Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Andrutės Kalinauskienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, trečiasis asmuo R. Z., dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus UAB „Lrytas“ ir V. Č. per 14 dienų teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paskelbti atsakovui UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt šio turinio paneigimą: ,,2013-11-06 13:49 (atnaujinta 2013-11-06 22:06) buvo paskelbtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: “Jis vagia idėjas““. Šiame straipsnyje, cituojant interviu su V. Č. – V., ir jo antraštėje buvo paskelbti duomenys, kad M. T. yra: „Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas“, „Jis vagia idėjas“. Informuojame, kad šie duomenys yra neatitinkantys tikrovės.“, prašė priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovui M. T. 1000,00 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt 2013 m. lapkričio 6 d. 13:49 (atnaujinta 2013-11-06 22:06) buvo paskelbtas straipsnis „Muzikos leidėjas - apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: „Jis vagia idėjas““ (toliau — Straipsnis). Straipsnyje yra pateikiama informacija apie vykstantį teisminį ginčą tarp ieškovo M. T. ir atsakovo V. Č. bei abiejų ginčo šalių reakciją į civilinėje byloje Nr. 2A-899/2013 Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. priimtą nutartį. Tačiau, atsakovas V. Č., pasisakydamas dėl nurodytos jam nepalankios apeliacinės instancijos teismo nutarties, ne tik išsakė savo nuomonę dėl jos, teigdamas, kad Lietuvos teismai nėra kompetentingi spręsti tokias bylas ir jis nesutinka su byloje priimtu sprendimu ir nutartimi, bet taip pat paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą M. T. ir jo vykdomą veiklą. Straipsnyje skelbiamos citatos iš interviu su atsakovu V. Č. — V., kuriose nurodama: „Tai tiesiog eilinis „nachališkas“ Martyno stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas. Nėra čia apie ką kalbėti. Čia kaip paimti „žulikėlį“ ir aiškinti, kad jis „žulikėlis“ - sakė Vidis“. Ieškovo nuomone, tokiu būdu atsakovas V. Č., duodamas interviu, per visuomenės informavimo priemonę (portalą www.lrytas.lt) paskelbė tikrovės neatitinkančią, negatyvią ir visuomenės akyse ieškovą diskredituojančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą.

Atsakovas UAB „Lrytas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Lrytas“ atmesti. Jis nurodė, kad ieškovo reikalavimas UAB „Lrytas“ paneigti straipsnyje pateiktą informaciją iš esmės reiškia reikalavimą paneigti ne atsakovo UAB „Lrytas“ informaciją, bet kito asmens - atsakovo V. Č. pasakytus žodžius, kadangi straipsnyje nėra pateikta jokia nauja informacija, kurios šaltinis būtų UAB „Lrytas“. Straipsnyje taip pat nėra pateikta jokių žurnalisto R. Z. vertinimų, nuomonės, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra išsakomas pritarimas atsakovo V. Č. žodžiams, t. y. atsakovas UAB „Lrytas“, būdama visuomenės informavimo priemonė ir vykdydama savo teisę ir pareigą informuoti visuomenę apie juos dominantį dviejų gerai muzikos pasaulyje žinomų žmonių (t. y. viešų asmenų) ginčą, tiesiog pateikė nešališką informaciją apie tarp ieškovo ir atsakovo V. Č. vykstantį teisminį ginčą ir jų reakciją į priimtą teismo sprendimą, tiksliai nurodant faktus (teismo sprendimo esmę) ir pateikiant ginčo šalių asmeninį situacijos vertinimą.

