- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-690-856/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- J. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10382-1079/2021 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B., kuriuo prašo: nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu K. B., pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-1079/2020 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo; priteisti iš J. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., D. B. ir R. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 140 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-1079/2020 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaikų išlaikymo. Vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaikų tėvą K. B.
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų V. B., D. B. ir D. B. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu K. B. Tokį savo prašymą ieškovas argumentavo tuo, jog nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra su juo ir nori su juo nuolat gyventi. Vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas spręstinas ir dėl to, kad vaikai netrukus turės pradėti lankyti ugdymo įstaigas. Vaikų motinai grasinant procesais dėl vaikų pagrobimo, neteisėto išvežimo į užsienį ir pan., vaikų interesų apsauga reikalauja, kad jie kuo mažiau pajustų tėvų nesutarimus, kad tėvų nesutarimai nepakenktų tėvų ir vaikų santykiams ateityje.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sūnus V. ir vyresnioji dukra D. išreiškė norą gyventi kartu su juo. Dukrai R. yra (duomenys neskelbtini) metai. Sūnus jau anksčiau jam buvo pasakęs, kad jei jis skirsis su mama, sūnus nori gyventi kartu su juo. Ieškovas negrįžta į Lietuvą kartu su vaikais, nes jam baigėsi atostogos, jis turi grįžti į darbus, be to, grįžus į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, jam reiktų izoliuotis. Šiuo metu kartu su drauge I. J. gyvena (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje. Draugė turi tris nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su jais. Atsakovė vaikams nekelia jokios grėsmės, tiesiog vaikai išreiškė norą gyventi kartu su juo. Vaikai pas jį atskrido birželio 23 d. ir tuomet dukra D. jam pasakė, kad nebenori grįžti pas mamą, o nori likti gyventi kartu su juo, eiti į mokyklą. Gyvendama pas jį dukra gauna dėmesio, meilės, šilumos, vaikai nebūna vieni paliekami namuose. Kai vaikai gyveno Lietuvoje su atsakove, jie pastoviai būdavo vieni. Jis kalbėjosi su vaikais dėl to, klausė jų, ar jie tvirtai apsisprendė gyventi kartu su juo Jungtinėje Karalystėje, nes keisis mokyklos ir pan. Su atsakove buvo sutarę, kad vaikai į Lietuvą grįš iki mokslo metų pradžios, tačiau nustatytu laiku vaikai negrįžo, nes nei dukra, nei sūnus to nenorėjo, o jis per prievartą vaikų parvežti į Lietuvą nenorėjo, todėl ir prašo laikinai vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo. Jis dirba per savaitę keturias dienas nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro, dvi dienas turi laisvas. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra trys kambariai, šiuo metu vaikai gyvena po tris kambaryje, mergaitės gyvena viename kambaryje, o berniukai - kitame. Jei vaikai liks gyventi pas jį, jis ieškos didesnio gyvenamojo būsto. Vaikai yra užrašyti į mokyklą, turi tai patvirtinančius dokumentus, tačiau nėra padarytas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Jei teismas nuspręstų netenkinti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis grąžintų vaikus atsakovei.
