Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė V. J. ieškiniu prašo CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais panaikinti 2016 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį, kuria ji atsakovei L. Š. padovanojo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sklype esančio gyvenamojo namo bei kiemo statinių. Šią dovanojimo sutartį patvirtino Kupiškio rajono notarų biuro notarė Asta Grambienė. Ieškinyje nurodė, jog dovanojimo sutartį sudarė nesuvokdama šios sutarties sukeliamų teisinių pasekmių, tai yra dėl savo išsilavinimo lygio, senyvo amžiaus nesuvokė, jog po sutarties sudarymo dovanotas daiktas pereina apdovanotojo nuosavybėn ir ginčo atveju į turto dalį nebeturės jokių teisių, šių teisių niekas jai tinkamai nepaaiškino. Savo turto dalies neketino niekam dovanoti, šiuo sandoriu nebuvo išreikšta jos tikroji valia. Ieškovė nurodė, jog sudarydama sutartį elgėsi spontaniškai, nes atsakovės buvo nuolat įkalbinėjama tai daryti, buvo pasimetusi. Nurodė, jog po dovanojimo sutarties pasirašymo atsakovė L. Š. tikino, kad padovanoto turto dalyje galės elgtis savo nuožiūra ir galės ramiai gyventi, tačiau po dovanojimo sutarties sudarymo po kurio laiko tarp jos ir atsakovės įvyko keli konfliktai, po paskutinio konflikto atsakovė pareiškė, kad daugiau nebeleisianti pas ją ateiti draugėms ir pradėjo reikalauti, kad ji atsakovei atiduotų savo pensiją. Be to, atsakovės vyras A. Š. prieš ją grasino panaudoti jėgą, reikalavo padovanoti likusią ½ namo ir žemės dalį. Dublike ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovės veiksmai akivaizdžiai smerktini geros moralės požiūriu, ji su ieškove nepalaiko jokių ryšių. Nurodė, jog dėl tarpusavio nesutarimų buvo pablogėjusi sveikatos būklė, dėl ko ji buvo priversta gulėti ligoninėje nuo 2018-06-02 iki 2018-06-12, tačiau atsakovė nei karto jos neaplankė, nesidomėjo sveikata, vaistų įgijimu. Gavusi dovanų namo dalį atsakovė vengia vykdyti pareigą tėvams, negerbia jų.

Atsakovė L. Š. atsiliepime į ieškinį, triplike, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas dovanojimo sutartį panaikinti CK 6.472 straipsnyje numatytu atveju, kaip to prašo ieškovė, nepateikė. Priešingai, pati ieškovė V. J. kaip įrodymą pateikė 2018-01-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra užfiksuota, jog tikslinant informaciją buvo papildomai bendrauta su V. J., kuri nurodė, kad dalį namo, kuriame gyvena, ji pagal dovanojimo sutartį yra padovanojusi savo dukrai L. Š., tačiau dabar persigalvojo ir nori tą sutartį panaikinti, nes nori, kad po jos mirties visas namas atitektų valstybei. Be to, tame pačiame nutarime taip pat nurodoma, jog bendraujant su V. J. ji apie jokius pareiškime nurodytus dukros grasinimus jos atžvilgiu nekalbėjo. Atsakovė teigia, jog ieškovė netinkamą atsakovės elgesį grindžia vien savo paaiškinimais. Todėl atsakovė mano, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog gavusi dovanų ½ dalį minėto turto, atsakovė iš esmės pagerino ieškovės gyvenimo sąlygas: į gyvenamąjį namą įvedė vandentiekį ir kanalizaciją, pakeitė elektros instaliaciją, pakeitė langus, įrengė naują šildymo katilą ir sistemą, įrengė namo viduje tualetą, dušą, vonią, atliko kitus remonto darbus. Atsakovė nurodė, jog viso šiai dienai į namą yra investavusi virš 4000 eurų, nevertinant sąnaudų už darbą, kurį atliko jos vyras. Šios aplinkybės, pasak atsakovės, neginčijamai įrodo, kad atsakovė rūpinasi savo motina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnyje taip pat įtvirtinta pareiga gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Mano, jog bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Atsakovė nurodė, jog ji atliko remonto darbus, ką patvirtina jos pateikti įrodymai, o nesant kitų objektyviai pagrįstų duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį motinos atžvilgiu, nesirūpinimą, nėra pagrindo atsakovės veiksmus laikyti griežtai smerktinais geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis). Triplike atsakovė nesutiko su ieškovės dubliko teiginiais, jog dėl nesutarimų su ja, atsakove, buvo pablogėjusi ieškovės sveikata, nes to nepatvirtino pačios ieškovės su dubliku pateiktas įrodymas, taip pat atsakovė dublike pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus dėl dovanojimo sandorio panaikinimo CK 6.472 straipsnyje nurodytais pagrindais, papildė, jog ieškovės turimos senatvės ligos niekaip nėra susijusios su atsakove.