Atsakovas V. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį jam atmesti. Jis nurodė, kad, atsakovo įsitikinimu, ieškinys vertintinas kaip nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, nes yra grindžiamas klaidingu teisinio reguliavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose interpretavimu, be to, jame nutylimos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Ieškovas, vertindamas paskelbtą informaciją, kuri, jo nuomone, neatitinka tikrovės bei pažeidžia jo garbę ir orumą, netinkamai atribojo žinią nuo nuomonės, todėl paskelbtus teiginius klaidingai priskyrė žinioms; ginčo teiginius vertino atskirai nuo visos publikacijos konteksto; neatsižvelgė į tai, jog paskelbta informacija turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir į faktą, kad ši informacija yra apie viešą asmenį. Neabejotina, jog šios aplinkybės, vertinant jas teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Lrytas“ atmesti. Jis nurodė, kad straipsniu siekė informuoti visuomenę apie dviejų gerai muzikos pasaulyje žinomų žmonių (viešų asmenų) ginčą, ir stengėsi pateikti nešališką informaciją apie tarp minėtų asmenų vykstantį teisminį ginčą ir jų reakciją į priimtą teismo sprendimą, tiksliai nurodant faktus (teismo sprendimo esmę) ir pateikiant ginčo šalių asmeninį situacijos vertinimą. Straipsnyje pateikė abiejų pusių, tiek M. T., tiek ir V. Č. pozicijas aprašomu klausimu, susilaikydamas nuo savo vertinimų ir nuomonės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo M. T. atsakovo UAB „Lrytas“ 3000 Lt, o atsakovo V. Č. naudai 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. atsakovui UAB „Lrytas“ priklausančiame interneto portale www.lrytas.lt buvo paskelbtas UAB „Lrytas“ žurnalisto R. Z. parengtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T. „Jis vagia idėjas“ ( b.l.12-16). 2013 m. lapkričio 14 d. su reikalavimu, dėl duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paneigimo, ieškovas M. T. kreipėsi į atsakovą UAB „Lrytas“ (b.l. 17-18). 2013 m. lapkričio 25 d. raštu atsakovas UAB „Lrytas“ nurodė, kad straipsnyje yra pateikta V. Č. nuomonė - V. Č. subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, o nuomonė negali būti paneigta (b.l. 19-20). Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas, ar straipsnyje pateikta informacija apie ieškovą yra žinia ar nuomonė.

Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, teisiamojo posėdžio protokolų privataus kaltinimo byloje Nr. PK-723-506/2014 (b.l. 110-130), R. Z. ir V. Č. interviu stenogramos (b.l. 29), interviu garso įrašo (b.l. 28), straipsnio „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: Jis vagia idėjas“ teksto turinio (b.l. 12-16) teismas nustatė, kad atsakovui V. Č. paskambino žurnalistas R. Z. ir paprašė pakomentuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 nutartį, kuria išnagrinėtas V. Č. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos nutarties dėl draudimo prodiuseriui M. T. naudoti interneto svetainės adresą silenceagency.com. Teismas, remdamasis šiais įrodymai, padarė išvadą, kad atsakovas V. Č. pietavo, buvo kavinėje ir nenorėjo komentuoti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, nes jos iš savo advokatų dar negavo, tačiau pokalbiui jį išprovokavo žurnalistas R. Z.. Teismas nustatė, kad byloje duomenų apie tai, kad žurnalistas įspėjo atsakovą V. Č. apie įrašomą pokalbį bei apie tai, kad jis bus cituojamas straipsnyje, nėra.

Teismas konstatavo, kad atsakovas V. Č. žinojo, kad kalba su žurnalistu, tačiau žurnalistas R. Z. straipsnyje „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: ”Jis vagia idėjas“, be atsakovo V. Č. žinios ir sutikimo, pacitavo vykusio pokalbio telefonu jo pasisakymus. Tuo metu atsakovas V. Č. visiškai nenorėjo su žurnalistu kalbėti, bet pastarasis jį išprovokavo pakomentuoti teisminį ginčą vykstantį tarp jo ir ieškovo M. T. kitoje byloje. Vertindamas atsakovo V. Č. pasisakymus apie M. T. – „Jis (M. T.) vagia idėjas“ straipsnio kontekste, teismas padarė išvadą, kad tai yra atsakovo V. Č. nuomonė. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas pareiškęs neigiamą nuomonę apie ieškovą turėjo faktinį pagrindą, nes tarp jų vyksta teisminiai ginčai, ir atsakovas pateikė savo subjektyvų vertinimą teisminio proceso. Teismas pažymėjo, kad jis neprivalo analizuoti teiginio „Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką“, nes šis teiginys neinformatyvus, jame neidentifikuoti ieškovo atlikėjai, be to, teiginyje minima, kad ieškovo atlikėjai vagia muziką, o ne ieškovas vagia muziką, todėl toks teiginys, teismo vertinimu, negali pažeisti garbės ir orumo paties ieškovo.

