Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-28 · Administracinė byla Nr. I-3157-643/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
I-3157-643/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3157-643/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01104-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,sekretoriaujant A. M. V.,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,atsakovo atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–2) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. buvo konvojuojamas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI) nežmoniškomis, pažeidžiančiomis pareiškėjo teises, sąlygomis. Tai yra pareiškėjas buvo konvojuojamas prieš jo valią su netvarkingu transportu, kuriame neveikė ventiliatorius, trūko oro, buvo labai karšta. Pareigūnai nereagavo į jo prašymus nekonvojuoti kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, o gedimų netaisė. Viešojo saugumo tarnyba nefiksavo nusiskundimų. Taip pat pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) konvojaus automobiliu, kurio valstybinis Nr. EFS561. Konvojavimo metu automobilyje kažkas sprogo po dugnu, tačiau pareigūnai, nekreipdami dėmesio į automobilio techninę būklę, pargabeno pareiškėją į Lukiškių TI-K prieš jo valią. Pareigūnai į žodinius pareiškėjo prašymus neetapuoti nekreipė dėmesio. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė išgąstį ir, nors kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą prašydamas suteikti informaciją, tačiau ji pareiškėjo prašymą išnagrinėjo šališkai. Šios aplinkybės sukėlė didelius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime (1 t., b. l. 27–31) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba, nesutikdama su pareiškėjo teiginiu, kad 2016 m. liepos 1 d. jis buvo konvojuotas iš Panevėžio AVPK į Kauno TI techniškai netinkamomis sąlygomis dėl sugedusios ventiliacinės sistemos ir dėl to buvo pažeistos jo teisės, nurodė, kad Tarnyboje 2016 m. lapkričio 3 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 47D-545 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, vykdžiusių nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimą, veiksmų”, kurio metu nustatyta, kad prieš išvykstant konvojui į maršrutą, specialusis automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepime klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini)), buvo apžiūrėtas, patikrintos specialaus automobilio kameros, užraktai, apšvietimas, ventiliacija. Nustatyta, kad viskas veikia, trūkumų nėra. Konvojui išvykus iš Šiaulių TI ir likus maždaug 20 min. iki kito apsikeitimo punkto, konvojuotojas informavo konvojaus viršininką, kad nustojo veikti specialiosios paskirties automobilio kėbule esantis ventiliatorius. Nustatęs, kad gedimo kelyje pašalinti nepavyks, konvojaus viršininkas, vykdydamas jam pavestas pareigas, priėmė sprendimą tęsti konvojavimą bei užtikrinti tinkamą pavestos užduoties įvykdymą. Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad gedimo kelyje pašalinti neįmanoma, kadangi reikalingos papildomos automobilio detalės. Taip pat nurodytoje transporto priemonėje yra 23 sėdimos vietos, o tuo metu buvo konvojuojami tik 4 asmenys, todėl jie turėjo galimybę laisvai sėdėti. Papildomai buvo atidarytas transporto priemonės kėbule esantis vėdinimo stoglangis, tokiu būdu specialiojo automobilio kėbulo vėdinimo sistema veikė natūraliu būdu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad konvojaus viršininkas, vykdydamas jam pavestas pareigas, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimą bei siekdamas užtikrinti tinkamą pareigos įvykdymą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnyba taip pat nesutinka, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. buvo konvojuotas techniškai netvarkingu specialiuoju automobiliu ir dėl to buvo pažeistos jo teisės. Konvojuojant pareiškėją automobiliu (,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planinio konvojaus maršrutu: Vilnius–Kaunas–Vilnius, išvažiavus iš Lukiškių TI-K, sprogo galinės ašies oro pagalvė. Ši transporto priemonė iš karto buvo pakeista kita transporto priemone (,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo).

Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 papunkčio reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė Konvojavimo taisyklių 137 punkto reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu konvojavimo metu, ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo.

Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Todėl nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Tanybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų konvojavimo, vykdyto 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d., sąlygų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros (3 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas). Apie nenumatytus priverstinius sustojimus (specialiojo automobilio, specialiojo autobuso gedimas, sniego pusnys ir pan.) ir kitas ypatingas situacijas, susidariusias konvojavimo metu, konvojaus viršininkas privalo pranešti savo įstaigos, institucijos budėtojui ar vadovui, artimiausiai teritorinei policijos įstaigai ir konvojavimo maršruto pasikeitimo punktams (153 punktas). Konvojavimo taisyklių 137 punktas nustato, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Dėl 2016 m. liepos 1 d. konvojavimo

Pareiškėjo teigimu, 2016 m. liepos 1 d. jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis, pažeidžiančiomis jo teises, sąlygomis, kadangi automobilyje neveikė ventiliatorius, trūko oro, buvo labai karšta, o pareigūnai nereagavo į jo prašymus nekonvojuoti kankinimui prilygstančiomis sąlygomis.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu ,,Mercedes Benz 918“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101–102; 2 t., b. l. 33). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (2 t., b. l. 33) patvirtina, kad šis automobilis atitinka techninius reikalavimus. 2016 m. liepos 1 d. kelionės žiniaraštyje (1 t., b. l. 101–102) nurodyta, kad konvojavimo metu grįžtant iš Šiaulių TI, automobilyje sugedo ištraukiamoji ventiliacija. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad konvojaus automobilyje sugedo vienas iš penkių ventiliacijos blokų. Taip pat nurodė, kad tai nutiko likus 20 minučių iki tikslo pabaigos. Nesutiko, kad pareiškėjas galėjo patirti nežmoniškas kančias, kadangi sugedus ventiliacijai, automobilyje buvo atidarytas papildomas liukas. Be to, automobilyje iš viso yra 23 sėdimos vietos, tačiau tuo metu juo buvo vežami 4 asmenys. Šią aplinkybę patvirtinta kelionės žiniaraštyje esantys įrašai (1 t., b. l. 102). Tarnyba atsiliepime nurodė, kad dėl šio įvykio buvo atliktas 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad prieš išvykstant konvojui į maršrutą, specialusis automobilis buvo apžiūrėtas, patikrintos kameros, užraktai, apšvietimas, ventiliacija. Automobilyje viskas veikė, trūkumų nebuvo. Kadangi gedimas atsirado likus maždaug 20 minučių iki kito apsikeitimo punkto, konvojaus viršininkas, nustatęs, kad gedimo kelyje pašalinti nepavyks, nusprendė tęsti konvojavimą. Tarnybinio patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad konvojaus viršininkas veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nereagavo į jo prašymus nekonvojuoti kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, tačiau 2016 m. liepos 1 d. kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo. Teismas neturi pagrindo abejoti kelionės žiniaraštyje nurodytų duomenų tikrumu. Be to, Tarnyba atsiliepime pažymėjo, jog neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Konvojavimo taisyklių 137 punkto reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas dėl šio konvojavimo aplinkybių į Tarnybą su skundu kreipėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2016 m. lapkričio 11 d. (1 t., b. l. 4) ir 2016 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 8) raštuose nurodė, kad dėl skunde nurodytų 2016 m. liepos 1 d. konvojavimo aplinkybių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai pareigas vykdė teisės aktų nustatyta tarka, jų veiksmai neprieštaravo Viešojo saugumo tarnybos įstatymo ir Konvojavimo taisyklių nuostatoms bei bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo (teisėtumo principai) ir specialiųjų pareigų vykdymo (užtikrinti savalaikį nuteistųjų, suimtųjų asmenų pristatymą į paskirties punktus) principams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Tarnybos veiksmų. Nustatytų aplinkybių kontekste pareiškėjo teiginiai, kad konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai negalėjo būti tokie intensyvūs, kad sukeltų jam neturtinę žalą.

Dėl 2016 m. lapkričio 21 d. konvojavimo

Pareiškėjo teigimu, 2016 m. lapkričio 21 d. jis buvo konvojuojamas netvarkingu automobiliu, kadangi konvojuojant automobilyje po dugnu kažkas sprogo, dėl to jis patyrė išgąstį ir baimę. Konvojaus pareigūnai nereagavo į jo žodinius prašymus neetapuoti jo techniškai netvarkingu automobiliu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu ,,VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142–143; 2 t., b. l. 45). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (2 t., b. l. 45) patvirtina, kad šis automobilis atitinka techninius reikalavimus. 2016 m. lapkričio 21 d. kelionės žiniaraštyje (1 t., b. l. 142–143) nurodyta, kad pirmojo posto sargybiniai patikrino spec. transportą, pastabų nėra; išvažiavus iš Lukiškių TI-K, 9 val. sprogo galinės ašies oro pagalvė, todėl 9 val. 20 min. buvo atvaryta kita, pamaininė spec. transporto priemonė (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (2 t., b. l. 43) patvirtina, kad šis automobilis atitinka techninius reikalavimus. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu dėl sprogusios pagalvės nurodė, kad tai yra nenumatytas atvejis, kuris gali atsitikti bet kuriai transporto priemonei, todėl nesutiko, kad šios konvojavimo aplinkybės pareiškėjui galėjo sukelti kažkokių išgyvenimų. Pabrėžė, kad sugedęs automobilis nedelsiant buvo pakeistas kitu. Tą patvirtina 2016 m. lapkričio 21 d. kelionės žiniaraštyje esantys įrašai.

Nors pareiškėjas teigia, kad jis prašė jo neetapuoti techniškai netvarkingu automobiliu, tačiau 2016 m. lapkričio 21 d. kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti kelionės žiniaraštyje esančiais duomenimis. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad konvojaus pareigūnai, nepaisydami automobilio gedimo, jį toliau vežė techniškai netvarkingu automobiliu, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas dėl šio konvojavimo aplinkybių į Tarnybą su skundu kreipėsi 2016 m. gruodžio 7 d. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2017 m. sausio 2 d. rašte (1 t., b. l. 6) nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu specialiuoju transportu, konvojaus pareigūnai konvojavimo taisyklių nepažeidė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. lapkričio 21 d. konvojavimo metu nepatyrė jokių fizinių sužalojimų, tačiau sprogus oro pagalvei, jis patyrė psichologinius išgyvenimus, kadangi labai išsigando.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnyba veikė vadovaudamasi teisės aktais ir nepažeisdama pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, sugedus automobiliui, šis nedelsiant buvo pakeistas kitu automobiliu, todėl Tarnybos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyti patirti neigiami išgyvenimai negalėjo būti tokie intensyvūs, kad sukeltų jam neturtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, ir Tarnybos veiksmus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė