Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Prijungta administracinė byla Nr. I-3290-414/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02336-2015-5) patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. dėl saugos diržų neįrengimo konvojavimo automobiliuose bei jų perpildymo. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl perpildytų konvojavimo automobilių bei saugos diržų nebuvimo transporto priemonėse laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. yra tarp tų pačių šalių, ginčo dalykas bei pagrindas sutampa, nagrinėjamoje byloje ir kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3290-414/2015, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. (dėl perpildytų konvojavimo automobilių ir saugos diržų), nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1VECO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 103-130). Atsakovas papildomai pateikė duomenis apie vykdytą konvojavimą specialiais automobiliais laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (I t., b. l. 143-145). Teismui nebuvo pateikta kai kurių automobilių (vykdant konvojavimą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.) techninės apžiūros rezultatų kortelių, registracijos liudijimų, tačiau nurodė, jog minėti dokumentai buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-3157-643/2017 pagal pareiškėjo E. V. skundą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO minėti dokumentai administracinėje byloje pateikti per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Pareiškėjas su minėtais dokumentais yra susipažinęs juos pagarsinant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracinėje byloje Nr. I-3157-643/2017 (atsakovo atstovo pateiktais dokumentais prie atsiliepimo).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, nuteistųjų apskaitos žurnalų išrašai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičius (I t., b. l. 103-130, LITEKO duomenys administracinėje byloje Nr. I-3157-643/2017). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte buvo nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo, būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu, ar iš karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas taip pat kilo dėl pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, neužtikrinant jo konvojavimo tiesioginiu maršrutu, o konvojuojant per tarpines stoteles, šios tarnybos veiksmų, pažeidžiant teisės aktu ir per ilgai laikant pareiškėją tardymo izoliatoriuje, taip pat nurodė, jog atsakovė neteisėtai jį konvojuodavo į tardymo izoliatorių, kalėjimą, kai pareiškėjui pagal įsiteisėjusį nuosprendį bausmės atlikimas nustatytas atlikti pataisos namuose. Pareiškėjas žalą kildina ir iš to, jog atsakovui netinkamai organizuojant konvojavimą jis negalėjo laiku pietauti bei nebuvo suteikiama teisė pasivaikščioti pataisos įstaigose.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės.

Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: 11.1. Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, – ne vėliau kaip prieš 1 parą iki konvojaus išvykimo; 11.2. teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui; 11.3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo. Reikalavimai paraiškos turiniu nurodyti Konvojavimo taisyklių 15.1. – 15.5. papunkčiuose, pagal kuriuos tarp nurodytinų duomenų turi būti konvojuojamųjų skaičius, asmeniniai duomenys, jų buvimo vieta, siunčianti įstaiga, paskirties punktas, konvojavimo data ir konvojaus rūšis.

Gavę tokią paraišką, Konvojavimo taisyklių 19 punkte nustatyti pareigūnai skiria konvojų, įteikia kovojaus viršininkui rašytinį nurodymą vykti į pasikeitimo punktą, asmenų konvojavimas organizuojamas bei vykdomas Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Taigi, iš aukščiau nurodytų teisės normų matyti, kad asmens konvojavimo teisinis pagrindas yra Konvojavimo taisyklių 11.1 – 11.3 papunkčiuose nurodytų subjektų priimtas sprendimas - pateikta paraiška dėl asmenų konvojavimo, kurioje nurodomi konvojuojamų asmenų duomenys, konvojaus maršrutas, rūšis ir data. Gavus tokią paraišką, konvojavimą vykdanti institucija vykdo paraiškoje nurodytų asmenų konvojavimą Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Konvojavimo taisyklėse konvojavimą vykdančioms institucijoms, konvojaus pareigūnams nesuteikta teisė keisti konvojavimo paraiškos duomenis, inicijuoti tokių duomenų tikslinimą ar pakeitimą. Konvojavimo taisyklių 98 punkte nustatyti pagrindai, kuriems esant, konvojaus pareigūnas turi teisę atsisakyti priimti asmenį konvojavimui. Konvojuoti nepriimami konvojuojamieji su neteisingai įformintais konvojavimo dokumentais, nėra konvojuojamųjų asmenų sąrašo, nėra asmens bylos, nėra asmens bylos pažymos, asmens bylos pažymoje įrašyti pakeitimai nepatvirtinti parašu ir antspaudu bei kitais 98 punkte nurodytais pagrindais, kurių pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo atstovė vykdydama pareiškėjo konvojavimą pagal paraiškose nurodytus maršrutus (tiesiogiai ar per tarpines stoteles) Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, sudarius asmenų planinio konvojavimo maršrutus, dėl ko jis buvo laikomas per ilgai tardymo izoliatoriuose, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Asmenų konvojavimo (tiek planinio, tiek neplaninio) pagrindas yra Konvojavimo taisyklių 11.1–11.3 papunkčiuose nurodytų subjektų priimtas sprendimas – konvojavimą vykdančiai institucijai pateikta paraiška dėl asmenų konvojavimo.

Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.

Taigi akivaizdu, kad atsakovės atstovė pareiškėją konvojuodavo iš tardymo izoliatorių paraiškos pagrindu pagal paraiškoje nurodytą datą ir joje nurodytu maršrutu. Teismo nuomone, atsakovės atstovė neturėjo jokio teisinio pagrindo konvojuoti pareiškėją neplaniniu konvojumi, nes tokiam konvojavimui iš tardymo izoliatoriaus nebuvo pateikta konvojavimo paraiška, todėl atsakovės atstovės atsakomybė dėl pareiškėjo kalinimo tardymo izoliatoriuose, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą, negalima.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekvestionuoja tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų neteisėtumo pateikiant konvojavimo paraišką Viešojo saugumo tarnybai, todėl pagrindo nagrinėjamoje byloje analizuoti bei vertinti šios institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą nėra.

Pareiškėjas teigia, jog atsakovas konvojuodamas pareiškėją nesilaikė įsitesėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjui buvo paskirtą atlikti nuobaudą pataisos namuose, o ne kalėjime, tardymo izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-73-602/2018), kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš pataisos įstaigos (pataisos namų) į tardymo izoliatorius ar areštines galėjo būti perkeliamas tik prokuroro motyvuotu nutarimu arba teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi, ir minėti šių subjektų procesiniai dokumentai yra privalomi perkėlimą vykdančiai institucijai (įstaigai). Todėl žala šiuo atveju galėjo kilti dėl subjektų (prokurorų ar teisėjų) veiksmų, kuriems netaikomos viešojo administravimo srities nuostatos. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas teigia, jog per ilgai trukdavo konvojai, tačiau teisės aktai nenumato kiek turi trukti kovojus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog netinkamai organizuojant konvojavimą jis negalėjo laiku papietauti bei pasinaudoti teise pasivaikščioti. Pareiškėjas skunde teigia, jog sausą davinį gaudavo, tačiau neturėdavo galimybės jį suvalgyti, kadangi nebuvo sudaromos tam sąlygos.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straispnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau- Maitinimo organizavimo taisyklės), 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Taisyklių 34 punktas nurodo, jog kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog maitinimą pareiškėjui turėjo užtikrinti kalinimo įstaigos iš kurių išvykdavo ar atvykdavo etapu, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų veiksmų atsakovo atstovei atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kaip ir nurodo pats pareiškėjas jam sausas davinys būdavo išduodamas, todėl maitinimas pagal teisės aktus buvo užtikrintas.

BVK 103 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis bei pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato pasivaikščiojimų tvarką.

Iš teisinio reglamentavo matyti, jog pasivaikščiojimas užtikrinamas pataisos įstaigos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, jog Viešojo saugumo tarnyba nėra atsakinga už nuteistųjų pasivaikščiojimą, pareiškėjas neskundžia įstaigų, kuriose jam nebuvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių datų ir neindividualizavo konkrečių įvykių, kada, jo teigimu, jis neturėjo galimybės pavalgyti pietų, pasivaikščioti, o savo skundą grindė tik abstrakčiais teiginiais.

Byloje nenustačius aplinkybių, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. bylą dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. dėl saugos diržų neįrengimo konvojavimo automobiliuose bei jų perpildymo, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.