Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-55-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-13
Bylos Nr.: e2A-55-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00779-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: O. M.
Atsakovas: M. M.

Civilinė byla Nr. e2A-55-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00779-2018-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-298-829/2019 pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. ir pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:

1.1. nutraukti ieškovės O. M. ir atsakovo M. M. santuoką, įregistruotą 2011 m. birželio 11 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 50, dėl atsakovo M. M. kaltės,

1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – „A.“, o atsakovui – prigimtinę pavardę „M.“,

1.3. po santuokos nutraukimo nepriteisti materialinio išlaikymo vienam iš kito,

1.4. pripažinti namą, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), įgytą ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei arba tenkinti alternatyvų reikalavimą – nukrypti nuo lygių dalių principo ir namą, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, atsakovui išmokant 515,82 Eur piniginę kompensaciją,

1.5. priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.6. Ieškovė neprieštaravo, kad būtų patenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir taikyti šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

2.1. nutraukti O. M. ir M. M. 2011 m. birželio 11 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl ieškovės O. M. kaltės,

2.2. padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, tai yra po ½ turto dalį,

2.3. pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. M. ir atsakovo tėvo A. V. M., apsimestiniu sandoriu ir taikyti šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles,

2.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. šalys susituokė (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo sveikatos būklės negalėjo susilaukti vaikų. Sudarant santuoką ieškovei tai nebuvo žinoma. Jeigu būtų žinojusi, nebūtų sudariusi santuokos su atsakovu. Ieškovė stengėsi susilaukti vaikų, lankėsi pas gydytojus. 2015 m. Santaros klinikoje jai buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Santuoka faktiškai iširo po persileidimo. Iš atsakovo pusės nebuvo pastangų, jokio paskatinimo ar palaikymo. Atsakovas savo veiksmais iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

3.2. Santuokoje šalių įgytą nekilnojamąjį turtą sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2018 m. gegužės 29 d. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 18 600 Eur, tačiau atlikus gyvenamojo namo vertinimą ieškovės prašymu (išskiriant gyvenamojo namo ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertes), gyvenamojo namo vertė nustatyta 34 412,08 Eur. Tai yra objektyvus vertinimas, priešingai, nei atliktas atsakovo, namo vertės skaičiavimo pagrindą sudaro namo rinkos vertės atskyrimas iš bendros namų valdos rinkos vertės; vertinimas atliktas tiriant nekilnojamojo turto rinką būtent Šakių rajone.

3.3. 2011 metais po santuokos sudarymo pradėjo šio namo statybą. Tuo metu šalys gyveno pas ieškovės tėvus, kurie juos faktiškai išlaikė. Žemės sklypą ieškovei padovanojo tėvai dar iki santuokos sudarymo. Buvo gauti statybos leidimai, sudaryta namo projektavimo sutartis, autorinė sutartis, kurias apmokėjo ieškovė. Namo statybai buvo panaudotos ieškovės darbo užmokesčio lėšos ir jos asmeninės lėšos, o būtent: 1) 2011 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 2) 2012 m. Pinigų dovanojimo sutartimi tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 3) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 4) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 5) 2015 m. Pinigų dovanojimo sutartimis tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 20 000 Eur. Iš viso ieškovei, buvo padovanota 31 584,80 Eur. Namo projektavimo išlaidos: 781,97 Eur gyvenamojo namo techninis projektas ir 1 013,67 Eur gyvenamojo namo detalusis planas. Bendra suma namo statyboms bei minėtų projektų/planų parengimui sudaro 33 380,40 Eur. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog gyvenamasis namas pripažintinas įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo pirktos medžiagos sudaro mažą dalį nuo bendros namo statybai panaudotos pinigų sumos. Atsakovas ilgą laiką negavo jokių pajamų, nedirbo, ji ir jos tėvai jį rėmė materialiai.

3.4. Namas yra nedalintinas dėl to, kad yra pastatytas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, būtų apsunkintos atsakovo galimybės tinkamai naudotis gyvenamuoju namu. Teismui padalinus gyvenamąjį namą lygiomis dalimis, atsakovas negalėtų patekti į gyvenamąjį namą, kol nenusistatytų servituto, jis būtų mokamas.

3.5. Tuo atveju, jei teismas netenkins prašymo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo įgyto ieškovės asmeninės nuosavybės teise, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir namą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovo naudai priteisiant piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuojama tokiu būdu: (34 412,08 Eur – 33 380,44 Eur) / 2 = 515,82 Eur.

3.6. Iki santuokos sudarymo atsakovas įgijo automobilį „Peugoet 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur vidutinės rinkos vertės, kuris nepatenka į santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balansą. Kad atsakovas turi traktorių, ieškovė sužinojo 2014 metais. Sutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. šio traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir taikyti šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles, neprieštarauja.

Atsiliepimas

4. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė:

4.1. po santuokos sudarymo šalys apsigyveno ieškovės tėvų namuose. Santuokos metu ieškovė buvo konfliktiška, įžeidi, žemino ir kaltino atsakovą dėl nereikšmingų dalykų, įsižeidusi su juo nekalbėdavo. Santuoka iširo ieškovei pateikus ieškinį teismui. Su ieškove atsakovas elgėsi pagarbiai, buvo jai ištikimas, lojalus, paisė jos norų, pageidavimų, stengėsi, kad ieškovė būtų laiminga. Yra ramaus ir taikaus būdo, todėl nuolat taikėsi prie ieškovės. 2017 metais dėl nuolat patiriamo streso ir tvyrančios psichologinės įtampos susirgo gastroenterologinėmis ligomis. Iki santuokos sudarymo atsakovui nebuvo žinoma, kad galimai dėl jo paties fizinių trūkumų su ieškove negali susilaukti vaikų. Fiziniai atsakovo trūkumai negali būti laikomi sutuoktinio pareigų pažeidimu. 2017 metais lankantis pas gydytojus dėl dirbtinio apvaisinimo, jam buvo diagnozuotas hepatitas C, jam yra skirtas gydymas.