Trečiasis asmuo notarė A. Grambienė pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Nurodė, jog tvirtinant 2016 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį nekilo jokių abejonių, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo veiksnios, suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tai, kad ieškovė suprato savo veiksmus ir buvo suformavusi savo valios išraišką, trečiojo asmens nuomone, patvirtina ieškovės veiksmai pateikiant jai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į dovanojamą turtą (1995-03-28 žemės sklypo iš valstybės pirkimo sutartį, žemės sklypo planą, 1992-10-01 paveldėjimo liudijimą), giminystės ryšį su atsakove patvirtinančius dokumentus (santuokos bei ištuokos su R. J. liudijimus). Nurodo, jog šie dokumentai buvo pateikti ir galėjo būti gauti tik su ieškovės žinia, šie dokumentai nėra žmonių kasdien naudojami ir jiems surasti paprastai yra reikalingos laiko sąnaudos, kas patvirtina, jog ieškovė į notarų biurą atvyko suformavusi savo valios išraišką – kam ir ką padovanoti, o ne spontaniškai. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, jog nors ieškovei dovanojimo sutarties pasirašymo dieną priklausė visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai, ieškovė atsakovei padovanojo ne visą turtą, o tik ½, kas patvirtina, jog ieškovė elgėsi gerai apgalvotai, nebuvo nei spontaniškumo, nei nesupratimo. Trečiasis asmuo atsiliepime teigė, jog vykdydama jai, notarei, įstatyme numatytas pareigas sandorio šalims, tiek ieškovei, tiek atsakovei, išaiškino dovanojimo sandorio sudarymo pasekmes, išaiškino, jog sudarius dovanojimo sandorį, sutartyse nurodytas turtas nuosavybės teise pereis apdovanotajam, šiuo atveju, atsakovei. Nurodė, jog tvirtinant dovanojimo sutartis visada yra paklausiama, ar dovanotojas nėra suklydęs pasirašant dovanojimo sutartį ir ar tikroji valia nėra testamentas. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo visada dovanotojui paaiškina, kad pastarasis gali sudaryti vienašalį sandorį – testamentą, o ne dovanojimo sutartis, paaiškina dovanojimo ir testamento sudarymo skirtumus. Tiek ieškovė, tiek atsakovė tokias dovanojimo sutarties ir testamento teisines pasekmes suprato, jų valia buvo nekilnojamojo turto dalies dovanojimas. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė, pasirašydama dovanojimo sutartį, pati savo ranka įrašė žodį „supratau“. Todėl mano, jog iš trečiojo asmens nurodytų aplinkybių matyti, kad atvykusi į notarų biurą dėl notarinių sandorių sudarymo, ieškovė siekė ir buvo apsisprendusi laisva valia, nesant jokių trečiųjų asmenų įtakos, disponuoti jai priklausančiu turtu jį perleidžiant atsakovei, ieškovė išreiškė valią būtent dėl dovanojimo sandorio sudarymo. Trečiasis asmuo yra įsitikinęs, jog tai, kad ieškovė ir atsakovė tarpusavyje susipyko ir konfliktuoja, nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sutarties negaliojančia, tiek ieškovė, tiek atsakovė, sudarydamos dovanojimo sutartį, suprato savo veiksmų esmę ir reikšmę