Atsiliepimas
4. Atsakovė J. B. teismo posėdžio metu su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Atsakovė paaiškino, kad vaikai įpratę gyventi su ja Lietuvoje, čia yra jų draugai, o Jungtinėje Karalystėje jiems bus sunku. Vaikams išvykus į Jungtinę Karalystę, visą mėnesį negalėjo jiems prisiskambinti, vaikai neatsakydavo į jos skambučius, nors ji jiems rašydavo ir skambindavo. Tuomet ji nuėjo į Vaikų teises ir specialistei pasakė, kad negali susisiekti su vaikais. Specialistė paprašė ieškovo telefono numerio ir kitą dieną jai paskambino dukros D. ir R., su V. bendravo žinutėmis. Vaikų klausė, kodėl nepavyko jiems prisiskambinti, bet vaikai nieko neatsakė. Jei ji su vaikais pabendraudavo 2 valandas, ieškovas atjungdavo jiems internetą. Su vaikais dėl jų gyvenamosios vietos keitimo nekalbėjo. Ji tik didžiojo sūnaus klausė, tai jis atsakė, kad norėtų pasilikti Jungtinėje Karalystėje. D. eitų į trečią klasę, anglų kalbą mokykloje mokėsi tik vienerius metus, tai moka tik kelis žodžius. R. turėjo šiais metais eiti į paruošiamąją grupę. Tiek D., tiek R. reikalinga logopedo pagalba. Ji klausė dukros D., kas čia Lietuvoje buvo blogai, kad ji nenori grįžti čia gyventi, tai ji nieko neatsakė. D. yra labai uždara, ji labai mažai kalba. Kai ieškovas dar gyveno kartu, dukra D. beveik su juo nešnekėdavo. Prieš vaikams išvykstant atostogų pas ieškovą, didysis sūnus važiuoti pas tėvą nenorėjo. Ieškovas sūnui pažadėjo kažkokį siurprizą ir taip prisiviliojo sūnų. Jos namuose Lietuvoje sūnus V. turi atskirą kambarį, kuriame yra darbo stalas, kompiuteris, o D. ir R. gyvena kitame kambaryje, turi atskiras lovas. Ji susirašinėjo su ieškovo drauge I. J., kuri pirmoji jai parašė ir paklausė, ar ji žino, kad ieškovas ją padavė į teismą. I. J. rašė, kad išmetė ieškovą su vaikais iš namų, vėliau pastaroji paskambino ir papasakojo, kad ieškovas jos telefoną sudaužė, kad prieš ją naudoja smurtą, kad ieškovas vaikų neprižiūrėjo. I. J. sakė, kad ieškovui ne pirmą kartą buvo policija kviesta, yra pradėtos dvi baudžiamosios bylos už smurtą. Su ieškovu buvo sutarę, kad vaikai iš atostogų pas jį turi grįžti iki rugpjūčio 20 d. Po savaitės kai vaikai išvyko atostogauti pas ieškovą, ieškovas jai paskambino ir pareiškė, kad vaikai nenori grįžti pas ją, o nori gyventi pas jį. Ponį vaikams nupirko liepos mėnesį po to, kai iš ieškovo sužinojo, kad vaikai nori likti gyventi pas jį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo K. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. K. B. ir J. B. laisva valia susitarė, jog jų nepilnamečių vaikų V. B., D. B. ir D. B. nuolatinė gyvenamoji vieta bus su motina J. B., ir teismas minėtu sprendimu patvirtino tokią šalių valią. Šalys gyvena skyrium, skirtingose valstybėse. Vaikai iki 2021 m. birželio 23 d., kuomet išvyko vasaros atostogoms pas ieškovą K. B., lankė ugdymo įstaigas Lietuvoje, V. B. ir D. B. lankė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, o R. B. – (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2021 m. birželio 9 d. buvo išdavusi sutikimą nepilnamečiams vaikams vykti į Jungtinę Karalystę su lydinčiu asmeniu.
7. Teismas nurodė, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog motinos elgesys daro neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams ir (ar) kelia grėsmę esminiams nepilnamečių vaikų interesams, teismui nepateikta. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė tinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu, jos šeimoje vaiko teisių pažeidimo atvejų nebuvo nustatyta. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti motinos netinkamą elgesį vaikams, jog ji jiems daro neigiamą įtaką ar jos elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas arba sunki finansinė padėtis neužtikrina tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis.
8. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų atsakovės paaiškinimų, jos susirašinėjimo su ieškovo K. B. drauge I. J., perklausius J. B. telefoninį pokalbį su I. J., galima daryti prielaidą, jog šiuo metu ieškovo gyvenime nėra stabilumo, jis pykstasi su savo drauge ir tarpusavio santykius aiškinasi girdint nepilnamečiams vaikams. K. B. draugė I. J. buvo išprašiusi K. B. su vaikais iš jų gyvenamosios vietos, tuo metu K. B. su vaikais prisiglaudė pas savo seserį, gyvenančią Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu ieškovo K. B. trys nepilnamečiai vaikai ir draugės I. J. trys nepilnamečiai vaikai dalinasi dviem kambariais, kuriuose yra po vieną darbo stalą. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo argumentuotai paaiškinti, kaip būtų užtikrintos sąlygos visiems šešiems vaikams netrukdomai, susikaupiant ruošti namų darbus, ruoštis pamokoms, ilsėtis ir pan. Šios aplinkybės vertė teismą abejoti dėl tinkamo nepilnamečių vaikų teisių ir interesų jiems gyvenant pas ieškovą užtikrinimo, saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios ir palankios vaikų vystymuisi aplinkos sudarymo. Be to, ieškovo elgesys negrąžinant vaikų į jų nustatytą gyvenamąją vietą prasidėjus mokslo metams, trukdo vaikų ugdymo procesui jiems įprastoje aplinkoje.
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog šalys gyvena skyrium ir vaikai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, atostogų metu išreiškė norą gyventi su tėvu, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ar išsprendus ginčą taikiai, įvertinus visus teismui pateiktus abiejų šalių įrodymus ar esant reikalui teismui pačiam surinkus papildomus įrodymus, išvadą teikiančiai institucijai pateikus išvadą, su psichologų pagalba išklausius vaikų nuomonės, kur ir su kuo jie nori gyventi, ar atlikus kitus, pripažintus būtinais, procesinius veiksmus, atsižvelgiant į išskirtinai nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, ir turi būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas K. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečių vaikų V. B., D. B. ir D. B. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu K. B. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes teismas ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu – klausimą sprendė itin formaliai, visiškai nepaisė šalių nepilnamečių vaikų išreikštos valios, noro ir argumentų, nesuteikė apsaugos vaikų interesams, išvadą teikianti institucija iš viso neatliko savo funkcijų ir neišklausė vaikų nuomonės.
10.2. Šiais metais (kaip ir pernai) visas vasaros atostogas vaikai leido pas ieškovą ir išreiškė norą likti gyventi su juo. Nepilnamečių vaikų ryšys su tėvu yra stiprus, ieškovas užtikrina vaikų interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas – ieškovas su drauge ir jos vaikais gyvena nuomojamame trijų aukštų gyvenamajame name, vaikai turi savo kambarius, atskirus sanitarinius mazgus, name yra visa šeimos gyvenimui reikalinga buitinė technika, ieškovas turi šeimyninį automobilį, kuriuo visi keliauja, ieškovas dirba, gauna nuolatines pajamas, vaikams tinkamos ugdymo įstaigos yra netoli namų. Ieškovas teismui paaiškino, kad tuo atveju, jei vaikams būtų leista gyventi su juo, jis nuomosis didesnį namą, kad vaikams būtų dar geresnės sąlygos. Ieškovas laisvą nuo darbo laiką visuomet leidžia su vaikais, dėl to vaikai su tėvu jaučiasi geriau, nes stokojo motinos dėmesio. Tai, kad motina geranoriškai nepritaria vaikų apsisprendimui ir valstybės institucijos neatsižvelgia į vaikų išsakytą nuomonę, vaikus traumuoja. Vaikų nuomonės ir noro nepaisymas gali sukelti vaikams negatyvius jausmus, įskaitant ir priešiškumą jų nuomonės nepaisančiai motinai. Atsakovė nurodė, kad ji kreipėsi į centrinę Vaikų teisių apsaugos instituciją, kur užpildė formą dėl vaikų grąžinimo iš užsienio, kas patvirtina, jog ji problemą sprendžia iš jėgos pozicijos, naudodamasi tuo, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o ne kooperuodamasi su ieškovu ir atsižvelgdama į vaikų nuomonę.