4.2. Šalys dar iki santuokos sudarymo planavo statyti namą. Ieškovė niekada nevykdė statybos darbų, nesirūpino statybinių medžiagų įsigijimu, ieškovei patiko išrinkti ir kartais nupirkti namą dekoruojančias prekes. Jis ūkio būdu statė namą, vienas atliko visus vidaus apdailos darbus. Atsakovas į namo statybas įdėjo visą savo energiją, laisvą laiką, asmenines ir santuokines lėšas. Atsakovui namą minimaliai padėjo statyti ieškovės tėvas, atsakovo giminaičiai ir draugai. Atsakovas yra įgijęs statybos inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį. Namo statybas derino su darbu pagal patentą arba darbu užsienyje. Ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl dokumentų tvarkymu užsiimdavo pati.

4.3. 2009 m. vasario 18 d. atsakovas gavo 20 939,39 Eur kompensaciją už darbe patirtą traumą, kurią dalimis panaudojo statybinėms medžiagoms įsigyti, statybinės technikos nuomai. Prieš santuoką atsakovas prekiavo automobiliais. Taip pat dirbo pagal verslo liudijimus, darbo sutartis, važiuodavo dirbti į užsienį, gaudavo pajamas, kurias panaudojo namo statyboms. Ieškovė nurodo, jog namo statybai buvo išleista apie 22 567,19 Eur, tačiau pateikti įrodymai patvirtina tik dalį namo statybos išlaidų namo vidaus apdailai. Apytikslė namo statybų medžiagoms panaudotų bendrų santuokinių lėšų ir jo asmeninių lėšų suma – 50 000 Eur. Sutuoktinė prie namo statybos prisidėjo tik joms einant į pabaigą – sutarė su santechniku, nugruntavo laiptus, pirko virtuvinį komplektą, spintą, žaliuzę. Namas šalims gali būti padalintas natūra. Namo vertė šiai dienai pagal išlaidas 90 000 Eur, o vertintojai vertina – 47 000 Eur. Ieškovė negavo iš giminaičių ir nepanaudojo 31 584,80 Eur namo statyboms, ieškovė niekada neužsiminė apie giminaičių dovanotus pinigus. Ieškovė prie namo statybų prisidėdavo finansiškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio, t. y. santuokinių lėšų.

4.4. Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. sudarė traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš savo tėvo A. V. M. už 0,29 Eur (1 Lt) įsigijo traktorių, modelis T-40 AM, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sandoris yra apsimestinis ir buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Atsakovo tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą buvo numatęs palikti atsakovui ir jo seserims. Atsakovo tėvas norėjo padovanoti atsakovui traktorių dar iki mirties, kadangi atsakovas buvo vienintelis sūnus, jam vieninteliam iš įpėdinių traktorius galėjo praversti, be to, taip būtų išvengta traktoriaus dalybų tarp įpėdinių. Atsakovo tėvas sandorio sudarymo dieną buvo 75 metų amžiaus, ypatingai prastos sveikatos ir savijautos, nevaikščiojo. Jis mirė praėjus 6 dienoms po sandorio sudarymo. Šalių tikslas ir tikrieji ketinimai buvo tokie – atsakovo tėvas norėjo padovanoti traktorių sūnui, o atsakovas norėjo priimti dovaną iš tėvo. Juos šalys įformino sudarydami ginčijamą sandorį, kuriuo iš tiesų pridengė dovanojimo sandorį. Šalys tokiu būdu pasirinko nevykti pas notarą sudaryti dovanojimo sandorio. Atsakovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį su savo tėvu neatsiskaitė ir neketino atsiskaityti, kaina į sutartį buvo įrašyta tik formaliai. Atsakovo tėvas neatlygintinai perdavė traktorių atsakovui nuosavybės teise, o šis priėmė dovaną iš tėvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nutraukti O. M. ir M. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinų kaltės, po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtas pavardes, 2) ieškovei ir atsakovui priteisė po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), 3) iš atsakovo ieškovei priteisė 897,82 Eur kompensaciją, 4) pripažino 2014 m. lapkričio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. M. ir atsakovo tėvo A. V. M., apsimestiniu sandoriu ir taikė šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Ieškovei iš atsakovo priteisė 315,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteisė 601,70 Eur žyminio mokesčio ir 3,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad:

5.1. byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie psichologinio ar ekonominio smurto panaudojimo prieš ieškovę faktą, apie tai, kad atsakovas nesirūpino šeima. Atsakovas rūpinosi namais, juos statė ir įrenginėjo. Teismas sprendė, kad atsakovo išvykimas į užsienį nelaikytinas šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja. Sužinojus apie atsakovo ligą, ieškovė ir atsakovas toliau gyveno kartu, statėsi namą, gydėsi, bandė susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu, ieškovės pastojimas nepriklausė nuo atsakovo valios, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo sveikatos būklė buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Atsakovas 2014 metais, 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje, taip pat 2017 m. gegužės mėnesį ne kartą lankėsi medicinos įstaigoje. Visi byloje apklausti liudytojai nurodė ir patvirtino pati ieškovė, kad šalių šeimoje įvykus konfliktui, ieškovė nekalbėdavo su atsakovu. Tačiau teismas laikė, kad tai nėra pagrindinė ir vienintelė priežastis lėmusi santuokos nutraukimą. Juo labiau, kad duomenų, jog ieškovė sistemingai, kryptingai siekė sukelti atsakovui psichologines, dvasines, fizines kančias, ir toks elgesys nuolat pasikartoja, byloje nėra.

5.2. Teismas konstatavo, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, darė išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismas nustatė, kad faktiškai ginčo šalių santuoka iširo nuo 2018 m. liepos 27 d., kai ieškovė teismui padavė ieškinį, ir nuo šios datos santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes.

5.3. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas 2011 m. birželio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas iki santuokos sudarymo įsigijo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog šis turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalintinas, byloje nėra.

5.4. Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. sudarė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš savo tėvo A. V. M. už 0,29 Eur (1 Lt) įsigijo traktorių, modelis T-40 AM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovas sudarė dovanojimo sutartį, kuri buvo pridengta pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažino, jog tikrasis atsakovo tėvo A. V. M. ketinimas buvo perleisti traktoriaus nuosavybės teisę sūnui M. M. neatlygintinai, o šio – dovaną priimti. Pripažinus, jog sandoris yra apsimestinis bei pritaikius dovanojimo sutarčių taisykles, teismas laikė, kad traktorius, modelis T-40 AM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas asmeninės nuosavybės teise, todėl į dalintino turto balansą jis taip pat neįtraukiamas ir nedalintinas.

5.5. Gyvenant santuokoje ieškovė ir atsakovas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovės vardu. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto teisinio režimo.

5.6. Ieškovės pateiktos pinigų dovanojimo sutartys patvirtina aplinkybes, kad nuo 2011 metų iki 2015 metų ieškovei buvo dovanojami pinigai įvairiomis sumomis, jose nurodyta, kad pinigai dovanoji O. M. asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad liudytojų ieškovės tėvų parodymai dėl subjektyvių aplinkybių gali būti palankesni ieškovei, todėl jų paaiškinimus, jog pinigai buvo padovanoti ieškovei namo statyboms, nelaikė patikimu įrodymu. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tėvai dovanojo pinigus būtent namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Nei vienoje pinigų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta tiksli data, sutarčių blankai yra analogiški, vizualiai žiūrint sandorio šalys ant skirtingais metais pasirašytų sutarčių yra pasirašiusios tos pačios spalvos rašikliu, identiškai parašant vardus, pavardes ir parašus, kas kelia abejonių dėl tokių sutarčių realumo. Tik viena suma – 2 896,20 Eur (10 000 Lt) 2012 m. birželio 26 d. buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Tik 2015 m. gautas lėšas – 20 000 Eur, ieškovė deklaravo mokesčių inspekcijoje dar iki bylos iškėlimo – 2015 metais. 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovė į savo sąskaitą įnešė 9 500 Lt, tačiau nėra duomenų, iš kur ieškovė gavo minėtą sumą. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad buvo aiškiai išreiškusi valią namą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Ginčo turtas buvo sukurtas statybos būdu, pradėtas statyti 2011 metais, o baigtas statyti 2018 metais – santuokos metu. Tuo metu ieškovė turėjo nuolatines pajamas, atsakovas dirbo užsienyje ir ten gaudavo atlyginimą, Lietuvoje dirbo pagal verslo liudijimą, turėjo pajamų, kurias deklaravo. Ieškovės argumentus, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie statybos darbų, paneigia jo paaiškinimas, liudytojų parodymai. Kad atsakovas dauguma darbų atliko vienas, netiesiogiai patvirtina ir namo statybos ir įrengimo trukmė – 2011–2018 metai, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas dalyvavo visose namo statybos etapuose. Ieškovės į bylą pateikti čekiai ir sąskaitos faktūros neįrodo ieškovės teiginio, kad ji rūpinosi statybinių medžiagų įsigijimu, o atsakovas prie to neprisidėjo, jie negali būti vertinami kaip bendro turto sukūrimo įrodymas. Atsakovas iki santuokos sudarymo gavo 20 939,39 Eur kompensaciją už darbe patirtą traumą. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo pinigai buvo panaudoti būtent namo statyboms. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata yra sudaryta vien iš atsakovo žodžių, ieškovei nedalyvaujant, todėl teismas jos nelaikė patikimu įrodymu. Teismas sprendė, kad ieškovė nepaneigė bendrosios dalinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog namo statyboms buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, kad ji namą statė asmeninė nuosavybėn, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl namo pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ir šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

5.7. Ieškovė prašė nustatyti ginčo gyvenamojo namo vertę pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertės tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad namo vertė 34 412,08 Eur, o žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertė – 45 057,33 Eur. Atsakovas prašė vadovautis teismo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NB19-04(129), kurioje nurodyta, kad žemės sklypas ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertė –56 400 Eur, o namo vertė – 47 400 Eur. Teismas konstatavo, jog ir UAB „Naujas Būstas“, ir teismo ekspertas J. U., pasirinko tą patį lyginamąjį metodą, įvertino, jog nei viena iš šalių neprašė skirti gyvenamojo namo teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, turto vertinimai padaryti šalių užsakymu, ieškovės užsakytame tyrimo akte įtraukiama sąlyga, jog namui naudoti yra nustatytas servitutas, tačiau servitutas nėra nustatytas, o atsakovo užsakytame vertinime vertinimas padarytas lyginant Kazlų Rūdos kainas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertę nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį ir nustatyti, jog gyvenamojo namo, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 906,04 Eur ((34 412,08 Eur + 47 400 Eur)/2) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog namo statybai panaudojo lėšas, gautas pinigų dovanojimo sutartimis iš giminaičių ar kompensaciją už darbe patirtą traumą, todėl teismas laikė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo.

Žemesnės instancijos teismas

5.8. Teismas sprendė, kad padalinus turtą natūra, šalys gali atsiskirti gyvenamąsias patalpas taip, kad jiems nereiktų dalintis bendromis patalpomis. Aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo turto jai natūra klausimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi, jo teisė į būstą taip pat turi būti užtikrinta, nors atsakovas ir serga Hepatitu C, tačiau gydosi. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė neturėtų pakankamai lėšų sumokėti atsakovui ½ namo vertės kompensaciją – 20 453,02 Eur. Teismas sprendė namą, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), padalyti šalims natūra po 1/2 dalį.

