Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K. ir A. K., atstovaujamų advokatės L. M., pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Ru. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo R. K. palikimui priimti, išduoti leidimą nepilnamečių vardu priimti palikimą pagal apyrašą.

Suinteresuoto asmens nepilnametės Ru. K. atstovė atsiliepimo nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu neatnaujinti termino palikimui priimti ar neišduoti leidimo nepilnamečio vaiko motinai priimti vaiko vardu palikimą, nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Iš teismui pateikto pareiškimo ir pridėtų dokumentų visumos nustatyta, kad R. K., nepilnamečių E. K. ir A. K. tėvas, mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo mirties nepilnamečių dukrų E. K. ir A. K. vardu niekas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarė V. J.-B. pateikė palikėjo R. K. paveldėjimo bylos kopiją, iš kurios matyti, kad palikėjo R. K. palikimą nepilnametės dukters Ru. K. vardu priėmė jos laikinoji globėja (rūpintoja) K. K.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos E. K. ir A. K. - mirusio R. K. vaikai, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Dar viena pirmos eilės įstatyminė įpėdinė Ru. K., į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, procesiniai dokumentai jai išsiųsti, tačiau ji prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kitiems tėvo vaikams nepareiškė.

Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog pareiškėjos kaip įpėdinės, siekiančios atnaujinti praleistą terminą ir įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises, tėvo mirties dieną – 2(duomenys neskelbtini) – buvo nepilnametės, todėl pačios savo vardu jokių veiksmų negalėjo atlikti. Tai turėjo atlikti jų atstovės pagal įstatymą – E. K. motina I. N. ir A. K. motina A. K. Vaikų motinos privalėjo pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų turtinėmis teisėmis, paveldimu turtu, tačiau to nepadarė, bet dėl to nėra kalti vaikai, pareiškėjos E. K. ir A. K.. Nerūpestingas motinų elgesys užtikrinant nepilnamečių vaikų teises negali būti pagrindu užkirsti kelią vaikams įgyvendinti savo teises priimti palikimą po savo tėvo mirties. Duomenų, kad pareiškėjos būtų atsisakiusios tėvo palikimo, nėra. Aplinkybių, jog atnaujinus pareiškėjoms įstatymo nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjoms jų tėvo palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja E. K. tapo pilnamete, ji savarankiškai gali atlikti procedūras, susijusias su palikimo priėmimu, todėl leidimas priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, jai nereikalingas, prašymas šioje dalyje netenkintinas.

A. K. - nepilnametės A. K. motina. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad priėmus R. K. palikimą nukentėtų nepilnametės A. K. interesai, nenustatyta, todėl jos motinai išduotinas teismo leidimas priimti nepilnametės dukters vardu įstatyminiu pagrindu atsiradusį tėvo palikimą. Pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad palikimas turi būti priimamas pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.52 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 582 straipsnio 7 dalis, 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578, 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Atnaujinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti nepilnametės dukters A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pagal turto apyrašą.

Nustatyti, kad E. K. ir A. K. turi teisę atlikti veiksmus R. K. palikimui priimti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Prašymą dalyje dėl leidimo priimti palikimą E. K. vardu atmesti.

Nutartis dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.