10.3. Ieškovas tiek atsakovę, tiek išvadą teikiančią instituciją yra informavęs, kad jis neturi tikslo vaikus laikyti pas save be teisinio pagrindo, jei teismas nuspręstų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas organizuos vaikų parvežimą į Lietuvą. Tačiau būtina vertinti tai, kad neįmanomas vaikų išvežimas iš tėvo prievarta. Iš vaikų pozicijos akivaizdu, kad atsakomybė dėl to, jog vaikai nenori grįžti, tenka atsakovei. Atsakovė prašymo nagrinėjimo metu teikė neaiškios kilmės susirašinėjimus ir pokalbį su dabartine ieškovo gyvenimo drauge, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip ji bendravo su vaikais visą vasarą. Vaikų papirkinėjimas iš motinos pusės dovanomis ir pažadais tada, kai vaikai išsakė aiškų norą gyventi su tėvu, kuris vis tiek nepaveikė vaikų, rodo emocinio ryšio tarp motinos ir vaikų nebuvimą.
10.4. Šalių vaikai raštu išdėstė savo norą gyventi su tėvu (vyresnieji V. ir D., jauniausioji R. rašyti nemoka), tačiau teismas į tai neatsižvelgė. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateiktas prašymas organizuoti nepilnamečių nuomonės dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu išklausymą nuotoliniu būdu, tačiau išvadą teikianti institucija nesiėmė jokių veiksmų. Sprendžiant dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo jau pateikus ieškinį, išvadą teikianti institucija sudalyvavo tik formaliai, iš esmės neatliko jokių funkcijų vaikų interesais. Tai, kad institucija nėra gavusi oficialių nusiskundimų dėl apie galimą vaiko teisių pažeidimą atsakovės šeimoje, nėra įrodymas, kad atmosfera šeimoje atitinka vaikų interesus. Institucijos atstovė paaiškino, kad turi galimybę bendradarbiauti ir su užsienio šalių vaiko teisių apsaugos institucijomis, tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nesiėmė jokių priemonių, kad Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugos institucijos apsilankytų ieškovo šeimoje, įvertintų vaikų gyvenimo sąlygas, išklausytų vaikų nuomones.
10.5. Žodiniu procesu nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo buvo prašoma posėdyje nuotoliniu būdu išklausyti vaikų nuomones, ieškovas teismą informavo, kad vaikai yra namuose ir laukia, jog teismas juos išklausytų, tačiau teismas vaikų neišklausė.
10.6. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo neva nestabilų ieškovo gyvenimą, tačiau nesiaiškino atsakovės gyvenimo aplinkybių – su kuo ji gyvena, kokios to vyro asmeninės savybės, koks vaikų požiūris į tą vyrą ir pan.
10.7. Dabartinėje situacijoje vaikų gyvenimo stabilumas būtų užtikrintas nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nes vaikams tai jau yra įprasta, jie jau pasirinko ir lanko mokyklas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepilnamečiai vaikai yra praleidę užsiėmimus Lietuvoje esančiose ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Vaikai Lietuvoje mokosi lietuvių kalba, Jungtinėje Karalystėje mokymasis vyktų anglų kalba. Taigi, ieškovas neatsižvelgia į vaikų interesus, o priešingai, savavališkai priima su vaikais, jų auklėjimu, ugdymu susijusius sprendimus. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo neatsakingumą, savanaudiškumą atsakovės ir vaikų atžvilgiu bei negarantuoja vaikams stabilumo.
11.2. Ieškovas įtraukia nepilnamečius vaikus į tarp tėvų vykstantį procesą, vienas priima sprendimus dėl nepilnamečių vaikų leidimo į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje, neteisėtai veikdamas pažeidžia teismo sprendimą, kuriuo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama. Ieškovas neginčijamai patvirtina, jog teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimus, vaikai gyventų ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje.
11.3. Atsakovės buvo pareikšta, jog vaikų pozicijos išklausymas nuotoliniu būdu neužtikrintų nešališkos ir be įtakos išdėstomos nepilnamečių vaikų nuomonės. Teismo posėdžio metu nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas teigė, jog vaikai yra kitame kambaryje, tuo tarpu ieškovas nuotoliniu būdu dalyvavo teismo posėdyje. Nepilnamečiai vaikai galimai girdėjo tėvų paaiškinimus, visą teismo posėdžio procesą, todėl teismas pagrįstai atsisakė nuotoliniu būdu išklausyti vaikų nuomonės.
Šalies argumentai
11.4. Nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nepilnamečių vaikų prašymus, kuriuose vaikai nurodo norintys gyventi su ieškovu ir likti Jungtinėje Karalystėje su tėvu, atsakovė abejoja tokiu vaikų noru, kita vertus, nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis (ar įtikinėjimu, pažadais) parengti ir surašyti prašymai. Nepilnamečiai vaikai turi išreikšti nuomonę dėl noro gyventi su vienu iš tėvų nedarant jiems įtakos, užtikrinant nešališką apklausą.
11.5. Šalių susitarimu nepilnamečiai vaikai turėjo būti grąžinti atsakovei rugpjūčio pabaigoje, kad atsakovė spėtų paruošti vaikus naujiems mokslo metams. Būtent dėl ieškovo elgesio vaikai jau nuo rugsėjo 1 d. praleidžia vaikų darželyje ir mokykloje vykstančius užsiėmimus. Atsakovė negali pateisinti vaikų mokymo užsiėmimų praleidimo, mokymosi proceso nutrūkimo. Nors ieškovas teigia, kad vaikai jau pasirinko ir lanko mokyklas, tačiau akivaizdu, jog nepilnamečiai vaikai, vienasmeniškai ieškovo sprendimu, nepasitarus su atsakove, buvo užregistruoti į ugdymo įstaigas ir pradėjo lankyti ugdymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje. Visgi nėra pateikta duomenų patvirtinančių vaikų mokymąsi.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovės pokalbių metu su dukra R. B. dukra teigė atsakovei, jog nori grįžti namo pas mamą. Po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė bendravo su dukra R. B., kuri ir tą kartą (verkdama) patvirtino, jog nori grįžti pas mamą. Dukra nurodė, jog ilgisi mamos ir nežino, kada ieškovas parveš ją namo. Ieškovo savavališkas sprendimas neatsižvelgiant į vaikų norus ir neparvežant vaikų atsakovei, su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, kenkia vaikų emociniai būklei.
11.7. Mano, kad ieškovas neužtikrina tinkamų sąlygų vaikų gyvenimui, ugdymui, mokymuisi. Vaikams turi būti sudarytos sąlygos ruošti pamokas. Šiuo metu dėl esamos pandemijos nuolat svarstytinas klausimas dėl karantino įvedimo, todėl yra didelė tikimybė, jog mokslas gali vykti nuotoliniu būdu, dėl ko visi nepilnamečiai vaikai būtų namuose, o, kaip matyti, esama erdvė nepilnamečiams vaikams nebūtų pakankama ir ugdymo užsiėmimams. Taip pat abejoja, ar du suaugę asmenys galėtų tinkamai pasirūpinti šešiais nepilnamečiais vaikais, ar turėtų laiko ir gebėtų tinkamai pasirūpinti jų ugdymu, skirti pakankamai laiko kiekvienam individualiai.
11.8. Atsakovė teismui pateikė garso įrašą, kuriame įrašytas atsakovės ir ieškovo sugyventinės I. J. pokalbis. Šiame pokalbyje girdėti, jog ieškovo sugyventinė teigia, kad ieškovas dažnai išgeria, nepilnamečiai vaikai mato ieškovą neblaivų, be to, ieškovas smurtauja prieš sugyventinę ir su vaikais neleidžia laiko. Ieškovo sugyventinė patvirtino, jog didžiąją laiko dalį vasaros atostogų metu nepilnamečiams vaikams būnant pas ieškovą, laiką su vaikais leido ieškovo sugyventinė, o ieškovas dažniausiai dirbdavo. Taip pat ieškovo sugyventinė teigė, jog vėliau, vaikams pasilikus gyventi su tėvu, nebus kam pasirūpinti vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
16. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės argumentuoja tuo, jog jį ir vaikus sieja itin glaudus ryšys, jis turi tinkamas sąlygas gyventi su vaikais, vaikai nori gyventi su juo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pačių vaikų nuomonę, neišklausė jų nuomonės teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos detaliai apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su vaikais, elgesio ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovo ieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, su kuria iki ieškovui išvežant juos atostogų į Jungtinę Karalystę vaikai nuolat ir nepertraukiamai faktiškai gyveno, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino vaikų gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu.
18. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje netenkindamas ieškovo prašymo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
19. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog vaikai nuo vasaros faktiškai gyvena su ieškovu Jungtinėje Karalystėje, yra raštiškai išreiškę savo norą gyventi su ieškovu, negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo prašomu būdu, kadangi faktinis vaikų gyvenimas nėra vienintelis tokiu atveju reikšmingas kriterijus. Ieškovui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Byloje nėra duomenų, kad nutraukiant šalių santuoką šalių susitarimu su atsakove nustatyta nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta jiems tapo nesaugi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų.
21. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad nepilnamečiai vaikai gyveno su motina (atsakove), tačiau ieškovas, teigdamas, kad išsiveža juos į Jungtinę Karalystę atostogų, vaikų atsakovei negrąžino sutartu laiku, kaip nurodo pats ieškovas, vaikai šiuo metu su juo gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ten lanko mokyklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys, kai negrąžindamas jų į Lietuvą atsakovei, jis savavališkai staiga pakeitė visą vaikų gyvenamąją ir socialinę aplinką, neatitinka vaikų geriausių interesų, pats ieškovas neatsižvelgė į vaikų interesus ir poreikius bei neteisėtai sukūrė situaciją, kad vaikai faktiškai gyvena su juo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaikai patys išreiškė norą gyventi su juo Jungtinėje Karalystėje, savaime negali patvirtinti, kad vaikai prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir sąlygų. Pažymėtina, kad vaikai paprastai priklausomi nuo tėvų sprendimų ir priversti prisitaikyti gyventi kitoje aplinkoje, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas vaikų raštu išreikštos nuomonės dėl noro gyventi su ieškovu neturėjo pagrindo vertinti kaip patikimo įrodymo ir juo remtis spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausti nepilnamečius vaikus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra būtina apklausti nepilnamečius vaikus, nes jie gali būti apklausti nagrinėjant bylą iš esmės, vertinant visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vaikų pozicijos išklausymas nuotoliniu būdu neužtikrintų nešališkos ir be įtakos išdėstomos nepilnamečių vaikų nuomonės, nes nepilnamečiai vaikai galimai girdėjo tėvų paaiškinimus teismo posėdžio metu.
23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, jog turi galimybę bendradarbiauti ir su užsienio šalių vaiko teisių apsaugos institucijomis, tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nesiėmė jokių priemonių, kad Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugos institucijos apsilankytų ieškovo šeimoje, įvertintų vaikų gyvenimo sąlygas, išklausytų vaikų nuomones. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o ne ginčas iš esmės. Taigi, Vaiko teisių apsaugos institucija neabejotinai atsakymus apelianto nurodytais klausimais pateiks bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. lapkričio 12 d., įpareigojo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybą pateikti išvadą. Šis įrodymas – institucijos išvada – bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nagrinėjant ginčą iš esmės.
24. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, vaikų gyvenamosios vietos ir kiti ieškovo keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
25. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.