Vertindamas atsakovo UAB „Lrytas“ veiksmus dėl straipsnio: „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: „Jis vagia idėjas“ paskelbimo, teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Lrytas“, kaip visuomenės informavimo priemonė, neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Žurnalistas R. Z. objektyviai nurodė faktinę šalių ginčo situaciją bei pateikė neiškraipytus ieškovo ir atsakovo komentarus – jų pasisakymų citatas. Iš teksto straipsnio aiškiai matyti, kad tai yra ieškovo ir atsakovo V. Č. pasisakymai.

Teismas konstatavo, kad atsakovo V. Č. nuomonė straipsnyje išreikšta nepakankami etiškai, tačiau jis nebuvo įspėtas, kad jo pasisakymai tiesiogiai bus pacituoti žurnalisto straipsnyje, o žurnalistas, nenorėdamas iškreipti atsakovo V. Č. pasisakymų pacitavo jo atsakymus į klausimus. Atsakovo V. Č. nuomonė turi faktinį pagrindą, nes jis komentavo teismo sprendimą dėl šalių – ieškovo M. T. ir atsakovo V. Č. teisminio ginčo. Jis pareiškė savo nesutikimą su teismo sprendimu bei pateikė savo vertinimą M. T. veiksmų ir juos pavadino „vagia idėjas“. Šio teiginio vertinti pagal atskiro žodžio „vagis“, teismo nuomone, reikšmę negalima, nes iš straipsnio konteksto aiškiai matyti, kad atsakovas V. Č. taip išsireiškė įvertinęs ieškovo M. T. veiksmus dėl internetinės svetainės adreso pavadinimo naudojimo. Atsakovo V. Č. subjektyvius samprotavimus teismas nepripažino žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), nes jie turi faktinį pagrindą.

