- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- eI3-5290-931/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02670-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- VĮ Registrų centro
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Registrų centro skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl nutarimo dalies panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas, Registrų centras) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. TN-14 dalį, kuria VĮ Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2021 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas VĮ Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 134 274,57 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu, ir įpareigoti atsakovę toje dalyje iš naujo išnagrinėti VĮ Registrų centro kreipimąsi dėl kompensavimo už 2021 metais neatlygintinai suteiktas įvairiems subjektams paslaugas ir jį lydinčius dokumentus bei priimti naują sprendimą dėl VĮ Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Registrų centre gautas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos (toliau – Tarnyba) 2022 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. TN-14, jog Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2021 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas pagrįstas dydis yra 15 089 277,70 Eur, o Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 134 274,57 Eur sumai nėra pagrįstas. Registro tvarkytojas teikdamas paslaugas (registruodamas atitinkamo registro duomenis, teikdamas informaciją ir dokumentus) yra griežtai saistomas teisės aktų nuostatomis ir paslaugas asmenims (fiziniams ir (ar) juridiniams) teikia atlygintinai, išskyrus teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – VIIVĮ) numatytas išimtis. VIIVĮ (suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
VIIVĮ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja valstybės informacinės sistemos duomenų teikimo neatlygintinai atvejus ir jų sąnaudų kompensavimo mechanizmą. Sąnaudų kompensavimo mechanizmas dėl Registro tvarkytojo neatlygintinai suteiktų paslaugų yra numatytas tik VIIVĮ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 29 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintame Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Registrų centras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, privalo asmenims (pvz., antstoliams, žiniasklaidos atstovams ir kt.) teikti neatlygintinai registro objektų registravimo (duomenų, dokumentų teikimo), kai tokia asmenims teisė gauti šias paslaugas neatlygintinai yra numatyta kituose teisės aktuose, nors juose ir nėra tiesiogiai reglamentuotas tokių Registrų centro patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Audito bendrovės Ataskaita už 2021 m. metus nėra nuginčyta ar paneigta Tarnybos Aprašo 35.4 punkto nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
Atsakovė atsiliepime nurodo, jog Tarnyba yra įgaliota įvertinti pareiškėjo Tarnybai pateikto patirtų sąnaudų, teikiant paslaugas, dydžio pagrįstumą ir pateikti išvadą dėl pareiškėjo kompensuojamųjų sąnaudų, kurias pareiškėjas patyrė dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino paslaugų teikimo. Aprašas numato sąnaudų kompensavimą tik įstatymų nustatytais atvejais, o vienintelis šiuo metu galiojantis įstatymas, numatantis sąnaudų kompensavimą, yra VIIVĮ. Atsižvelgiant į VIIVĮ nuostatas, už laikotarpį iki 2021 m. birželio 30 d. gali būti kompensuojamos sąnaudos, kurias pareiškėjas patyrė teikdamas paslaugas tik ribotam subjektų ratui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija aiškiai įvardijo sąlygas, būtinas tam, kad registro tvarkytojo sąnaudos, patirtos teikiant paslaugas, būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų – paslaugos turi būti teikiamos „susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas“. Taigi, kad patirtos sąnaudos, teikiant paslaugas už laikotarpį iki 2021 m. birželio 30 d., būtų kompensuotos iš valstybės biudžeto lėšų, turi būti išpildytos visos iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodytos sąlygos: 1) paslaugos turi būti teikiamos susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms; 2) paslaugos nurodytiems subjektams turi būti teikiamos teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; 3) už tas pačias paslaugas iš kitų subjektų turi būti imamas atlyginimas.
Atsakovės teigimu, taikomos tos teisės normos, kurios galioja konkretaus veiksmo atlikimo metu, t. y. teisės normų galiojimas laike yra apibrėžtas ir teisės principas lex retro non agit neleidžia taikyti atgal dar neįsigaliojusių teisės aktų nuostatų. Taryba, priimdama Nutarimą dėl pareiškėjo 2021 m. kompensuojamųjų sąnaudų pagrįstumo, vadovavosi tuo metu galiojusiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu, o taikyti teisės normą (VIIVĮ pakeitimą) už laikotarpį, kurį ta teisės norma negaliojo, t. y. iki 2021 m. liepos 1 d., neturėjo teisės.
Iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumato sąnaudų kompensavimo už duomenų teikimo paslaugas, kai šios paslaugos teikiamos antstoliams. Iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumato duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo už duomenų teikimo paslaugas, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims. Iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumato duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo už duomenų teikimo paslaugas, teikiant šias paslaugas žurnalistams. Iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumato sąnaudų kompensavimo už duomenų teikimo paslaugas, kai šios paslaugos teikiamos valstybės įmonėms, išskyrus atvejus, kai duomenys perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Taryba Nutarimu pareiškėjo pateiktas sąnaudas, patirtas duomenis teikiant valstybės įmonių valdomiems susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms priskyrė prie nepagrįstų ir nekompensuotinų sąnaudų, kadangi pareiškėjas duomenis teikė valstybės įmonėms, o sąnaudos, patirtos dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės įmonėms laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. yra nekompensuotinos. Pareiškėjas matydamas, kad pareiškėjo 453 158,67 Eur suma yra priskirta prie nepagrįstų sąnaudų, nes yra priskirtos sąnaudoms, patirtoms už duomenų teikimo paslaugas valstybės įmonėms (o ne valstybės įmonių susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms), nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nei 2022 m. balandžio 27 d. raštu, nei vėliau iki pat Nutarimo priėmimo nepateikė Tarnybai jokios patikslintos informacijos, kad pareiškėjo nurodyta suma turėtų būti priskirtos pagrįstoms sąnaudoms. Pareiškėjas apie sąnaudas, patirtas duomenis teikiant susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, Tarnybą informavo tik po Nutarimo priėmimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamo nutarimo dalį.
Teisingumo ministerija nurodo, kad pareiškėjas įgyvendino teisės aktuose numatytus reikalavimus neatlygintinai teikti paslaugas ne tik subjektams nurodytiems VIIVĮ 25 straipsnio 3 dalyje, VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje, tačiau ir visuose kituose teisės aktuose numatytiems subjektams. Nutarimas yra nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas, todėl nutarimo dalis, kuria pareiškėjo kompensuojamųjų sąnaudų už 2021 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas pareiškėjo prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 134 274,57 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu, naikintina. 2021 metais pareiškėjas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, jo tvarkomų registrų objektų registravimo, taip pat šių registrų duomenų teikimo paslaugas antstoliams, žiniasklaidos atstovams, fiziniams asmenims tais atvejais, kai tai numato teisės aktai, privalėjo teikti neatlygintinai, nes tokią teisinę prievolę pareiškėjui numatė įvairūs skirtingi teisės aktai. Pareiškėjas neturėjo teisės atsisakyti neatlygintinai teikti paslaugas tuo pagrindu, kad teisės aktuose, nustačiusiuose neatlygintinas registravimo (duomenų teikimo) paslaugas, nebuvo tuo pačiu numatyto kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmo.
Valstybė, numatydama Registro tvarkytojui privalomą neatlygintiną registro objektų registravimą, ir nenustatydama tuose pačiuose teisės aktuose atlyginimo už šias paslaugas kompensavimo, atitinkamai prisiima sau ir tokio neatlygintino registravimo finansinę naštą, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad sąnaudų, kurias pareiškėjas patyrė dėl neatlygintino registro objektų registravimo, kompensavimui mutatis mutandis taikytina VIIVĮ ir Aprašu nustatyta tvarka, kurios atsakovė, priimdama ginčijamo 2022 m. nutarimo dalį, nepagrįstai netaikė. Valstybės valia pakeisti teisinį reglamentavimą patvirtina pareiškėjos pozicijos teisėtumą, kad negali egzistuoti teisinė situacija, kai registro tvarkytojas privalo teikti teisės aktuose nustatytas paslaugas asmenims neatlygintinai ir negauti sąnaudų kompensavimo už tai. Atsakovė neobjektyviai ir per siaurai aiškina VIIVĮ nuostatas, numatančias galimybę kompensuoti pareiškėjo patirtas sąnaudas už neatlygintinai suteiktas paslaugas (t. y. pripažinti šių patirtų sąnaudų dydį pagrįstu).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjo skundą.