5.9. Kadangi ieškovė dar iki santuokos sudarymo sumokėjo už gyvenamojo namo detalųjį planą – 1 013,67 Eur (3 500 Lt) bei gyvenamojo namo techninį planą – 781,97 Eur (2 700 Lt), viso 1 795,64 Eur ieškovė turi teisę gauti 897,82 Eur kompensaciją už panaudotas lėšas, kurios buvo jos asmeninė nuosavybė (1 795,64 Eur / 2). Nors atsakovas nurodo, kad taip pat patyrė išlaidas namo paruošiamiesiems darbams, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė O. M. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą iš dalies ir nustačius santuokinio turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant apeliantei ieškovei O. M. asmeninės nuosavybės teise visą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., išmokant atsakovui M. M. 1/3 dydžio šio turto vertės kompensaciją ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė tik nuo 2018 m. liepos 27 d., netinkamai įvertindamas šalių pateiktus paaiškinimus dėl bendro gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo, taip pat dėl šalių konfliktinių santykių ilgalaikio tęstinumo. Santykiai iš esmės pablogėjo būtent po 2017 m. birželio mėn. atlikto nesėkmingo dirbtinio apvaisinimo, atliekant medicininius tyrimus prieš dirbtinio apvaisinimo procedūrą paaiškėjo, jog sutuoktinis M. M. serga Hepatitu C, po šios ligos diagnozavimo (2017 m. pavasarį) bei nesėkmingos dirbtinio apvaisinimo procedūros (2017 m. birželio mėn.) šalių santykiai pradėjo irti.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių santuokoje įgyto turto (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šakių r., sav., Šakių sen.. (duomenys neskelbtini)) vertę. Ieškovė nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo vertė yra 34 412,08 Eur. Jos pateikta teismo eksperto J. U. ekspertinė išvada buvo paremta ir faktine aplinkybe, jog žemės sklypas, kuriame stovi ginčo namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieškovei. Ši aplinkybė yra esminė, kadangi gyvenamąjį namą tarp šalių padalinus natūra, atsakovas turėtų pareigą spręsti klausimą dėl naudojimosi svetima žeme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai neįvertino atsakovo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, atliktos UAB „Naujasis būstas“ Nr. NB 19-04(129), kurios vertinimo tikslas nurodytas – „įkeitimas“, kuri, apeliantės nuomone, buvo parengta siekiant padidinti ginčo namo vertę, formuluojant išvadą buvo pabrėžiama, jog turtinis vienetas yra vertinamas kaip vientisas žemės sklypo ir gyvenamojo namo objektas. Pirmosios instancijos teismas gyvenamojo namo 40 906,04 Eur vertę nepagrįstai nustatė išvedęs vidurkį iš ieškovės ir atsakovo pateiktų vertinimų. Turėjo būti vertinama aplinkybė, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl gyvenamojo namo kaip turtinio vieneto padalijimo tarp bendrasavininkių, nedalinant žemės sklypo. Ieškovės pateiktas turto vertinimas labiau atitinka faktinę situaciją, todėl ši vertė laikytina teisinga ir pagal ją turėtų būti sudaromas santuokinio turto balansas bei sprendžiamas mokėtinos kompensacijos klausimas.

6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymas, susijusius su šalių turtine padėtimi, galimybėmis savarankiškai pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą ir ieškovės asmeniškai gautų piniginių lėšų panaudojimu ginčo gyvenamojo namo statyboms. Už turėtas lėšas ieškovė ir atsakovas gyvenamojo namo nebūtų pastatę, būtent ieškovės tėvų bei močiutės duotos pinigų sumos suteikė galimybę pastatyti ginčo gyvenamąjį namą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino tai, jog atsakovas turėtas lėšas išleido iki santuokos sudarymo, o santuokos metu jo pajamos nebuvo tokios, kurios leistų atsakovui ženkliai prisidėti prie gyvenamojo namo statybų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tam tikra prasme prilygino atsakovo asmeninį darbą – prisidėjimą prie gyvenamojo namo statybų, prie ieškovės į statomą namą faktiškai investuotų asmeninių lėšų. Apeliantė laiko, jog ji ir jos artimieji savo lėšomis ir darbu sukūrė 2/3 dalis ginčo gyvenamojo namo, o atsakovas savo asmeniniu darbu ir lėšomis sukūrė 1/3 dalį ginčo gyvenamojo namo.

6.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šalių turtą padalijo natūra. Gyvenamasis namas yra pastatytas kaip vienai šeimai gyventi tinkamas vienbutis namas, atsakovas neturėtų finansinių galimybių atskirti gyvenamąsias patalpas taip, jog neliktų bendro naudojimo patalpų, be to, jis pirma turėtų investuoti lėšas į klausimo dėl patekimo į gyvenamąjį namą išsprendimą. Apeliantė fiziškai bijo gyventi viename name su atsakovu, sergančiu infekcine liga Hepatitu C, kadangi atsakovas buityje elgiasi neatsakingai, neatsargiai ir nesąžiningai. Apeliantė mano, jog ginčijamu sprendimu tarp šalių kilęs ginčas dėl turto padalijimo neišspręstas, teismo sprendimas dar labiau gilina šalių konfliktą ir naujų ginčų inicijavimą.

6.5. Apeliantė turi galimybę išmokėti atsakovui apeliacinės instancijos teismo nustatyto dydžio piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą iš karto po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai patvirtina su šiuo apeliacini skundu pateikiami rašytiniai įrodymai – D. ir A. A. 2019 m. spalio 16 d. raštas, kuriuo apeliantės tėvai įsipareigoja padėti ieškovei atsiskaityti su atsakovu, bei A. A. sąskaitos išrašas. Prašo prijungti šiuos rašytinius įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinumas iškilo tik teismui netenkinus dalies ieškovės reikalavimų. Šie įrodymai patvirtina, kad apeliantė, padedama savo tėvų turi finansines galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją. Šių rašytinių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo teikiant apeliacinį skundą, todėl jie prijungtini prie bylos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. apeliacinį skundą prašo atmesti ir priteisti atsakovui 1452,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė nepagrindė santuokos iširimo momento, neįrodė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant sutuoktinių turtą, neįrodė teisinio pagrindo ginčo namą dalinti ieškovei priteisiant visą ginčo namą, o atsakovui priteisinat kompensaciją, t.y. nedalinti ginčo namo šalims natūra.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovė negalėjo nurodyti, kada iširo šalių santuoka. Ieškovės samprotavimai apie pablogėjusius šalių santykius nėra pagrįsti ir nepatvirtina, jog šalių santuoka faktiškai iširo nedelsiant po nesėkmingo dirbtinio apvaisinimo procedūros. Argumentai apie tai, kad atsakovas nenorėjo kalbėtis su ieškove apie ligą, kad ji dėl to buvo įbauginta, kad po diagnozuoto Hepatito C atsakovo elgesys iš esmės pasikeitė, atsakovas norėjo, kad kiti šia liga sirgtų ir dėl to prasidėjo dar didesni šalių nesutarimai, atsakovas nesilaiko gydytojų rekomendacijų nei dėl gydymo nei dėl elgesio buityje, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, tai yra naujos, nenagrinėtos ir nepagrįstos aplinkybės, su kuriomis atsakovas kategoriškai nesutinka.

