Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui I. S. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo bei paramos įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo I. S.–A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktus argumentus, bei pateiktus byloje įrodymus, priteisė iš atsakovo laikiną 150 Eur per mėnesį išlaikymą pilnamečiam studijuojančiam atsakovo sūnui. Apeliantas (atsakovas) su minėta nutartimi besutinka ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad buvo nuslėpta svarbi informacija, t.y. apeliantas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, kurie turi sveikatos sutrikimų, jam pačiam reikalingas pooperacinis gydymas, jis gauna pašalpą, o pilnametis ieškovas turi galimybę dirbti ir kaip pats prisipažino dirba, galimai gauna stipendiją, nes yra pažangus studentas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisinat laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t.y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CPK 3.1921 str. 3 d.). Kadangi išlaikymo priteisimas pilnamečiams vaikams skiriasi nuo išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, turi būti įrodoma sunki vaiko turtinė padėtis, tėvų galimybė teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, priteista parama turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybės pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti ar pateiktas ieškinys gali būti tenkintinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tėvai turi pareigą išlaikyti ne tik savo nepilnamečius vaikus, tačiau ir pilnamečius iki 24 metų, siekiančius įgyti išsilavinimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t.y. nenustatyta akivaizdžiu aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip minėta, ieškovas siekdamas prisiteisti laikiną išlaikymą, taip pat, kaip ir nuolatinį išlaikymą iki 24 metų, privalo įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tėvai turi galimybę teikti išlaikymą, išlaikymo priteisimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, ji bus įmanoma įvykdyti, tėvams patiems nėra reikalinga parama, ir tai, kad paramos prašantis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas jau yra pilnametis, suaugęs asmuo, kuris gali pasirūpinti savimi, todėl jam nėra taikoma tokia pati teisių apsauga kaip nepilnamečiam vaikui, siekiančiam gauti laikiną ar nuolatinį tėvų išlaikymą. Konkrečiu atveju, ieškovas įrodė tik tai, kad jis yra Vilniaus dailės akademijos nuolatinių (dieninių) studijų architektūros programos 2 kurso valstybės finansuojamas studentas, tačiau neįrodė kitų reikšmingų laikino išlaikymo priteisimui aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovo turtinė padėtis negali būti laikytina sunkia, nes iš ieškinio argumentų ir pridėtų įrodymų matyti, kad asmeniui užtenka lėšų ne tik būtiniausių poreikių tenkinimui, tačiau ir pramogoms, kurių dalis suaugusiųjų negali sau leisti, t.y. papildomoms gitaros pamokoms, plaukimui, sporto klubui, telefonui, gyvybės draudimui. Kitą vertus, dalies nurodytų poreikių ieškovas nepagrindė, t.y. nepateikė jokių įrodymų apie išlaidas maistui, knygoms, drabužiams, transporto išlaidoms, komunalinėms paslaugoms, higienos priemonėms, vaistams, telefonui. Taigi, preliminariai vertinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 150 Eur/mėn. laikiną išlaikymą, nes ieškovas neįrodė aplinkybių sudarančių pagrindą tokią sumą priteisti iš atsakovo.Taip pat, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties. Nors atsakovas neįrodė, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, kurie turi sveikatos sutrikimų, jog jis pats buvo operuotas ir dėl to negalėjo dirbti jam buvo reikalingas gydymas, tačiau iš viešų registrų duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo vardu yra registruoti tik du seni automobiliai, kurių eismas viešame transporto jau yra draudžiamas, taip pat, Sodros informacinėje sistemoje nėra jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajams. Taigi, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera, kad jis galėtų teikti 150 Eur/mėn. išlaikymą pilnamečiui sūnui, t.y. toks pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) gali pabloginti kitų atsakovo šeimos narių turtinę padėtį ir nėra įmanoma įvykdyti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo visiškai panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas laikinas 50 Eur per mėnesį išlaikymas iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį – ieškovo K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną 50 eurų kasmėnesinį išlaikymą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.