Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2017 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino ir Įsakymus panaikino.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės apeliacinius skundus patenkino iš dalies, VAAT 2017 m. birželio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

8. VAAT 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino ir Įsakymus panaikino.

9. Teismas, atsižvelgdamas į Loterijų taisyklių bendrosios dalies nuostatas, nurodė, kad žaidėjas Loterijų bilietus gali nusipirkti tik iš Bendrovės (arba platintojo) internetinėje svetainėje atidarytos žaidėjo sąskaitos, kurioje yra kaupiamos ne tik žaidėjo loterijos organizatoriui per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas pervestos lėšos, bet ir loterijoje laimėtos pinigų sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje ginčijamais Įsakymais suderintas Loterijų taisykles žaidėjas už dalyvavimą loterijose atsiskaito ne tiesiogiai per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, o per loterijų organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytą internetinę žaidėjo sąskaitą, teismas padarė išvadą, jog šios Loterijų taisyklių nuostatos prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui.

10. Teismui nekilo abejonių, kad Loterijų taisyklių bendrosios dalies 10.8 papunktis, kuriame nustatyta, jog bet kurios žaidėjo sąskaitos lėšos, dėl kurių išmokėjimo žaidėjas nesikreipė per vienerius metus nuo paskutinio žaidėjo nupirkto bilieto pirkimo dienos, jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma pervesti lėšų į žaidėjo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą, lieka Bendrovės nuosavybe, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintam fundamentaliam nuosavybės neliečiamumo principui.

11. Teismas pažymėjo, kad būtent žaidėjui suteikta teisė pasirinkti bilieto kainą sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad tokia pasirinkimo galimybė prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai, nenustatančiai jokių bilieto kainos pasirinkimo alternatyvų. Atsakovo atsiliepime pateiktą poziciją, kad Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata nedraudžia loterijų organizatoriui nustatyti kelias fiksuotas loterijos bilieto kainas ir leisti žaidėjui iš jų pasirinkti, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

12. Teismas, įvertinęs Loterijų įstatyme ir Loterijų taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą piniginių laimėjimų išmokėjimo prasme, sprendė, jog jis yra skirtingas. Loterijų įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad piniginiai laimėjimai iki 1 500 Eur laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynaisiais pinigais. Pagal ginčijamais Įsakymais suderintas Loterijų taisykles, laimėjimai iki 1 000 Eur yra įskaitomi į žaidėjo sąskaitą, t. y. laimėtojui nesuteikiama galimybė laimėjimą gauti grynaisiais pinigais; laimėjimai iki 1 500 Eur, pervesti į žaidėjo sąskaitą, išmokami grynaisiais pinigais tik tokiu atveju, jei žaidėjo sąskaitoje yra pakankamai piniginių lėšų laimėjimui išmokėti, t. y. laimėtojui yra ribojama teisė atsiimti visą laimėjimo sumą. Piniginių laimėjimų išmokėjimo tvarkos prasme Loterijų taisyklės, kaip poįstatyminis (įstatymo įgyvendinamasis) teisės aktas, neatitinka Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių piniginius laimėjimus, neviršijančius 1 500 Eur, išmokėti grynaisiais pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas konstatavo, kad tiek loterijos organizatoriaus veiksmai, tiek priimamos internetinių loterijų taisyklės negali prieštarauti Loterijų įstatymui, pažeisti išduotos licencijos ribų ar plečiamai įtvirtinti nuostatas sričių, kurios nėra sureglamentuotos teisės aktų, atsižvelgiant į minėtą teisės principą „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Bendrovės veiksmai, nustatant bandomuosius lošimus bei sudarant galimybę žaidėjo sąskaitą papildyti per „Perlo“ terminalą, pripažintini kaip neatitinkantys Loterijų įstatymo nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Teismas ignoravo byloje ne kartą tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens išsakytą argumentą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Įsakymus ir suderindamas Loterijų taisykles, veikė remdamasis Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teise, t. y. savo teise nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius.