Trečiasis asmuo nurodo, jog ginčijamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė ir tas sąnaudas, kurios susidarė dėl neatlygintino duomenų teikimo ar registro objekto registravimo paslaugų teikimo tiems subjektams (valstybės įmonėms, antstoliams, žiniasklaidos atstovams, fiziniams asmenims), kurie nenumatyti VIIVĮ 25 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 4 dalyje. Teisinis reglamentavimas dėl neatlygintino duomenų teikimo subjektų rato yra nustatytas, įstatymo leidėjo valia išreikšta ir galimi ginčytini klausimai yra išspręsti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nedalyvauja procedūroje dėl kompensuojamųjų sąnaudų kompensavimo. Atsakovė nagrinėjamoje byloje privalo išnagrinėti pareiškėjo patirtų sąnaudų pagrįstumo klausimą, įvertinti audito ataskaitą ir pateikti išvadą dėl kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos hipotekos nuostatų 42 ir 60 punktus, Įgaliojimų registro nuostatų 57 ir 58 punktus, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų 65 punktą, Testamento registro nuostatų 80 punktą ir kt. teisės aktus, duomenys antstoliams turėtų būti teikiami neatlygintinai (Išvados 2.1 punktas). Duomenys neatlygintinai turėtų būti teikiami ir notarams pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį bei pagal minėtas Hipotekos registro nuostatų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų, Įgaliojimų registro nuostatų, Testamento registro nuostatų taisykles. Pagal VIIVĮ 25 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 4 dalį, duomenis valstybės įmonėms, kaip susijusių registrų tvarkytojoms, irgi turėtų būti teikiami neatlygintinai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1001 „Dėl duomenų teikimo žurnalistams išlaidų kompensavimo“, kuriuo buvo pritarta nuostatai, kad duomenų teikimas iš VĮ Registrų centro tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų turi būti teikiamas neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka, analogiškai numatytas neatlygintinas duomenų teikimas žurnalistams. Taigi, kompleksiškai įvertinus kompensuojamų sąnaudų teisinį reguliavimą, yra nustatyta pareiga teikti neatlygintinai informaciją plačiam subjektų ratui, tačiau neišsamiai reglamentuotas turėtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas.
Teismas konstatuoja:
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. TN-14 dalies, kuria pareiškėjo VĮ Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2021 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas pareiškėjo VĮ Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 134 274,57 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4-899 patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro įstatų (toliau – ir Įstatai) 1 punktas nustato, kad Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal Įstatų 7 punktą, įmonė veiklą vykdo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrui pavestoje valstybės informacinių išteklių, dokumentų pakartotinio naudojimo ir informacinės visuomenės plėtros valdymo srityje. Įstatų 8 punktas nustato, kad įmonės veiklos tikslas – teikti administracines, viešąsias paslaugas ir įgyvendinti specialiuosius įpareigojamus tinkamai kuriant, tvarkant, plėtojant valstybės registrus ir valstybės informacines sistemas, kurių tvarkytoja yra įmonė, ir tvarkant juose esančius duomenis.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (toliau – ir VIIVĮ) užtikrina tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
VIIVĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Pagal VIIVĮ 29 straipsnio 2 dalį, registrų, registruojančių teisės aktus, duomenys ir informacija yra teikiami neatlygintinai, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas išimtis.
VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalis, galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d., nustatė, kad sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas, rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar kitiems įstatymų numatytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Aiškinamajame rašte dėl VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto nurodoma, kad vienas iš pakeitimo įstatymo uždavinių yra nustatyti, kad neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma ir už registro duomenų teikimą valstybės institucijoms, vykdančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, jog neatlygintino duomenų teikimo žurnalistams atveju duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis, taikant šiuo metu galiojantį VIIVĮ 29 straipsnyje nustatytą kompensavimo mechanizmą.
Taigi, įsigaliojus naujajai VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcijai, registro tvarkytojui iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos ir tos sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl informacijos ir kitų VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje išvardintų paslaugų teikimo platesniam subjektų ratui, nei iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje. Įstatymų leidėjui pakeitus VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalį, atsirado teisinis pagrindas kompensuoti registro tvarkytojo sąnaudas už paslaugas, suteiktas antstoliams, fiziniams asmenims, žurnalistams, valstybės įmonėms. Apibendrinus VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies pakeitimus, darytina išvada, jog valstybė nuosekliai laikosi pozicijos, kad registro tvarkytojui už kituose teisės aktuose numatytas neatlygintinai teikiamas paslaugas turi būti kompensuojama pagal VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje ir Apraše nustatyta tvarka.
Registro tvarkytojo patirtų sąnaudų kompensavimo procedūrą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintas Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Tvarkytojo sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo, arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino registro objekto registravimo, įstatymų nustatytais atvejais finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų laikantis Aprašo 33.1-33.7 papunkčiuose nustatytos tvarkos.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė gavo 2022 m. kovo 1 d. raštą, kuriuo pareiškėjas pateikė atsakovei informaciją apie apskaičiuotą 2021 m. kompensuojamųjų sąnaudų dydį kartu su audito įmonės Moore Mackonis, UAB 2022 m. vasario 17 d. atlikto patikrinimo ataskaita išvadai dėl kompensuojamųjų 16 231 031,02 Eur sąnaudų dydžio pagrįstumo (toliau – išvada) gauti. Atsakovė, atlikdama Raštu Nr. S-8509 (1.4 E) pateiktos informacijos vertinimą, 2022 m. kovo 22 d. raštu Nr. (68.2Mr)1B-799 kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos patikslinimo.
Pareiškėjas pateikė atsakovei papildomus paaiškinimus. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis ir paaiškinimus, 2022 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą Nr. TN-14, kuriuo pripažino, kad VĮ Registrų centro 2021 m. kompensuojamųjų sąnaudų pagrįstas dydis yra 15 089 277,70 Eur. Atsakovė nutarime nurodė, kad, įvertinusi Raštu Nr. S-8509 (1.4 E) ir Raštu Nr. S-17691 (1.4 E) pateiktus duomenis ir paaiškinimus, atsakovė nustatė, kad iš prašomų kompensuoti 16 231 031,02 Eur sąnaudų, pareiškėjas dalį sąnaudų (7 478,75 Eur) pripažino nepagrįstomis, tačiau nepatikslino Rašte Nr. (68.2Mr)1B-987 nurodytos informacijos dėl nepagrįstai prašomų kompensuoti 1 134 274,57 Eur sąnaudų. Atsakovė konstatavo, kad 1 134 274,57 Eur nėra tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos, todėl šia suma mažintinas kompensuotinų sąnaudų dydis.
Atsakovė 2022 m. birželio 2 d. nutarime pažymėjo, kad, atsižvelgiant į teisės normas, galiojusias iki 2021 m. birželio 30 d., darytina išvada, kad pareiškėjui gali būti kompensuojamos sąnaudos, patirtos neatlygintinai teikiant duomenis laikotarpiu 2021 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. tik ribotam subjektų ratui. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė ir tas sąnaudas, kurios susidarė dėl neatlygintino duomenų teikimo subjektams, kurie buvo nenumatyti VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalyje (paslaugų kiekis 8 826 163 vnt., sąnaudų dydis – 1 129 989,31 Eur). Vadovaujantis VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Aprašo 33 punkto nuostatomis, atsakovės vertinimu, teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas laikotarpiu 2021 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. teikiant duomenis antstoliams, fiziniams asmenims, žiniasklaidai, valstybės įmonėms pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nėra, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo kompensuoti 1 129 989,31 Eur dydžio sąnaudas.
Atsakovė taip pat konstatavo, kad paslaugos „Nekilnojamojo daikto plane spaudo, liudijančio, nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, uždėjimas“ atlyginimo dydis nėra apskaičiuotas laikantis Aprašo reikalavimų ir Tarnyba neturi pagrindo pripažinti, kad sąnaudos, patirtos teikiant šią paslaugą yra pagrįstos (576 vnt., suma – 1 601,28 Eur).
Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė ir sąnaudas, kurios susidarė dėl neatlygintino registro objekto registravimo paslaugų teikimo valstybės įmonėms (1 028 vnt., suma – 5 548,59 Eur) ir fiziniams asmenims (71 vnt., suma – 258,58 Eur). Vadovaujantis VIIVĮ 25 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 33 punkto nuostatomis, teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant registro objekto registravimo paslaugas valstybės įmonėms ir fiziniams asmenims nėra, todėl, atsakovės vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai prašo kompensuoti 5 807,17 Eur dydžio sąnaudas.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuri teisės normos, t. y. VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies, redakcija turėtų būti taikoma apskaičiuojant ir sprendžiant dėl pareiškėjo 2021 metais patirtų sąnaudų teikiant neatlygintinas paslaugas, nustatytas VIIVĮ ir kituose teisės aktuose, kompensavimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovė priimdama 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. TN-14 turėjo vadovautis nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusia VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais ir teigia, kad už laikotarpį iki 2021 m. birželio 30 d. gali būti kompensuojamos sąnaudos, kurias pareiškėjas patyrė teikdamas paslaugas tik ribotam subjektų ratui. Atsakovės vertinimu, pagal iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą tik teikiant neatlygintinai paslaugas VIIVĮ apibrėžtam konkrečiam subjektų ratui, pareiškėjo patirtos sąnaudos galėjo būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto, o VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalis nutarimo priėmimo metu negalėjo būti aiškinama plečiamai, kadangi jokiuose kituose teisės aktuose paslaugų teikimo sąnaudų kompensavimas apskritai nebuvo numatytas.
Pažymėtina, jog iš atsakovė ji sutinka, kad registro tvarkytojui turėtų būti kompensuojamos sąnaudos, patirtos nuo 2021 m. liepos 1 d., dėl neatlygintino duomenų ir paslaugų teikimo valstybės įmonėms, antstoliams, fiziniams asmenims ir žurnalistams.
Ginčo dėl paslaugų, kurios skundžiama nutarimo dalimi pripažintos nepagrįstomis (nekompensuotinomis), suteikimo fakto, jų kiekio, apskaičiuotos kainos tarp šalių nėra.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo buvo pakeista VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalis, 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Pakeitimo įstatyme nėra nustatyta jokių kitų VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatų įsigaliojimo sąlygų, nėra daromos išlygos dėl naujosios redakcijos VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies taikymo apskaičiuojant sąnaudų kompensaciją už konkrečius kalendorinius metus.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (lot. įstatymas negalioja atgal) taikoma tik baudžiamąją atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-469-1406/06).
Kaip pažymima teismų praktikoje, dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Teisinį santykį privalu analizuoti, atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
Administraciniai teisiniai santykiai yra administracinės teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, atliekant viešojo administravimo veiklą, vidaus administravimą, taikant administracinės prievartos priemones bei ginantis nuo neteisėtos viešosios administracijos veiklos. Tipiškiausias administracinis teisinis santykis susiklosto viešojo administravimo subjektui priimant sprendimus, kurių pagrindu prasideda, pasikeičia arba pasibaigia teisiniai santykiai (Deviatnikovaitė, Ieva. Administracinė teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 75-76). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Teismas, tikrindamas ginčijamo administracinio teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai vadovaujasi tokio akto priėmimo metu (ar iki tokio akto priėmimo) galiojusiomis teisės aktų normomis, nes vadovavimasis teisės aktų normomis, įsigaliojusiomis po tikrinamo administracinio teisės akto priėmimo, būtų nesuderinamas su lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja atgal) principu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-2-556/2020). Sprendimo priėmimo metu vadovautis nepriimta ir neįsigaliojusia teisės akto nuostata <...> būtų nesuderinama nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nei su impossibilium nulla obligatio est principu (lot. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ar teisinio tikrumo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1935-756/2020).
Pagal VAĮ 10 straipsnį, administracinis sprendimas pirmiausia turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių administraciniai teisiniai santykiai susiklostė ginčijamo nutarimo priėmimo metu. Kaip patvirtina bylos duomenys, ginčijamas nutarimas Nr. TN-14 buvo priimtas 2022 m. birželio 2 d., t. y. praėjus beveik vieniems metams po naujosios VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcijos įsigaliojimo (2021 m. liepos 1 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė, priimdama 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. TN-14, privalėjo vadovautis nutarimo priėmimo metu, o ne pareiškėjo neatlygintinų paslaugų teikimo metu galiojančia VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija. Todėl atsakovės teiginiai, kad pareiškėjui gali būti kompensuojamos sąnaudos, patirtos neatlygintinai teikiant duomenis ir paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. tik ribotam subjektų ratui, atmestini kaip nepagrįsti.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. TN-14 dalis priimta atsakovei remiantis neaktualia (nutarimo priėmimo metu negaliojančia) VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir 2022 m. birželio 2 d. nutarimo dalis, kuria VĮ Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2021 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas VĮ Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 134 274,57 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu, pripažintina nepagrįsta ir yra naikintina.
Panaikinus ginčijamą nutarimo dalį, tenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas ir atsakovė įpareigotina panaikintoje nutarimo dalyje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo VĮ Registrų centro kreipimąsi dėl kompensavimo už 2021 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pažymėtina, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose teikia argumentus, susijusius su kita Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėta administracine byla Nr. eI3-2978-561/2022 pagal pareiškėjo VĮ Registrų centro patikslintą skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. išvados ,,Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. (68.2Mr)1B-1475 dalį, kuria Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Registrų centro kreipimosi dalį dėl kompensavimo už 2020 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas bei priimti naują sprendimą dėl valstybės įmonės Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio pagrįstumo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-2978-561/2022 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Registrų centro skundą atmetė. Teismas sprendime konstatavo, jog, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., o ginčijama Išvada priimta 2021 m. balandžio 30 d., Tarnyba teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis skundžiamos Išvados priėmimo metu, Išvada savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio sprendimo priėmimo metu dar nėra išnagrinėjęs administracinės bylos Nr. eA-3143-525/2022 pagal pareiškėjo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą, taigi 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs (ABTĮ 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-3143-525/2022 buvo sprendžiamas tų pačių šalių ginčas dėl išvados dėl registro tvarkytojo sąnaudų kompensavimo už 2020 metais suteiktas paslaugas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste administracinės bylos Nr. eI3-2978-561/2022 (Nr. eA-3143-525/2022) rezultatas nėra aktualus šalių ginčui dėl kompensavimo už 2021 metais suteiktas paslaugas, kadangi, atsakovei priimant 2021 m. balandžio 30 d. išvadą, galiojo ankstesnė VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija. Ši teisės normos redakcija, kaip minėta, negalėjo būti taikoma atsakovei priimant 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. TN-14, kurio dalis ginčijama šioje byloje.
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo VĮ Registrų centro skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. TN-14 dalį, kuria VĮ Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2021 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas VĮ Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 134 274,57 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu.
Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą panaikintoje nutarimo dalyje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo VĮ Registrų centro kreipimąsi dėl kompensavimo už 2021 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.