7.3. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė: 1) piniginių lėšų gavimo, 2) jų panaudojimo ginčo namui statyti, 3) valios statyti ginčo namą asmeninėn nuosavybėn išreiškimo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog namas buvo pastatytas panaudojus: 1) atsakovo asmenines lėšas — 20939,39 Eur kompensaciją, kurią gavo už darbe patirtą traumą 2) 10 000 litų sumą, kuri buvo padovanota sutuoktiniams vestuvių proga, 3) sutuoktinių santuokos metu uždirbtas lėšas. Taip pat atsakovas laikosi pozicijos, jog namą jis pastatė vienas, ūkio būdu, su nedidele kitų asmenų pagalba. Ieškovė neįrodė, jog iš giminaičių gavo 31 584,80 Eur skirtų namo statyboms. 2011 m. atsakovas pradėjo naudoti savo asmenines lėšas reikiamoms statybinėms prekėms įsigyti. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kur atsakovas galėjo panaudoti gautą 20939,39 Eur kompensaciją už darbe patirtą traumą, po kompensacijos išmokėjimo atsakovas neįgijo jokio kito vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovas apskaičiavo, jog įrenginių nuoma ir medžiagos, be darbo, skirti namo dėžutės statybai statyti, sudaro apie 16185 Eur, ieškovės pateikti kvitai patvirtina tik patirtas išlaidas vėlesniems ginčo namo statybos etapams – namo apdailai, baldams, dekoracijoms. Atsakovas niekada negavo iš ieškovės ar jos giminaičių grynų pinigų, kad galėtų atsiskaityti už namo statybai reikalingus pirkinius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu dirbo ir gavo pajamas. Galiausiai, apeliaciniu skundu ieškovė pripažino ieškovo indėlį darbu ir lėšomis į namo statybas ir nusprendė, jog ieškovas sukūrė 1/3 dalį ginčo namo vertės, tai subjektyvus ieškovės vertinimas ir byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog atsakovo sukurta ginčo namo dalis nėra 1/2. Atsakovas automobilį Peugeot 406, (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai 1997) įsigijo 2009 m. vasario 5 d. už 3400 litų kainą ir neinvestavo 20939,39 Eur gautos kompensacijos už patirtą traumą darbe į automobilį.

7.4. Ginčo namo statybinę vertę sudaro medžiagos ir statybos darbai. Ginčo namą atsakovas pastatė ūkio būdu. Byloje yra ginčas dėl asmenų, kurie prisidėjo prie namo statybų, darbų apimties. Įrodymų visuma patvirtina, kad abi šalys rūpinosi namo statybomis, o atsakovas ženkliai didesne dalimi prisidėjo prie namo statybų atlikdamas didžiąją dalį statybų darbų. Tai, kad atsakovas namą statė iš esmės vienas, trumpais laikotarpiais pasitelkdamas kitus asmenis, netiesiogiai patvirtina ir namo statybos trukmė – 2011 m. - 2018 m. Kadangi atsakovui statybos darbuose padėjo ir jo artimieji giminaičiai, tokiu būdu atsakovas sutaupė lėšas, kurias turėjo išleisti statybininkams ir jų atliekamiems darbams.

7.5. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčo namas negali būti dalinamas šalims natūra. Ieškovė neįrodė šalių žymių ir reikšmingų konfliktų, trukdančių naudotis bendra nuosavybe. Ieškovė neįrodinėjo atsakovo netinkamo elgesio buityje ir noro užkrėsti ieškovę Hepatitu C, šiuo metu atsakovas yra išgydytas ir neserga Hepatitu C. Ginčo namas yra dviejų aukštų, jo plotas yra 128,22 kv. m., labiausiai tikėtina, jog jį galima atskirti į du butus be žalos namo paskirčiai. Namo atskyrimo klausimas tarp bendraturčių turėtų būti sprendžiamas po šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Gyvenamasis namas yra abiejų šalių vienintelis gyvenamasis būstas.

7.6. Atsakovo pateiktas namo vertinimas visiškai atitinka bylos aplinkybes, tikroji namo rinkos vertė, pagal atsakovo vertinimą, yra 47400 Eur. Atsakovas šiam namui statyti panaudojo savo asmenines lėšas, taip pat sukūrė didelę namo vertę atlikdamas statybos darbus, statybinė šio namo vertė sudaro apie 98381,05 Eur. Jei atsakovui iš ieškovės būtų priteista piniginė kompensacija, atitinkanti 1/2 dalį ar 1/3 dalį namo rinkos vertės, ši suma nepadengtų ir tinkamai neatlygintų atsakovo panaudotų asmeninių lėšų ir įdėto nematerialaus indėlio (darbo) vertės. Kilnojamų daiktų įsigijimas ir laikymas name neturėtų būti vertinamas nustatant paties namo padalinimo būdą.