Teismas atsakovo V. Č. subjektyvius samprotavimus, paskelbtus straipsnyje „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: „Jis vagia idėjas“ nepripažino žeminančiais ieškovo M. T. garbę ir orumą (įžeidžiančiais), todėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl informacijos, pateiktos nurodytame straipsnyje paneigimo, pripažino, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovui M. T. neturtinę žalą, nes neturtinė žala ieškinyje kildinama iš ieškovo garbės ir orumo pažeidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas M. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo išsakytus teiginius: „Jis (M. T.) vagia idėjas“ kaip atsakovo išsakytą neigiamą nuomonę apie ieškovą, turinčią faktinį pagrindą ir dėl to nežeminančia ieškovo garbės ir orumo. Atsakovo V. Č. straipsnyje pateikti teiginiai, konkrečiai nurodant apie ieškovą M. T. tokio pobūdžio duomenis, kaip: „Jis vagia idėjas“, „Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas, negali būti vertinami kaip nuomonė ir tai yra akivaizdus tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę. Priešingai, nei skundžiame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo V. Č. teiginiai neturi jokio faktinio pagrindo ir yra neatitinkantys tikrovės. Vien, tai, kad V. Č. pareiškė ieškinį teisme prašydamas įpareigoti ieškovą M. T. nutraukti subdomeno vardo (žymens) silenceagency.com registraciją, nėra faktinis pagrindas atsakovui ieškovą vadinti „vagimi“ ar „vagiančiu idėjomis“. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad V. Č. išsakydamas, anot teismo, savo faktinį pagrindą turinčią nuomonę, žinojo, kad bylą, išnagrinėjus visų instancijų teismuose, V. Č. reikalavimai M. T. buvo pripažinti nepagrįstais.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teiginio „vagia idėjas“ negalima vertinti pagal atskirą žodžio „vagis“ reikšmę, nes tai neatitinka kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų žodžių junginiai, kuriais išsakytos žinios yra akivaizdžiai žeminančios.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismas šioje byloje neprivalo analizuoti atsakovo teiginio: „Žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką“. Kadangi šiuo teiginiu iš esmės pasakoma, kad ieškovas prodiusuoja muziką vagiančius atlikėjus, kas sukelia neigiamą visuomenės įspūdį, tai teismas nepagrįstai atsisakė vertinti nurodytą atsakovo teiginį, kaip žeminantį ieškovo garbę ir orumą.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad straipsnyje cituojami V. Č. pasisakymai apie M. T. ir jo veiklą suformuluoti kaip kategoriški teiginiai, nekeliantys juos paskelbusiam asmeniui jokių abejonių. Pateikdamas šiuos klaidingus teiginius apie ieškovą atsakovas nepagrįstai priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip žinomą asmenį bei jo vykdomą veiklą, nors atsakovas aiškiai suvokė, kad šios žinios yra neatitinkančios tikrovės. Be to, straipsnio antraštė yra taip pat neteisinga, žeminanti ieškovo garbę ir orumą. Dėl to skaitytojas vien perskaitęs straipsnio antraštę galėjo susidaryti neigiamą įspūdį.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. Č. minėtus teiginius išsakė ne bet kam, o visuomenės informavimo priemonės atstovui (žurnalistui), jis žinojo, kad kalba su žurnalistu, todėl galėjo numanyti, kad jo pasisakymai gali būti paskelbti. Dėl to teismo paminėta aplinkybė, kad atsakovas nežinojo, jog jo pokalbis įrašomas, neeliminuoja jo atsakomybės. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pats patvirtino, kad turėjo visas galimybes nutraukti pokalbį su žurnalistu ir nekomentuoti nepalankios nutarties, tačiau to nepadarė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimti V. Č. nepalankūs procesiniai sprendimai, V. Č. siekė M. T. uždrausti naudoti interneto svetainės adresą silenceagency.com, motyvuodamas tuo, jog šis adresas panašus į atsakovo įkurtos muzikos agentūros „Silence“ pavadinimą, todėl, atsakovo nuomone, toks pavadinimo naudojimas pažeidžia jo teises į intelektinę nuosavybę. Dėl to akivaizdu, kad atsakovas minėtame straipsnyje išreiškia savo nuomonę dėl jam nepalankių teismo sprendimų, taip pat savo įsitikinimą, jog apeliantas savo veikloje silenceagency.com, naudoja neteisėtai ir tuo pat atsakovas deklaruoja savo pasiryžimą teisinėmis priemonėmis tai įrodyti. Kitaip tariant, atsakovas reiškia savo nuomonę apie tikrai egzistuojančius faktus, t.y. apie kilusį ginčą tarp jo ir apelianto. Be to, šios atsakovo nuomonės reikšimo metu atsakovui dar nebuvo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-407/2014, kuria galutinai atmesti atsakovo reikalavimai.

2. Įrodinėdamas, kad jo paskelbti teiginiai turi pakankamą faktinį pagrindą, atsakovas pateikė į bylą nagrinėjančiam teismui skirtingu laiku interneto tinklapiuose publikuotų straipsnių kopijas. Šiuose straipsniuose skelbiama informacija apie tai, jog apelianto prodiusuojami muzikos atlikėjai yra sulaukę viešų abejonių dėl galimo plagiavimo. Todėl atsakovo nuomonė apie atlikėjų veiklą buvo pagrįsta anksčiau visuomenės informavimo priemonėse paskelbta ir nepaneigta informacija apie galimą muzikos kūrinių autorystės pasisavinimą.

3. Iš viso straipsnio turinio matyti, kad jame pateikiama informacija apie tarp apelianto ir atsakovo kilusį ir teisme nagrinėjamą teisinį ginčą, jo eigą ir tam tikras bylos detales. Straipsnyje, be kita ko, cituojamas apeliantas ir pateikiama jo nuomonė dėl jam pareikštų pretenzijų. Taigi ginčo teiginį vertinant viso straipsnio kontekste, akivaizdu, kad tarp apelianto ir atsakovo yra kilęs teisinis ginčas, o jį išsprendę teismai priėmė palankius apeliantui procesinius sprendimus. Straipsnyje taip pat pateikiama atsakovo nuomonė, kurią jis reiškia reaguodamas į šią žinią.