Teismo posėdyje ieškovė V. J. parodė, jog sutartį dėl ½ turto dalies dovanojimo dukrai atsakovei L. Š. sudarė, nes tikėjosi, kad dukra padės, tačiau šiuo metu dukra kėsinasi į visą jos turtą, nori, kad ji numirtų. Apie sandorio sudarymo aplinkybes paaiškino, jog prieš sudarant sutartį tiek dukra, tiek jos vyras grasino, sakė, kad jeigu ji nesudarys dovanojimo sandorio, jie užmušią ją. Po grasinimų ji sutiko, nuėjo pas notarą ir pasirašė dovanojimo sutartį. Notarė prieš tvirtinant dovanojimo sandorį jai nieko dėl pasekmių neaiškino, nesakė, jog padovanojus turto dalį, ji neturės teisių į šį turtą. Ji pati dovanojimo pasekmių taip pat nesuprato, yra senyvo amžiaus, baigusi 6 klases, tačiau skaityti ir rašyti moka. Dukrai padovanojusi ½ dalį turto, kita dalis liko jai. Notarei, patvirtinusiai sandorį, nesakė, kad jai buvo grasinama, apie grasinimus ji pranešė tik policijai. Ieškovė teismo posėdyje parodė, jog konfliktai prasidėjo iškart po dovanojimo sandorio sudarymo, tačiau į policiją kreipėsi tik po to, kada dukra reikalavo atiduoti jai savo pensiją. Paaiškino, jog po sandorio sudarymo dukra gyvenamajame name, kuriame ji gyvena, pakeitė du su puse lango, įvedė vandenį, kanalizaciją, įrengė dušą. Su dukra nebendrauja, paskutinį kartą kalbėjosi 2017 metais, šiuo metu ji pati apsiperka, susimoka mokesčius už elektrą, vandenį.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas I. Gudas palaiko ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašo jį tenkinti, mano, jog ieškovė nesutaria su atsakove, ieškovei yra nesaugu namuose.

Atsakovė L. Š. prašo ieškinį atmesti. Parodė, jog 2016 m. vasario mėnesį ieškovė, atėjusi pas juos su vyru į namus, pasakė, kad nori gyventi kaip jie, atsakovė su savo vyru, nebenori daugiau vaikščioti vandens ir į tualetą į lauką, nori, kad būtų visi patogumai. Sakė, jog ji yra jau senyvo amžiaus ir nori viską susitvarkyti. Ji su vyru sutiko pagerinti ieškovei buitį savo lėšomis, tačiau sutarė, kad už tai ieškovė dovanos ½ dalį namo, nes dėl ieškovės charakterio ypatumų ji norėjo tam tikrų garantijų. Be to, ji, atsakovė, ieškovei dar siūlė 10 d. terminą pagalvoti, ar tikrai jai tinka tas variantas, dėl kurio sutarė, tačiau po kurio laiko paskambinusi ieškovė jai pasakė, kad eitų pas notarą sudarinėti dovanojimo sutarties. Po dovanojimo sutarties sudarymo ji su savo vyru pradėjo pirkti medžiagas ieškovės namo ir buities pagerinimui, jos vyras pats praktiškai atliko visus darbus, išskyrus tuos, kurių negalėjo. Jie į ieškovės namą įvedė vandentiekį, kanalizaciją, pakeitė elektros instaliaciją, sutvarkė šildymo sistemą, pakeitė katilą ir langus, nupirko virtuvės komplektą, priedėlį televizoriui. Viso, be jos vyro darbo, per tą laiką į ieškovės namo remontą jie išleido virš 4000 Eur, nevertinant to darbo, kurį dirbo atsakovės vyras. Tačiau 2017 m. lapkričio mėnesį tarp jos ir atsakovės kilo konfliktas dėl ieškovės gyvenimo būdo, jos leidžiamų pinigų alkoholiui, ieškovė ją iškeikė, reikalavo, kad ji, atsakovė, daugiau nesilankytų ieškovės namuose, pakeitė namų durų spynos širdelę ir telefono numerį, kreipėsi į advokatus. Nuo to laiko su ieškove ji nebendrauja. Paaiškino, jog nei prieš sudarant dovanojimo sutartį, nei po jos sudarymo nei ji, nei jos vyras ieškovei negrasino.