Atsiliepimas

7.7. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo pateikta ginčo namo vertinimo ataskaita yra nekorektiška – atsakovas kreipėsi į teismo ekspertų sąraše esančią vertintoją p. G. B., paprašė įvertinti ginčo namą su tikslu pateikti ginčo namo vertę skyrybų bylą nagrinėjančiam teismui ir gavo vertinimo ataskaitą; nėra jokių abejonių dėl vertintojos kompetencijos ir vertinimo ataskaitos korektiškumo. Atsakovas nepageidauja, kad ginčo namo padalinimo būdas, nustatytas teismo sprendimu, būtų kečiamas. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų klausimą dėl ginčo namo padalinimo būdo pakeitimo, priteisiant visą namą ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją, atsakovas kategoriškai nesutinka su ginčo namo verte, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas ir su verte, kurią įrodinėja ieškovė. Ieškovės ir atsakovo pateiktose vertinimo ataskaitose nurodytų verčių skirtumas yra žymus, abejonės dėl ginčo namo vertės nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalintos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus apie tai, kad galės išmokėti pinigines lėšas ieškovės tėvai atsakovui jei teismas jas priteis už dalintino turto kompensaciją. Nurodo, jog tai patvirtina su šiuo apeliacini skundu pateikiami rašytiniai įrodymai – D. ir A. A. 2019 m. spalio 16 d. raštas, kuriuo apeliantės tėvai įsipareigoja padėti ieškovei atsiskaityti su atsakovu, bei A. A. sąskaitos išrašas. Įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik teismui netenkinus dalies ieškovės reikalavimų. Šie įrodymai patvirtina, kad apeliantė, padedama savo tėvų turi finansines galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją. Šių rašytinių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo teikiant apeliacinį skundą, todėl jie prijungtini prie bylos.

11. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegija sprendžia, kad apeliantės teikiami nauji įrodymai neturi jokios reikšmės bylai, kadangi jos tėvai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, teismo sprendimas jiems nesukels jokių teisinių pasekmių, nesukurs teisių ar pareigų, jų turimų piniginių lėšų kiekis ar jų pasižadėjimai šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, todėl šie nauji įrodymai į bylą nepriimtini, kaip neturintys sąsajumo su nagrinėjama byla.

12. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria buvo padalintas santuokinis turtas – namas bei nustatinėjama šio namo vertė, kitoje dalyje teismo sprendimas nėra skundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios sprendimo dalies.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. M. ir atsakovas M. M. 2011 m. birželio 11 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta skundžiamu sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje sprendimas nėra skundžiamas.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.

14. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

15. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad faktiškai ginčo šalių santuoka iširo nuo 2018 m. liepos 27 d., kai ieškovė teismui padavė ieškinį. Pirmos instancijos teismas vadovavosi atsakovo M. M. atstovės pasisakymu, sprendė, kad ieškovės O. M. atstovė negalėjo nurodyti datos nuo kada faktiškai nutrūko šalių santuoka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovės paaiškinimai bei atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iki minėto termino šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Kaip matyti iš paaiškinimų šalys dažnai susipykdavo ir vėl susitaikydavo, susipykę nesikalbėdavo, tačiau nepaisant to bandė susilaukti vaikelio, abu užklupo sveikatos problemos, jas sprendė kartu. Dažnai pykosi ir taikėsi, tačiau, iki ieškinio pateikimo visą laiką gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. liepos 27 d., kai teismui buvo pateiktas ieškinys. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė tik nuo 2018 m. liepos 27 d., netinkamai įvertindamas šalių pateiktus paaiškinimus dėl bendro gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo, taip pat dėl šalių konfliktinių santykių ilgalaikio tęstinumo. Kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė kitokio faktinio santuokos iširimo laiko (CPK 177, 178 straipsniai).

16. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis).

17. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas 2011 m. birželio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog šis žemės sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad į dalintino turto balansą jis neįtraukiamas ir nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atsakovas iki santuokos sudarymo įsigijo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog ši transporto priemonė priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl į dalintino turto balansą ji taip pat teisingai nebuvo įtrauktas.

18. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenant santuokoje ieškovė ir atsakovas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovės vardu. Kaip minėta, žemės sklypas, ant kurio stovi namas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Ginčo dėl žemės sklypo nėra.

19. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl namo, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Ieškovė teigia, kad namo statyboms buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, gautos iš uždirbtų pajamų ir giminaičių dovanojimo sutartimis: 1) 2011 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (jos senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 2) 2012 m. Pinigų dovanojimo sutartimi jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 3) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (jos senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 4) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 5) 2015 m. Pinigų dovanojimo sutartimis jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 20 000 Eur. Iš viso ieškovei padovanota 31 584,80 Eur. Atsakovas ginčija, kad ieškovė gavo iš giminaičių šiuos pinigus namo statyboms. Be to atsakovas nurodo, kad jis prisidėjo prie namo statybų ir savo darbu bei savo asmeninėmis ir santuokos metu uždirbtomis lėšomis.

20. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

21. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas, tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga. Taigi, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, turi įrodyti aiškiai išreikštą valią tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn bei asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas, priešingu atveju šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