4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti teiginį „vagia idėjas“ kaip žeminantį apelianto garbę ir orumą, nes kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl pakleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ir kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos ir sakiniai ar jų dalys. Apeliantas ginčo teiginius vertina atsietai nuo viso straipsnio konteksto, todėl daro klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl šių teiginių pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo teiginius analizavo viso straipsnio kontekste ir teisingai nusprendė, jog jais išsakyta atsakovo nuomonė. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje teisėtas nuomonės, taip pat ir neigiamos, reiškimas apie kitą asmenį nesiejamas su tam tikromis objektyviomis aplinkybėmis ar faktais, todėl nuomonė negali įžeisti žmogaus.

5. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį negalima reikalauti taikyti vieno iš garbės gynimo būdo – paneigimo už savo nuomonę. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti šokiruojanti ar kelianti nerimą.

6. Atsakovas neturėjo tikslo viešai paskelbti kokios nors informacijos apie apeliantą, antraštę taip pat ne jis sugalvojo, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė ieškinyje nurodytu pagrindu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lrytas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nors atsakovo V. Č. nuomonė galimai neturi faktinio pagrindo, tačiau nuomonės, anot atsakovo, priešingai nei žinios, negalima paneigti, todėl ieškinio reikalavimą dėl paneigimo pirmosios teismas pagrįstai atmetė. Atsakovas nurodo, kad ieškinio pagrindu esantys straipsnio teiginiai yra tiksli žurnalisto R. Z. kalbinto pašnekovo – atsakovo V. Č. pasakytų žodžių citata, todėl jos negalima paneigti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. Č. nežinojo, kad jo pasakyti žodžiai nebus cituojami. V. Č., būdamas pramogų pasaulio dalyvis, neabejotinai žinojo, kad jo žodžiai, pasakyti telefoniniame interviu, bus pacituoti, nes taip ne kartą buvo daroma anksčiau.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimų, iš kurių pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. atsakovui UAB „Lrytas“ priklausančiame interneto portale www.lrytas.lt buvo paskelbtas UAB „Lrytas“ žurnalisto R. Z. parengtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T. „Jis vagia idėjas““. Straipsnyje skelbiamos citatos iš interviu su atsakovu V. Č. — V., kuriose nurodama: „Tai tiesiog eilinis „nachališkas“ Martyno stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas. Nėra čia apie ką kalbėti. Čia kaip paimti „žulikėlį“ ir aiškinti, kad jis „žulikėlis“ - sakė Vidis“. Pažymėtina, kad atsakovas V. Č. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigė, kad bendravo su interneto portalo Lrytas žurnalistu, po ko buvo išspausdintas straipsnis. Teismas sprendė, kad straipsnio antraštė „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T. „Jis vagia idėjas““ bei „Tai tiesiog eilinis „nachališkas“ Martyno stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas. Nėra čia apie ką kalbėti. Čia kaip paimti „žulikėlį“ ir aiškinti, kad jis „žulikėlis“ yra viešai išsakyta atsakovo V. Č. nuomonė, yra pagrįsta faktais, nors ir neetiška. Be to, teismas sprendė, kad V. Č. nuomonę išreiškė nežinodamas, kad teikia interviu ir kad jo nuomonė patalpinta internetiniame portale. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už garbės ir orumo pažeidimą.

Dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, vertinant paskleistus duomenis

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad straipsnio antraštė „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T. „Jis vagia idėjas““ bei „Tai tiesiog eilinis „nachališkas“ Martyno stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas. Nėra čia apie ką kalbėti. Čia kaip paimti „žulikėlį“ ir aiškinti, kad jis „žulikėlis“ yra viešai išsakyta atsakovo V. Č. nuomonė, yra pagrįsta faktais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovo teiginiai nelaikytini nuomone, nes atsakovas paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojantį negatyvų jo apibūdinimą. Ginčo teiginiais yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista ją tvirtinant ir įrodinėjant. Tačiau nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei atsileipimuose į apeliacinį skundą atsakovai nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių šią žinią, nors pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turėjo būtent atsakovai. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. T. pateikė informaciją, kad išnagrinėtoje byloje pagal V. Č. ieškinys M. T. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvo atmestas. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad V. Č. buvo pareiškęs ieškinį M. T., kuriame jis teismo prašė įpareigoti M. T. nutraukti subdomeno vardo (žymens) silenceagency.com naudojimą, įskaitant naudojimą muzikinėje (prodiuserio) veikloje, tuo pačių įpareigojant atsakovą atsisakyti subdomeno silenceagency.com registracijos. Tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2721-345/2012, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. 2A-899/2013, V. Č. reikalavimus pripažino nepagrįstais. Teismai nekonstatavo jokių neteisėtų M. T. veiksmų. Pažymėtina, kad pokalbio su žurnalistu metu, atsakovui V. Č. šie faktai buvo žinomi, tačiau nepaisant to, atsakovas interviu metu kategoriškai ir vienareikšmiškai pareiškė: „Jis vagia idėjas“, kartu nurodydamas, kad „Tai tiesiog eilinis nachališkas“ Martyno stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas“. Atsižvegliant į šiuos žodžių junginius ir jų turinį, darytina išvada, kad atsakovas tokiu būdu ne išsakė savo nuomonę apie jam nepalankią apeliacinės instancijos teismo nutartį, bet kaip faktus pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) konkrečiai apie ieškovą M. T. ir jo vykdomą veiklą. Nors vėliau V. Č. apeliacinės instancijos teismo nutartį apskundė kasacine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame V. Č. reikalavimai M. T. buvo atmesti, buvo įsiteisėjęs (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, kaip ir prieš tai kitų instancijų teismai, procesinius teismų sprendimus paliko nepakeistus. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad V. Č. teiginiai turi faktinį pagrindą. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius, nagrinėjamoje byloje pateikė straipsnius apie ieškovo M. T. prodiusuojamą atlikėją, kuris informavimo priemonės buvo įtarinėjamas plagijavimu (b. l. 59-60, 76-78), tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie teisinį šio įtarimo išsprendimą arba kad šie įtarimai pasitvirtino. Kiti atsakovo pateikti straipsniai nesusiję su jo, kaip prodiuserio veikla, taigi neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pačiam ieškovui buvo pareikšti įtarimai plagijavimu, autorių teisių pažeidimu. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskleisti duomenys atitiktų tikrovę, dėl to asmens pažeista teisė turi būti ginama. Tačiau vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teiginio „vagia idėjas“ vertinti pagal atskiro žodžio reikšmę negalima, nes iš straipsnio konteksto aiškiai matyti, kad atsakovas V. Č. taip išsireiškė įvertinęs ieškovo M. T. veiksmus dėl internetinės svetainės adreso pavadinimo naudojimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teismu argumentu, nes atsakovo žurnalistui išsakyta frazė, kuri buvo išspausdinta straipsnyje, savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismas šioje byloje neprivalo analizuoti atsakovo teiginio: „Žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką, nes jis yra neinformatyvus, jame neidentifikuoti ieškovo prodiusuojami atlikėjai, be to, kad jame kalbama apie atlikėjai, o ne ieškovas, vagia muziką, todėl toks teiginys, anot teismo, negali pažeisti ieškovo garbės ir orumo. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šis atsakovo teiginys yra ne tik apie ieškovo prodiusuojamus atlikėjus, bet kartu ir apie ieškovo vykdomą veiklą. Kitaip tariant, šiuo teiginiu iš esmės pasakoma, kad ieškovas prodiusuoja vagiančius atlikėjus, kas sudaro neigiamą visuomenės įspūdį ne tik apie neįvardintus ieškovo prodiusuojamus atlikėjus, bet ir apie patį ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Kaip minėta, pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, o tai reiškia, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad jo žurnalistui išsakytos ir viešai spaudoje paskelbtos frazės atitinka tikrovę, o tokių įrodymų atsakovas V. Č. nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad straipsnyje cituojami atsakovo V. Č. pasisakymai apie M. T. ir jo veiklą suformuluoti kaip kategoriški teiginiai. Nei straipsnio pavadinime, nei viso interviu metu V. Č. kalboje nėra naudojami jokie sąlyginiai pasisakymai ar klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsižvelgiant į atsakovo V. Č. straipsnyje cituojamų teiginių konstrukciją, vartojamus žodžius, jų turinį, darytina išvada, kad taip buvo išsakyta ne atsakovo nuomonė, o per visuomenės informavimo priemonę buvo atskleistos tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą žeminančios žinios.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Taigi šiuo atveju naujų duomenų apie ieškovą pateikimas tretiesiems asmenims per visuomenės informavimo priemonę vertintinas nuomonės ribų peržengimu ir žinių paskelbimu, nes asmeninį neigiamą požiūrį atsakovas V. Č. viešai pateikė kaip įvykusius (vykstančius) faktus. Kadangi tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, tai žinią paneigti turi ši visuomenės informavimo priemonė, nes būtent ji kontroliuoja informacijos šaltinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės Lryto tinklapyje, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens garbė ir orumas ginami teismo tvarka, taikant įvairius gynimo būdus: asmuo gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis; asmuo gali reikalauti atlyginti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliantas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, prašė atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą neturtinę žalą ir iš atsakovo V. Č. priteisti 1000 Lt. Asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, nepareikšdamas reikalavimo paneigti tokius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Toks asmens pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimas yra galimas, atsižvelgiant į asmens valią dėl pažeistų teisių gynimo ribų (CK 1.138 straipsnio 1 dalis, 2.24 straipsnis). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas jame išdėstė konkrečius atsakovo teiginius, kurie, jo manymu, žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, prašė ne tik paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, bet ir priteisti neturtinę žalą iš tų duomenų autoriaus, t. y. pirminio informacijos šaltinio. Apeliantas nurodo, kad paskleista informacija per visuomenės informacijos priemones sumenkino jo reputaciją bei pažemino jo vardą, siekdamas diskredituoti jo, kaip prodiuserio vykdomą.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paskleistos informacijos pobūdį, atsakovo tikslus, į jos pasklidimo mastą, bet ir informacijos aktualumą, atsižvelgiama į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo elgesį po duomenų paskleidimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad paskleista informacija per visuomenės informavimo priemones stipriai sumenkino reputaciją bei pažemino jo gerą vardą, dėl ko jis prarado dalį klientų. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad jo dalykinė reputacija būtų realiai nukentėjusi ar kad apeliantas būtų praradęs konkrečius turėtus klientus ar būtų sukliudyta surasti naujus. Be to, nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskleista informacija tinklapyje neatitinka tikrovės, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas V. Č. buvo įspėtas apie pokalbio įrašymą bei įspėtas apie pokalbio paskelbimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad jis nenorėjo teikti interviu, nors vėliau jį suteikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei remdamasi teisingumo, protingumo bei teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.) teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovą ir V. Č. per 14 d. nuo šio sprendimo paskelbimo dienos savo lėšomis paskelbti atsakovui UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt šio turinio paneigimą: ,,2013-11-06 13:49 (atnaujinta 2013-11-06 22:06) buvo paskelbtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: “Jis vagia idėjas““. Šiame straipsnyje, cituojant interviu su V. Č. – V., ir jo antraštėje buvo paskelbti duomenys, kad M. T. yra: „Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas“, „Jis vagia idėjas“. Informuojame, kad šie duomenys yra neatitinkantys tikrovės.“