17.3. Teismas pateikė lingvistinį ir sisteminį Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto išaiškinimą, pagal kurį žaidėjas gali įsigyti momentinės loterijos bilietą tik už nuo loterijos organizatoriaus ar žaidėjo valios nepriklausančią, nekintančią ir fiksuotą kainą, tačiau pagal tokį išaiškinimą tampa neaišku, kas gali nustatyti loterijos bilieto kainą, jeigu kaina nepriklauso nei nuo organizatoriaus, nei nuo žaidėjo valios. Teismo pateiktas išaiškinimas prieštarauja Loterijų įstatymo 19 straipsnio nuostatoms, pagal kurias loterijos taisyklėse, kurias parengia ir pateikia tvirtinti Tarnybai loterijų organizatorius, turi būti nurodyta bilieto kaina.

17.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamų loterijų žaidėjai loterijoje dalyvauti reikiamą informaciją į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduoda per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje, t. y. šie žaidimai turi pirmąjį Loterijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą internetinio ryšio loterijos požymį. Tai, kad šie žaidimai stokoja antrojo požymio – atsiskaitymo per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, negali būti kliūtimi priskirti šiuos žaidimus internetinio ryšio loterijų rūšiai.

17.5. Teismas pasisakė, kad jam nekyla abejonių, jog Taisyklių 10.8 papunktis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam fundamentaliam nuosavybės neliečiamumo principui, tačiau teismas nevertino Taisyklių 10.7 papunktyje nustatytos sąlygos, kurioje aiškiai nustatyta, kad loterijos organizatorius, uždaręs žaidėjo paskyrą, turi pervesti visas sąskaitoje esančias lėšas į tą sąskaitą, kurią žaidėjas nurodė paskyros registracijos formoje. Teismas taip pat nevertino Taisyklių 7.2 papunkčio, kad pats žaidėjas turi rūpintis, jog visi, įskaitant jo sąskaitos, per kurią galima vykdyti atsiskaitymą su žaidėju, duomenys, būtų nurodyti teisingai. Teigti, kad loterijos organizatorius veikia prieš Konstituciją, nusavina žaidėjų nuosavybę, nėra jokio pagrindo.

19. LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovo Tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės apeliacinius skundus atmetė, o VAAT 2019 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertino Bendrovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė viešojo intereso buvimo fakto. Šie teiginiai prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo turiniui, kuriame teismas pakankamai išsamiai išdėstė motyvus ne tik dėl prokuroro teisės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, bet ir ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nustatė viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuri turi atitikti Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų imperatyvius reikalavimus, o šių nuostatų pažeidinėjimas gali turėti įtakos visuomenei ar jos didelei daliai neigiamas pasekmes sveikatos, saugumo ar socialinės gerovės ir viešosios tvarkos atžvilgiu.

21. LVAT pabrėžė, kad Loterijų įstatymo, kurio paskirtis – užtikrinti loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą ir žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą (1 str. 1 d. 1, 2 p.), 2 straipsnyje įtvirtinta, kad: loterija – žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus (3 d.); Loterijos bilietas – dokumentas arba identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse, tik pateikus loterijos bilietą, išmokamas arba išduodamas laimėjimas (4 d.); žaidėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą (2 str. 9 d.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, minėtas Loterijų įstatymo nuostatas aiškindamas sistemiškai, be kita ko, atsižvelgdamas į visuminį šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad fizinių asmenų dalyvavimą loterijoje (t. y. žaidimą pagal nustatytas taisykles) apsprendžia bilieto turėjimas. Kitaip tariant, tik loterijos bilietą įsigijęs fizinis asmuo gali būti pripažįstamas loterijos žaidėju Loterijų įstatymo prasme. Todėl didžiųjų loterijų taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu jokia forma negali būti nustatytos pareigos tokiame loterijos žaidime nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui. Tokiose taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu negali būti sudarytos prielaidos vieną kartą loterijos žaidime sudalyvavusiam fiziniam asmeniui likti priklausomu nuo loterijos žaidimo organizatoriaus ir (arba) kitų asmenų (t. y. asmenų sutarčių su loterijų organizatoriumi pagrindais dalyvaujančių loterijos žaidimo organizavimo procese), kai žaidimas pasibaigia. Taip pat didžiųjų loterijų taisyklėse negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dalyvavimas konkrečiame loterijos žaidime būtų tiesiogiai susijęs su dalyvavimu kitame to paties loterijų organizatoriaus organizuojamame loterijos žaidime (t. y. ne tame, kuriam reglamentuoti skirtos konkrečios didžiųjų loterijų taisyklės). Atitinkamai didžiųjų loterijų taisyklėse nustatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo paminėtų draudimų nepaisoma, negali būti pripažįstamas atitinkančiu Loterijų įstatymą. Atsižvelgęs į tai, LVAT konstatavo, kad Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią internetinio ryšio loterijos (t. y. loterija, kai joje dalyvauti reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje) atveju žaidėjas už dalyvavimą joje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, negali būti aiškinama, kaip suteikianti galimybę loterijos organizatoriui taikyti tokią loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją, kurią taikant, būtų sudarytos prielaidos: nustatyti pareigas tokiame loterijos žaidime nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui; arba vieną kartą loterijos žaidime sudalyvavusiam fiziniam asmeniui likti priklausomu nuo loterijos žaidimo organizatoriaus ir (arba) kitų asmenų (t. y. asmenų sutarčių su loterijų organizatoriumi pagrindais dalyvaujančių loterijos žaidimo organizavimo procese) pasibaigus žaidimui; arba dalyvavimą konkrečiame loterijos žaidime tiesiogiai susieti su dalyvavimu kitame to paties loterijų organizatoriaus organizuojamame loterijos žaidime.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismas, minėtas Loterijų taisyklių nuostatas įvertinęs kitų Įsakymais patvirtintų Loterijų taisyklių nuostatų ir pateikto Loterijų įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste, konstatavo, kad pagal šiose taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą „Bendrovė“ ir „Platintojas“ „Žaidėjo sąskaitoje“ administruoja „Žaidėjui“ priklausančią, tačiau dėl Loterijos taisyklių nuostatų „Bendrovės“ arba „Platintojo“ kredito įstaigos sąskaitoje esančią pinigų sumą net ir tais atvejais, kai „Žaidėjas“ nėra įsigijęs konkretaus loterijos žaidimo bilieto (taigi nedalyvauja konkrečiame loterijos žaidime). Tokiu būdu vieną kartą loterijos žaidime sudalyvavęs asmuo, net ir pasibaigus konkrečiam žaidimui, lieka priklausomas nuo „Bendrovės“ arba „Platintojo“. LVAT taip pat konstatavo, kad Loterijų taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį „Bendrovės“ arba „Platintojo“ administruojama „Žaidėjo sąskaita“ ir kredito įstaigos sąskaitoje esanti pinigų suma yra (gali būti) naudojama kituose „Bendrovės“ administruojamuose loterijos žaidimuose (t. y. ne tame loterijos žaidime, kuriam reglamentuoti skirtos konkrečios didžiųjų loterijų taisyklės), o tai reiškia, kad pagal Loterijų taisykles dalyvavimas konkrečiame loterijos žaidime yra tiesiogiai susijęs su dalyvavimu kituose to paties loterijų organizatoriaus organizuojamose loterijų žaidimuose.

25. LVAT, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad Loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymui, be kita ko, šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Todėl Tarnyba Įsakymais nepagrįstai nustatė, kad Loterijų taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimams, nepagrįstai šias taisykles suderino ir jomis reglamentuotas Loterijas priskyrė momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Dėl to skundžiami sprendimai yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti. Tai konstatavęs apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kiti proceso dalyvių argumentai dėl skundžiamų sprendimų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi. LVAT, nors ir kitais motyvais, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

27.1. VAAT 2019 m. liepos 2 d. sprendime nurodė, kad yra nepagrįsti Tarnybos argumentai, jog loterijų organizatoriui teisę loterijos žaidėjo laimėtus pinigus laikyti žaidėjo sąskaitoje, juos apskaityti įtvirtina nuo 2017 m. liepos 13 d. įsigaliojusios PPTFPĮ nuostatos dėl supaprastinto kliento tapatybės nustatymo. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis tuo, kad byloje ginčytų Įsakymų priėmimo metu (2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. birželio 2 d.) minėtos nuostatos negaliojo. Vis dėlto ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi priimant minėtą teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2854-596/2019 jau galiojo PPTFPĮ nuostatos, kuriomis loterijas organizuojančios bendrovės, kaip PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalies 7 punkte numatytas kitas įpareigotasis subjektas, privalėjo vadovautis, nes yra atsakingos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Be to, nepaisant to, kad Įsakymai (2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. birželio 2 d.), kuriais suderintos Loterijų taisyklės, buvo priimti dar negaliojant naujoms PPTFPĮ nuostatoms, tačiau 2015 m. gegužės 20 d. jau buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos (kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/E) (toliau – ir Direktyva), kurios pagrindu 2017 m. liepos 13 d. buvo priimtos naujos PPTFPĮ nuostatos. Konstatuodamas, kad byloje ginčytų Įsakymų priėmimo metu Tarnybos atstovo nurodytos nuostatos negaliojo, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą 2016 m. sausio 5 d. sprendime Nr. KT1-S1/2016, kuriame nurodoma, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebelieka ginčo dalyko, t. y. ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti.

27.2. 2017 m. liepos 13 d. įsigaliojus PPTFPĮ nuostatoms, įpareigojančioms loterijų organizatorius įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos nuostatas, turi būti plačiau vertinamos ir Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, nes internetinio ryšio loterijos atveju, loterijoje dalyvauti reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje. Būtent PPTFPĮ įpareigoja loterijų organizatorius, su žaidėjais pradėjus dalykinius santykius, vykdyti žaidėjų dalykinių santykių stebėseną, sekti piniginių srautų judėjimą, saugoti žaidėjų asmens duomenis įstatyme nustatytą laikotarpį. Loterijų organizatorius ne tik turi teisę kaupti loterijos žaidėjų loterijos bilietams skirtas sumas bei jiems priskirtus loterijų laimėjimus sukurdamas žaidėjams loterijų taisyklėse numatytas žaidėjų sąskaitas, bet ir yra įpareigotas PPTFPĮ, kad toks pinigų kaupimas atitiktų nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nesivadovauta nuo 2017 m. liepos 13 d. įsigaliojusia PPTFPĮ redakcija, nustatančia loterijų organizatoriaus pareigą užtikrinti pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą, vykdyti žaidėjų dalykinių santykių stebėseną, dėl ko padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, lėmęs LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutarties neteisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

31. LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartis prieštarauja Loterijų įstatymo, PPTFPĮ ir Direktyvos, kurios nuostatos perkeltos į PPTFPĮ, nuostatoms dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių vykdymo loterijų organizavimo versle. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurindamas loterijų taisyklių turinio ribas bei taisyklių taikymo termino pradžią ir pabaigą (t. y. tik nuo momento, kai žaidėjas įsigyja loterijos bilietą iki laimėjimo pagal tą bilietą išmokėjimo) padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, kadangi, kaip minėta, PPTFPĮ nustato loterijų organizatoriaus pareigas žaidėjų (įskaitant asmenis, ketinančius pirkti loterijos bilietus, ir asmenis, jau pabaigusius dalyvauti loterijoje pagal nusipirktą bilietą) atžvilgiu (PPTFPĮ 9 str. 1 d. 1 p. ir 10 d.), o pagal Loterijų įstatymą visos loterijų žaidėjų teisės ir pareigos turi būti nustatytos loterijų taisyklėse (Loterijų įstatymo 19 str. 2 d. 17 p.). Neatnaujinus šios bylos nagrinėjimo proceso ir neišsprendus klausimo dėl PPTFPĮ nuostatų įgyvendinimo Loterijų taisyklėse, liks suformuota ydinga teisminė praktika, užkertanti kelią loterijų organizatoriams vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencines priemones. Pagal LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį loterijos taisyklėse negali būti nustatomos sąlygos dėl asmenų, dar netapusių žaidėjais (t. y. nenusipirkusių bilietų) identifikavimo, taip pat taisyklėse negali būti sąlygų, nustatančių loterijos bilietų pirkimui naudojamų lėšų bei laimėjimų apskaitos priemones.

32. UAB „Perlas Finance“ pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

33. UAB „Perlas Finance“ nurodo, kad VAAT padarė išvadą, jog Bendrovės veiksmai, nustatant bandomuosius lošimus bei sudarant galimybę žaidėjo sąskaitą papildyti per „Perlo“ terminalą, pripažintini kaip neatitinkantys Loterijų įstatymo nuostatų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. liepos 2 d. sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai (atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo) ne kartą teikė paaiškinimus, kad žaidėjams mokėjimo paslaugas per pareiškėjo nurodytus „Perlo terminalus“ vykdo ne loterijas organizuojantis trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Euloto“, o elektroninių pinigų įstaiga UAB „Perlas Finance“ (bylos nagrinėjimo metu šios bendrovės pavadinimas buvo UAB „Perlo paslaugos“). Ši finansų įstaiga teikia elektroninių pinigų platinimo ir pinigų perlaidos (kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas) paslaugas pagal Lietuvos banko išduotą veiklos licenciją. UAB „Perlas Finance“ teikia įmokų surinkimo paslaugą loterijos bilietus platinančiai UAB „Perlas Network“ (bylos nagrinėjimo metu šios bendrovės pavadinimas buvo UAB „Lotelita“), kuri taip pat platina ir loterijas organizuojančios Bendrovės loterijos bilietus. Pagal šią įmokų surinkimo sutartį UAB „Perlas Network“ klientai, norintys papildyti savo žaidėjo paskyros sąskaitą, gali tai atlikti ir tokiu būdu, kuomet atlieka pinigų perlaidą (įmokėdami grynuosius pinigus per „Perlo“ terminalą), skirtą gavėjui UAB „Perlas Network“. Finansines paslaugas (įskaitant ir pinigų perlaidas) per „Perlo“ terminalus vykdo vienintelė finansų įstaiga – UAB „Perlas Finance“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra akivaizdu, kad teismas pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos UAB „Perlas Finance“ teisės vykdyti UAB „Perlas Network“ klientų įmokų, kuriomis jie pildo savo žaidėjų paskyrų sąskaitas, priėmimą. Kadangi teismas pripažino įmokų priėmimo veiksmus kaip neatitinkančius (prieštaraujančius) Loterijų įstatymo nuostatoms, atitinkamai pripažino UAB „Perlas Finance“ vykdomą loterijos žaidėjų įmokų priėmimo veiklą neteisėta ir tokiu būdu nustatė UAB „Perlas Finance“ pareigą nebepriimti tokių įmokų, nes priešingi veiksmai būtų traktuojami kaip prieštaraujantis teisei.

34. UAB „Perlas Network“ pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

35. UAB „Perlas Network“ nurodo, kad VAAT padarė išvadą, jog Bendrovės veiksmai, nustatant bandomuosius lošimus ir sudarant galimybę žaidėjo sąskaitą papildyti per „Perlo“ terminalą, pripažintini kaip neatitinkantys Loterijų įstatymo nuostatų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą UAB „Perlas Network“ (bylos nagrinėjimo metu bendrovės pavadinimas buvo UAB „Lotelita“) teisės organizuoti reklaminę kampaniją sudarant galimybę asmenims nemokamai išbandyti bandomuosius lošimus. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai (atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo) ne kartą teikė paaiškinimus, kad Bendrovė organizuojamų loterijų bilietus platina per UAB „Perlas Network“ pagal sudarytą loterijos bilietų platinimo sutartį. Pareiškėjo pareiškime nurodyta svetainė „www.perlas.lt“ yra valdoma UAB „Perlas Network“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra akivaizdu, kad priimdamas aptariamą sprendimą, teismas pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos UAB „Perlas Network“ teisės vykdyti platinamų loterijų bilietų reklamą. Kadangi teismas pripažino Bendrovės organizuojamus nemokamus žaidimus kaip neatitinkančius (prieštaraujančius) Loterijų įstatymo nuostatų, atitinkamai pripažino UAB „Perlas Network“ vykdomą reklaminę veiklą neteisėta ir tuo pagrindu nustatė UAB „Perlas Network“ pareigą tokiu būdu (t. y. sudarant galimybę nemokamai išbandyti bandomuosius lošimus) nebevykdyti reklamos platinamų loterijų bilietams, kadangi priešingi veiksmai būtų traktuojamo kaip prieštaraujantys teisei.