22. Ieškovė nurodo, kad namas pastatytas jos asmeninėmis lėšomis, kurias jai padovanojo giminaičiai, šioms aplinkybėms pagrįsti pridėjo pinigų dovanojimo sutartis. Šie įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nuo 2011 metų iki 2015 metų ieškovei buvo dovanojami pinigai įvairiomis sumomis. Visose dovanojimo sutartyse nurodyta, kad pinigai dovanojami O. M. asmeninės nuosavybės teise. Liudytoja D. A. parodė, kad pinigus dovanojo šeimai statyboms. Liudytojas A. A. taip pat parodė, kad dukrai yra padovanoję pinigų namo statybai. Pinigus norėjo padovanoti tik savo dukrai, nors dovanodami to nepasakė. Nors abu minėti liudytojai nurodė, kad atsakovas žinojo apie dovanojamus pinigus, tačiau pats atsakovas parodė, kad nieko nežinojo apie ieškovės sudaromas dovanojimo sutartis su giminaičiais. Šių lėšų perleidimo metu visas šio proceso šalis siejo glaudūs šeimyniniai ir pasitikėjimo santykiai. Vertinant liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojai yra ieškovės tėvai, todėl neatmetama, kad jų parodymai dėl subjektyvių aplinkybių gali būti palankesni ieškovei, dėl ko ieškovės tėvų paaiškinimai, jog pinigai buvo padovanoti ieškovei namo statyboms, negali būti laikoma patikimu įrodymu, kadangi jie suinteresuoti turtinių klausimų išsprendimu ieškovės naudai. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tėvai dovanojo pinigus būtent namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktą, jog nei vienoje pinigų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta tiksli data, o iš liudytojų paaiškinimų vienareikšmiai negalima suprasti, kada šios sutartys buvo pasirašytos, ar būtent tuo metu, kai pinigai ieškovei buvo perduoti. Sutarčių blankai yra analogiški, sandorio šalys ant skirtingais metais pasirašytų sutarčių yra pasirašiusios tos pačios spalvos rašikliu, identiškai parašant vardus, pavardes ir parašus, kas pirmos instancijos teismui kėlė abejonių dėl tokių sutarčių realumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl paskolos sutarčių sudarymo ir lėšų gavimo, kad jos neįrodo, jog būtent šios lėšos ieškovės buvo realiai gautos ir panaudotos namo statybai, juolab ieškovei jį įgyjant asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nuodugniai bei visapusiškai ištyrė įrodymus susijusius su paskolų rašteliais ir išanalizavęs pirmos instancijos teismo argumentus, pritaria, kad šie rašteliai neįrodo, jog ieškovė ginčo namą statė už asmenines lėšas įgydama jį asmeninėn nuosavybėn (CPK 177, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad šis namas nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė remiantis vien atliktais pinigų dovanojimo sutartimis šiuo atveju duomenų nepakanka (CPK 185 straipsnis).

23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), ginčo turtas buvo sukurtas statybos būdu. Namas yra pradėtas statyti 2011 metais, o baigtas statyti 2018 metais – santuokos metu. Ginčo turto sukūrimo metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė turėjo nuolatines pajamas. Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas po santuokos sudarymo, neturėjo jokių nuolatinių pajamų arba jos buvo labai mažos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų teismui daryti išvadą, kad atsakovas dirbo užsienyje ir ten gaudavo atlyginimą. Jei atsakovas nedirbdavo užsienyje, tuomet Lietuvoje dirbdavo pagal verslo liudijimą ir už tai taip pat gaudavo pajamas, kurios būdavo deklaruojamos. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, jog šalių gaunamos lėšos buvo naudojamos išimtinai atitinkamai atsakovo ar ieškovės interesams tenkinti, o ne tenkinti šeimos poreikiams.

24. Tai, kad atsakovas nesudarė autorinės užsakymo sutarties ir neužsakė detaliojo plano, ieškovės asmeninės nuosavybės teisės į ginčo namą neįrodo. Tiek iš pačių šalių, tiek iš liudytojų parodymų nustatyta, kad šalys dar iki santuokos sudarymo rinkosi gyvenamąjį būstą, ieškojo geriausio varianto. Ieškovės argumentus, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie statybos darbų, paneigia jo paaiškinimas, liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad bendras ūkis buvo vedamas. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog tai, kad atsakovas daugumą darbų atliko pats, netiesiogiai patvirtina ir namo statybos ir įrengimo trukmė – 2011–2018 metai, tai patvirtina ir bendro ūkio vedimą. Taip pat byloje yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas dalyvavo visose namo statybos etapuose.

25. Ieškovė teigia, kad rūpinosi statybinių medžiagų įsigijimu, o atsakovas prie to neprisidėjo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės visame pateiktų ir ištirtų įrodymų kontekste nepasitvirtino. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad to neįrodo ieškovės į bylą pateikti čekiai ir sąskaitos faktūros, kadangi atsakovas nurodė, kad ieškovė pasiėmė visus statybos dokumentus, kartu ir ieškovės į bylą pateiktus čekius ir sąskaitas faktūras ir tai pasitvirtino, tai įrodo faktas, kad šiuos dokumentus į bylą pateikė ji. Be to sąskaitose faktūrose yra nurodyta ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Pvz.: pagal 2017 m. pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 678 Eur, mokėjo atsakovas M. M.; pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 68 Eur, mokėjo ieškovė O. M.; pagal 2015 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija CK1 Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 1 821 Eur, mokėjo atsakovas M. M.; pagal 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios Nr. TS0025, apmokėjimo suma 300 Eur, mokėjo ieškovė O. M.; pagal 2015 m. birželio 5 d. išankstinę sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo suma 77 Eur, mokėjo ieškovė O. M.; pagal 2015 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija GGS Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 211,74 Eur, mokėjo atsakovas M. M.; pagal 2015 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija GGS Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 211,74 Eur, mokėjo atsakovas M. M. ir kt. Be to dauguma čekių sumokėta grynaisiais. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog įvairių statybos dokumentų bei čekių ir sąskaitų faktūrų pateikimas į bylą, jų turėjimas ar neturėjimas negali būti vertinamas kaip bendro turto sukūrimo įrodymas, ar tokių įrodymų nebuvimas – sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, kas pateikia to turto sukūrimo dokumentus. Netgi sutuoktinių atlyginimas, nesvarbu, kas jį gauna, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

26. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog namo statyboms buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, kad ji namą statė kaip asmeninę nuosavybę, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl namo pripažinimo asmenine nuosavybe, šis reikalavimas yra atmestas pagrįstai.

27. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymas, susijusius su šalių turtine padėtimi, galimybėmis savarankiškai pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą ir ieškovės asmeniškai gautų piniginių lėšų panaudojimu ginčo gyvenamojo namo statyboms.

Dėl turto padalinimo

28. Nustačius, kad ginčo namas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstini reikalavimai dėl jo padalijimo, kompensacijos už jį priteisimo (CK 3.118 straipsnis).

29. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo.

30. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

31. Ieškovė prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), vertę, pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertės tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad namo vertė 34 412,08 Eur, o žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertė – 45 057,33 Eur. Atsakovas prašė vadovautis teismo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad žemės sklypas ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertė –56 400 Eur, o namo vertė – 47 400 Eur.

32. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktą gyvenamojo namo rinkos vertės tyrimo aktą ir atsakovo pateiktą ataskaitą dėl namo vertės, teisingai nustatė, jog ir UAB „Naujas Būstas“, ir teismo ekspertas J. U., nustatydami turto vertę, pasirinko tą patį lyginamąjį metodą. Naudojantis lyginamuoju metodu ieškoma parduotų arba pasiūlytų parduoti analogų ir atsižvelgiant į konkretaus turto geografines, fizines ir kitas charakteristikas, lyginant vertinamąjį objektą su analogais, įvedant pataisas, nustatoma turto vertė.

33. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nei viena iš šalių neprašė skirti gyvenamojo namo, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, turto vertinimai padaryti šalių užsakymu, ieškovės užsakytame tyrimo akte įtraukiama sąlyga, jog namui naudoti yra nustatytas servitutas, tačiau servitutas nėra nustatytas, o atsakovo užsakytame vertinime vertimas padarytas lyginant K. R. kainas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai sprendė, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertę – gyvenamojo namo, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį ir nustatyti, jog gyvenamojo namo, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 906,04 Eur ((34 412,08 Eur + 47 400 Eur )/2) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių santuokoje įgyto turto vertę, išvedęs vidurkį iš ieškovės ir atsakovo pateiktų vertinimų.

35. Kaip matyti šioje byloje, ieškovė siekia, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – namas, būtų priteistas jai natūra asmeninės nuosavybės teise, o ji išmokėtų atsakovui piniginę kompensaciją – 515,82 Eur. Atsakovas su tuo, jog nekilnojamasis turtas – namas, atitektų natūra ieškovei kategoriškai nesutinka ir nori, kad po santuokos nutraukimo namas būtų padalintas natūra po ½ dalį. Apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodo, kad sutinka sumokėti atsakovui 1/3 dalį dydžio šio turto vertės kompensaciją, netgi teikia įrodymus apie tėvų turimą turtą, nurodydama, kad ji padedama tėvų yra pajėgi kompensaciją išmokėti.

36. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardintos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

37. Šioje byloje ieškovė kaip vieną iš pagrindų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, nurodė iš savo giminaičių gautų didelių piniginių lėšų panaudojimą namo statybai ir įrengimui. Svarbiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą; vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog namo statybai panaudojo lėšas, gautas pinigų dovanojimo sutartimis iš giminaičių ar kompensaciją už darbe patirtą traumą, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo nukrypto nuo lygių dalių principo.

38. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalintas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

39. Ieškovė prašo netaikyti namo padalinimo natūra būdo tuo pagrindu, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai. Atsakovas nurodo, kad namą galima padalinti natūra, nurodo, kad name galima įrengti du atskirus namus su atskirais įėjimais.

40. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendras namas yra dviejų aukštų, jo plotas yra 128,22 kv. m. Taigi, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad techniškai įmanoma padalinti ginčo gyvenamąjį namą natūra. Šalys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalinti priklausančias nuosavybės dalis. Aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo jai natūra klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovės nenoras gyventi viename name su atsakovu, neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pastebėjimui, kad šalių gyvenimas name po santuokos nutraukimo gali tapti suvaržytas, tačiau įvertintina tai, kad atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi, todėl jo teisė į būstą taip pat turėtų būti užtikrinta. Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad nors atsakovas ir serga Hepatitu C, tačiau ši liga yra gydoma, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas jos nesigydo ar elgiasi rizikingai ieškovės atžvilgiu. Be to, padalinus turtą natūra, akivaizdu, kad šalys gali atsiskirti gyvenamąsias patalpas taip, kad joms nereiktų dalintis bendromis patalpomis.

41. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai šalių turtą padalijo natūra, kad gyvenamasis namas yra pastatytas kaip vienai šeimai gyventi tinkamas vienbutis namas, atsakovas neturėtų finansinių galimybių atskirti gyvenamąsias patalpas taip, jog neliktų bendro naudojimo patalpų, be to, jis pirma turėtų investuoti lėšas į klausimo dėl patekimo į gyvenamąjį namą išsprendimą, be to apeliantė fiziškai bijo gyventi viename name su atsakovu, sergančiu infekcine liga Hepatitu C, kadangi atsakovas buityje elgiasi neatsakingai, neatsargiai ir nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė šiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl jas laiko neįrodytomis (CPK 177, 178 straipsniai).

42. Taip pat nenagrinėtini apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad ji sugebėtų išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją, nes jos tėvai turi piniginių lėšų ir tai garantuotų savo įsipareigojimais, kadangi tokios aplinkybės nėra nagrinėtos pirmos instancijos teisme, apeliantės tėvai nėra dalyvaujantys byloje asmenys, todėl tokie argumentai yra niekiniai šioje civilinėje byloje.

43. Pirmos instancijos teismas byloje teisingai nustatė, kad ginčo objektas yra dalus, be to dar nėra pilnai įrengtas, todėl ir apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įrengimo procese pagal pateiktus byloje įrodymus papildomai šalys gali įsirengti tam tikrus pakeitimus susijusius su būsto pasidalinimu, pats atsakovas gali savo darbu padaryti pakeitimus, taigi ginčo namas gali būti dalijamas natūra. Įrodymų apie tai, kad namo įrengimo negalima pakeisti taip, kad jis turėtų kelis atskirus įėjimus, nepateikta. Šalys nepateikė įrodymų, kad jų santykiai yra ypatingai konfliktiški. Tai, kad jie yra paaštrėję skyrybų procese, yra normalu, be to šalys turi spręsti tarpusavio santykių bei skyrybų klausimus civilizuotai, korektiškai bei gerbiant vienas kito interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šiuo metu gyvena ginčo name. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nuspręsdamas ginčo namą, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., (duomenys neskelbtini), padalinti šalims natūra po ¹/₂ dalį.

44. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

45. Atsakovas M. M. apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 1452,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos atsakovui M. M. iš ieškovės bei apeliantės O. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti M. M., a/k (duomenys neskelbtini) iš O. M., a/k (duomenys neskelbtini) 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) už advokato pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė