- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-56-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- O. R.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda.
Nuosprendžiu nukentėjusiojo O. R. byloje kaltinamajam G. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam O. R. iš G. V. 7000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo O. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš G. V. atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. V. nuteistas už tai, kad neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs sunkių padarinių, o būtent:
G. V. 2020 m. vasario 5 d., apie 14:41 val., Pramonės g. 12, Klaipėda, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 16/20-19 paskirtas krano darbų vadovu, būdamas atestuotas kėlimo priežiūros meistru (pažymėjimas Nr. 8217) bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymėjimas Nr.000022), elgdamasis nerūpestingai netinkamai organizavo didelių gabaritų metalo konstrukcijų gamybos/apdirbimo darbus, t. y. modifikuotą tiltinį atraminį dvisijinį kraną su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, eksploatavo neturėdamas gamyklinės naudojimo ir priežiūros instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, neužtikrino, kad tiltinio krano valdymo pultas būtų techniškai tvarkingas – jo užrakte nebūtų nuolat įkištas ir izoliacines juosta pritvirtintas raktas, ir kranu negalėtų pasinaudoti neapmokyti darbuotojai, darbo vietoje neinstruktavo siūlių valytojo O. R. ir žinodamas, kad jis nėra apmokytas dirbti tiltiniu kranu, pastarajam atliekant darbines funkcijas – t. y. perkeliant, apverčiant ant stovų padėtas stambiagabarites metalines konstrukcijas, leido naudotis tiltiniu kranu, tuo pažeisdamas:
• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies reikalavimus:
1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
1) imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. <...>
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.
• Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos" 4, 5, 25, 28 punktų reikalavimus:
4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau – įmonės vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo), įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmonėje būtų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą joje, apie esančią ar galimą profesinę riziką visoje įmonėje ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai šalinti ar sumažinti.
Įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo užtikrina, kad dirbti sulygtą darbą, atlikti pavestą užduotį būtų leidžiama tik darbuotojui, žinančiam ir gebančiam taikyti saugaus darbo metodus.
25. Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
29 dalies (Pirminis instruktavimas darbo vietoje (toliau – pirminis instruktavimas)) 1, 3, 4 punktų reikalavimus:
29.1. Pirminį instruktavimą prieš pradėdami dirbti įmonėje, jos padalinyje privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su <...>, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, <...>.
29.3. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai, paaiškinant, kaip saugiai atlikti konkrečius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas. Dirbantys vienatipėse darbo vietose ar naudojantys tas pačias darbo priemones darbuotojai gali būti instruktuojami kartu (grupėje).
29.4. Instruktuojama pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.
34 dalies reikalavimus: „Papildomo ar tikslinio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindinamas su saugiais veikimo būdais, nurodomais instrukcijoje ar atskirose instrukcijų dalyse, punktuose, darbų vykdymo technologijos projektuose, technologinėse kortelėse, darbų vykdymo aprašuose, darbų atlikimo schemose, darbo priemonės dokumentuose, cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose, kituose dokumentuose, informuojamas apie profesinę riziką ir jos pokyčius darbo vietoje, apie saugius užduoties atlikimo būdus. <...>
36 dalies reikalavimus: „Pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonės vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka.
• Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkričio 22 d.) 11, 19, 23.1. punktų, 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 3.1.6. papunkčio reikalavimus:
11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo
laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus.
19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. <...>
21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.
23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį.
3.1.6. Savaeigis darbo įrenginys, kuris judėdamas gali kelti pavojų darbuotojams, privalo atitikti šias sąlygas: 3.1.6.1. įrenginys privalo turėti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino jo paleidimo, <...>;
• Kėlimo kranų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, III skyriaus 10 punkto reikalavimus:
10. Kėlimo krano priežiūros meistras arba fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą, užtikrindamas kėlimo krano tinkamą priežiūrą ir saugų naudojimą, privalo:
10.1. prižiūrėti, kad kėlimo kranas ir kėlimo reikmenys būtų tinkamos techninės būklės ir naudojami laikantis gamintojo, Taisyklių reikalavimų ir kėlimo krano savininko nustatytos kėlimo krano techninės priežiūros ir remonto tvarkos;
10.5. nustatęs, kad kėlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sąlygas, Taisyklių reikalavimus, turi sustabdyti kėlimo krano naudojimą ir imtis priemonių, kad šie defektai ar pažeidimai būtų nedelsiant pašalinti;
• Tiltinio atraminio viensijinio krano su elektrine tale ABUS 3,2T SERIAL NR. 10188 Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos dalies "Kranas juda pavažiavimo bėgiais" 7.1 punkto dalį: <...>Krano operatorius turi būti atestuotas ir turėti atitinkamus dokumentus, leidžiančius jam valdyti kraną. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į operatoriaus sugebėjimus fiksuoti talės lyną. <...> Krano operatorius privalo žinoti krano instrukciją, jo valdymą, keliamąją galią, mokėti apžiūrėti krano techninę būklę. Taip pat jis turi griežtai laikytis saugaus darbo reikalavimų ir prižiūrėti, kad jo darbo vieta būtu švari. Kada operatorius dirba su kranu, niekas neturi blaškyti jo dėmesio."
8 dalies „Saugos taisyklės dirbant kranu" 8.1., 8.9. punktų reikalavimus:
8.1.Tik kvalifikuotas, instruktuotas asmuo gali valdyti kraną.
8.9 Jeigu krano operatorius turi palikti savo darbo vietą, tai jis turi pilnai atjungti elektros tiekimą į kraną ir palikti užrašą matomoje vietoje „NEĮJUNGTI”. Be to jis privalo su savimi pasiimti krano įjungimo raktą.
• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 16/20-44 patvirtintos Gamybos meistro pareiginių nuostatų Nr. 25 II skyriaus 2.18 punkto reikalavimus:
2.18. Kontroliuoti, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus.
dėl ko suvirinimo siūlių valytojas O. R. neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių valdyti kraną, darbo metu, modifikuotu tiltinu atraminiu dvisijiniu kranu su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, transportavo metalinę 599,15 cm ilgio, 60 cm pločio, 40 cm aukščio, 577,1 kg svorio stačiakampio formos konstrukciją tolimesniam apdirbimui – suvirinimo siūlių valymui, ant specialių 114 cm ilgio, 85 cm pločio, 80 cm aukščio metalinių atramų, atkabinęs stropavimo grandines nuotolinio valdymo pulteliu kėlė aukštyn krano kablį, kuris užsikabino už prie detalės pritvirtintos metalinės plokštelės ir ėmė versti konstrukcijos vieną kraštą nuo atramų link O. R., kuriam pultelyje atjungus kėlimo mygtuką, o kita ranka bandant sulaikyti nuo atramos virstančios detalės vieną kraštą, pastaroji krito ir užvirto ant O. R. padarydama sužalojimus: plonosios žarnos plyšimą dviejuose vietose, dėl ko išsivystė totalinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas), gaktinės sąvaržos išnirimą ir dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimą, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinį lūžį ir dešinio klubo srities odos nubrozdinimą – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3.1. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas M. Venckus prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį dalyje dėl 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam O. R. ir šią priteistą sumą ženkliai sumažinti. Apelianto gynėjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į LR CK 6.250 str. reikalavimus dėl žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, dėl ko priteistas neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad G. V. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu. Taip pat teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo O. R. neinstruktavimas darbo vietoje nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. Todėl mano, jog priteisiant neturtinę žalą O. R. nepakankamai atsižvelgta į G. V. kaltę, jos formą ir dydį.
3.3. Apelianto gynėjo manymu, priteisiant O. R. neturtinę žalą, nepakankamai atsižvelgta ir į G. V. turtinę padėtį bei jo sveikatos būklę. Nurodoma, jog per bylos nagrinėjimo laikotarpį G. V. patyrė smegenų infarktą. Jam 2022-09-15 sprendimu nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Taip pat jam rekomendacijoje dėl specialiosios pagalbos priemonių nustatyta kitų asmenų pagalba, kad palengvintų jo buitį. Jam 2022-09-27 VSDF Valdybos Klaipėdos sk. sprendimu paskirta 658,86 Eur netekto darbingumo pensija. Tai yra vienintelės jo pajamos. Be to, jo žmonai L. V. taip pat nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis. Jai VSDF Valdybos Klaipėdos sk. sprendimu paskirta 212,37 Eur netekto darbingumo pensija. Jų šeimos sukauptos lėšos yra 554 Eur. Išrašas pateikiamas. Bendros jų šeimos pajamos, gaunamos iš VSDF Valdybos sudaro 870 Eur. Buto komunaliniai mokesčiai sudaro 140 Eur per mėnesį, vaistai kainuoja apie 200 Eur, maistui skiriama apie 450 Eur per mėnesį, kitiems buitiniams poreikiams tenkinti lieka apie 100 Eur. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo G. V. turtinė padėtis yra itin sunki ir jis neturi jokių galimybių sumokėti jam priteistos 7000 Eur neturtinės žalos sumos. Ši finansinė našta jam taptų nepakeliama ir sukeltų didesnes, nepakeliamas, neproporcingas pasekmes negu to reikalauja BK paskirtis ir tikslai.
Atsiliepimas
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepime į nuteistojo G. V. gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas savo 2022-10-26 nuosprendžiu G. V. pripažindamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 str. 1 d. padarymo, tinkamai įvertino surinktas ir nustatytas bylos aplinkybes, norminių aktų, susijusių su kranų naudojimo ir saugaus darbų organizavimo taisyklėmis, kilusias pasekmes, nuteistojo valinį santykį su veika ir charakterizuojančius duomenis. Teismas, priteisdamas 7000 eurų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam atlyginti, tinkamai įvertino tiek veikos pobūdį, pavojingumą, kilusias pasekmes ir nuteistojo galimybes atlyginti šią žalą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl G. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į LR CK 6.250 str. reikalavimus dėl žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajam yra pagrįsta.
9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiojo O. R. atstovė advokatė N. Fočenkova pateikė civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 150-170), kuriuo prašė priteisti nukentėjusiojo O. R. naudai: 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo G. V.; 7 296 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo O. R. atstovės pareikštą civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo G. V. priteisė 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius.
11. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems dėl saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bylose, paprastai priteisiama nuo 2607 iki 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam O. R. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ne tik į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, bet ir į nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mastą. Taigi, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neatsargių nusikalstamų G. V. veiksmų nukentėjusiajam O. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. O. R. dėl patirtos traumos tapo nedarbingas (neteko 60 proc. darbingumo), patiria sunkumų ieškant darbo ir jį dirbant, jo darbingumas į prieš tai buvusį lygį neatsistatė, patirtos traumos padariniai nėra išnykę dėl ko nukentėjusiajam tenka vartoti papildomus vaistus, be to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, gydymą, dvasinį išgyvenimą, netikrumą dėl ateities, socialinės adaptacijos. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, ir apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo sveikatos būklę (jam nustatytas neįgalumas, 40 proc. darbingumas), į tai, kad jis šiuo metu nedirba, o aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs nukentėjusiojo O. R. patirtus fizinius sužalojimus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, tai, kad dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui yra apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą, rūpintis savo šeima, sumažėjo galimybė dirbti, ir atsižvelgdamas į tai, kad patirti sužalojimai nėra gyvybei pavojingi, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajam priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.
12. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, nukentėjusiajam O. R. nustatydami 7 000 Eur neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G. V. gynėjo reikalavimas ženkliai sumažinti neturtinės žalos atlyginimą nėra adekvatus nukentėjusiojo O. R. patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iš G. V. neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam – 7 000 Eur – atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam O. R. iš nuteistojo G. V. priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ir dėl to keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. V. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.