- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- AS-73-602/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Šiaulių apygardos administracinio teismo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų, Kupiškio rajono apylinkės teismo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno apygardos administracinio teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apygardos administracinio teismo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Šiaulių apygardos administracinio teismo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų, Kupiškio rajono apylinkės teismo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno apygardos administracinio teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apygardos administracinio teismo, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad nors Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-337/2011 jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose, jis iki šiol perkeliamas į įvairias laisvės atėmimo įstaigas (tardymo izoliatorių, kalėjimą, areštinę, Laisvės atėmimo vietų ligoninę), kuriose taikomas sunkesnis režimas nei pataisos namuose.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Teismas konstatavo, kad asmuo gali būti perkeliamas iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ar areštinę tik motyvuotu prokuroro nutarimu arba teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi, šiuos procesinius dokumentus perkėlimą vykdančiai institucijai privalomos vykdyti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog minėtų subjektų (prokurorų ar teisėjų) procesiniai dokumentai jo atžvilgiu nebuvo priimti. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, kurio numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, darė išvadą, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Pareiškėjas pažymi, kad kardomojo kalinimo įstaigos veikė neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdamos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymi, kad skundo reikalavimą kildina ne iš teisėjo procesinių veiksmų ar veiksmų vykdant teisingumą, o atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 12 straipsnio 11 dalį. Paaiškina, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnį perkėlimas į izoliatorių numatytas iki penkių parų nuteistiesiems, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, tačiau, jo manymu, apygardų administraciniai teismai tokių posėdžių nerengia.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija paaiškina, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas jokiais argumentais, todėl netenkintinas. Pažymi, kad visi perkėlimai iš pataisos namų į tardymo izoliatorius vyko teisėtai, vykdant prokurorų nutarimus arba teismų ar teisėjų motyvuotas nutartis, kurios yra privalomos vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Šiaulių tardymo izoliatorius nurodo, kad, svarstant skundo priėmimo nagrinėjimui teisme klausimą, ABTĮ nuostatos buvo pritaikytos tinkamai. Pareiškėjas galėjo būti perkeliamas tik esant prokuroro motyvuotam nutarimui, teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi. Atkreipia dėmesį, kad administraciniuose teismuose yra nagrinėjama (ir išnagrinėta) daug pareiškėjo skundų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir daugelyje bylų pareiškėjas buvo pareiškęs norą dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl jo perkėlimai iš pataisos namų į kitas įstaigas buvo motyvuoti ir pagrįsti pareiškėjo valia.
Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paaiškina, kad atskirajame skunde pateikti argumentai ir reikalavimai nėra pagrįsti, o teismas teisingai taikė ABTĮ nuostatas bei pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjas pagal medicinines indikacijas į ligoninę buvo siunčiamas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, mano, jog jis nepagrįstas.
Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, jog neturi galimybių įvertinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties turinio, todėl pozicijos dėl minėtos nutarties teisėtumo neteikia.
Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad pareiškėjas atskirojo skundo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, naujų faktinių duomenų, pagrindžiančių atskirojo skundo reikalavimą naikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas jo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas yra pagrindas skundo nepriimti.
Pareiškėjas skundu siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nors buvo nuteistas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. lapkričio 11 d. buvo periodiškai perkėlinėjimas į kitas laisvės atėmimo įstaigas, kuriose dėl taikomo režimo jo teisės, lyginant su kalinimu pataisos namuose, buvo daugiau suvaržytos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas.
Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.
Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme. Iš esmės analogiškai nustatyta ir Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš pataisos įstaigos (pataisos namų) į tardymo izoliatorius ar areštines galėjo būti perkeliamas tik prokuroro motyvuotu nutarimu arba teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi, ir minėti šių subjektų procesiniai dokumentai yra privalomi perkėlimą vykdančiai institucijai (įstaigai).
Taigi pareiškėjui žala šiuo atveju galėjo kilti dėl subjektų (prokurorų ar teisėjų) veiksmų, kuriems netaikomos viešojo administravimo srities nuostatos. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Bausmių vykdomo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. <...> Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo perkėlimas iš pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę yra susijęs su jam teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o asmens sveikatos priežiūra taip pat yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nepatenkantis į viešojo administravimo sritį, ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenagrinėtinas administraciniame teisme pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, atskirojo skundo kopiją išsiuntė pareiškėjo skunde nurodytiems atsakovams bei nustatė atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminą. Šis pirmosios instancijos teismo veiksmas yra neteisingas ir nepagrįstas proceso teisės normų reikalavimais. Teismas sprendė klausimą dėl skundo priėmimo teisme, šioje proceso stadijoje procese dalyvauja tik pareiškėjas, iki skundo priėmimo ir bylos iškėlimo kiti asmenys nėra laikomi bylos dalyviais, jie dar nėra įgiję procesinių teisių ir pareigų. Todėl atskirasis skundas nepagrįstai buvo siunčiamas asmenims, kurie dar nebuvo proceso dalyviais. Šis proceso teisės pažeidimas nedaro iš esmės teisingos nutarties dėl atsisakymo priimti skundą negaliojančia.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.