Trečiasis asmuo notarė A. Grambienė ieškiniui prieštarauja ir mano, jog jis turi būti atmestas. Nurodė, jog paties sandorio detalių neprisimena, tačiau tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas dovanojimo sandoris, kurį ji patvirtino, atsižvelgus į jo pobūdį, negalėjo būti sudarytas spontaniškai, neapgalvojus ir elgiantis neapdairiai. Tokie sandoriai ruošiami ne vieną dieną, į notarų kontorą ieškovė turėjo pateikti tiek santuokos liudijimą, tiek nuosavybę patvirtinančius dokumentus, be to, tai, kad sandoris apgalvotas, trečiojo asmens nuomone, patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovė atsakovei dovanojo ne visą turtą, bet ½ turto, kitą pusę pasilikdama sau, ieškovei. Bendraudama su ieškove jai nekilo abejonių, kad ieškovė supranta, ką daro ir to nori. Notarė nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovei niekas neišaiškino dovanojimo sandorio sudarymo pasekmių, nes jos darbo stažas yra pakankamai didelis, ji visais atvejais išaiškina tokių sandorių pasekmes ir aiškinasi dovanotojo tikrąją valią. Trečiasis asmuo pabrėžė, jog jeigu ji dirbtų taip, kaip aiškina ieškovė, ji seniai notare nebedirbtų. Notarė pažymėjo, jog apie tai, kad ieškovei buvo paaiškinta ir kad ji suprato sandorio pasekmes, pati ieškovė savo ranka įrašė. Trečiasis asmuo taip pat parodė, jog ieškovė buvo atėjusi į notarų kontorą ir po sandorio sudarymo, kažkur prieš 2017 m. Šv. Kalėdas, sakė, kad susipyko su atsakove ir nori naikinti dovanojimo sandorį, tačiau ji jai išaiškino, kad nėra galimybės. Patvirtino, jog be dovanojimo sandorio, ieškovė buvo patvirtinusi ir testamentą, kuriuo kitą ½ dalį savo turto palikusi atsakovei, tačiau susipykusi su atsakove ji 2017 m. pabaigoje testamentą paprašė panaikinti, dėl testamento panaikinimo buvo atėjusi du kartus – pirmą kartą, sakė, neturėjo pinigų, kitą kartą atėjo po to, kai gavo pensiją, ji testamentą, ieškovės prašymu, panaikino. Trečiasis asmuo nurodė, jog prašydama naikinti testamentą ieškovė suprato, ką daro, žinojo ir pasekmes.

Ieškinys atmetamas. Iš šalių, trečiojo asmens parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės: ieškovė V. J. ir jos dukra atsakovė L. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei dovanojo 18 000 Eur bendros vertės ½ dalį žemės sklypo su ½ jame esančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo su priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini), šį dovanojimo sandorį patvirtino notarė A. Grambienė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (9-16 b. l.). Atsakovės L. Š. pastangomis (duomenys neskelbtini) esančiame name laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sutvarkyta šildymo sistema (pakeisti radiatoriai, nupirktas ir pastatytas kieto kuro katilas), pakeista elektros instaliacija, įrengtas vandentiekis, prijungta nuotekų sistema, įrengtas dušas, pakeisti trys langai, viso dėl šių pagerinimų atsakovė L. Š. patyrė ne mažiau 4245,97 Eur išlaidų (46-78 b. l.). 2017 m. lapkričio mėnesį, tiksli data nežinoma, ieškovė V. J. ir atsakovė L. Š. susipyko, ieškovė V. J. pakeitė namo durų spynos širdelę ir nuo to laiko abi nebendrauja (atsakovės L. Š. parodymai). (duomenys neskelbtini) ieškovė V. J. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK nurodydama, jog dukra L. Š. jai neatiduoda gyvenamojo namo, kurio dalis priklauso jai, o kita – dukrai, nuosavybės teisių dokumentų, nes ji nori kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Pareiškime policijai V. J. taip pat nurodė, jog dukra pareiškė pretenzijas į likusią namo dalį, reikalauja pasirašyti dovanojimo sutartį, grasina ją nužudyti, nunuodyti. Tikslinant pareiškimo aplinkybes ieškovė V. J. pareiškimą tiriančiam policijos pareigūnui nurodė, jog ji padovanojo dalį turto dukrai, tačiau dabar persigalvojo ir nori panaikinti sutartį, o savo turtą palikti valstybei. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, žmogaus terorizavimas), išaiškino ieškovei turtinius nesutarimus su dukra aiškintis civilinio proceso tvarka (28-29 b. l.). Į teismą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo ieškovė kreipėsi 2018 m. balandžio 27 d.