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 217 Lt žyminį mokestį už ieškinį (b. l. 10) bei 4600 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 79-82, 87-88). Atsakovas UAB „Lrytas“ patyrė 3000 Lt išlaidų (b. l. 89-92), o atsakovas V. Č. – 1600 Lt advokato paslaugoms apmokėti (b.l. 93-96).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 217 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą bei 3000 Lt (868,86 €), atsakovas UAB „Lrytas – 2000 Lt, o atsakovas V. Č. 289,62 € už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, bei procesinę bylos baigtį, į tai, kad ieškinys bei apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, į proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintus maksimalius dydžius, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistina 63 € bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus uždarąją akcinę bendrovę „Lrytas“ (į. k. 300781534) ir V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos savo lėšomis paskelbti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt šio turinio paneigimą: ,,2013-11-06 13:49 (atnaujinta 2013-11-06 22:06) buvo paskelbtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: “Jis vagia idėjas““. Šiame straipsnyje, cituojant interviu su V. Č. – V., ir jo antraštėje buvo paskelbti duomenys, kad M. T. yra: „Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas“, „Jis vagia idėjas“. Informuojame, kad šie duomenys yra neatitinkantys tikrovės.“

Priteisti apelianto M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ (į. k. 300781534) ir V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalis 63,00 € (šešiasdešimt tris eurus), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 31,50 €, bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti