Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1-857/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-28Panevėžio apygardos teismas
  2. 1T-973/2014Nutartis · 2014-12-03Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-01Panevėžio apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-10-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
1-1-857/2016
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00396-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
D. B., R. B., A. D., E. G.
Nukentėjusysis
E. P., D. M., G. J.
Advokatai
Dainius Mažylis, Algirdas Biguzas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1-857/2016Teisminio proceso Nr.1-71-1-00396-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.1; 1.2.26.2.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, kaltinamiesiems D. B., R. B., A. D. ir E. G., kaltinamojo R. B. gynėjui advokatui Algirdui Biguzui, kaltinamojo D. B. gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nukentėjusiesiems E. P., D. M., G. J., nukentėjusiojo E. P. atstovui advokatui P. B., nukentėjusiosios D. M. atstovei advokatei E. N., teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvoje, LR pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turi du mažamečius vaikus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvoje, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis traktorininku pas R. B., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvoje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pas S. Š., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvoje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pas A. N., vykdantį individualią veiklą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal LR BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamieji D. B., R. B., A. D. ir E. G., veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje, 2013 m. spalio 25 d., nuo 23.00 val. iki 23.50 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), buvusios mokyklos pastate ir kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: D. B. šokių salėje panaudodamas fizinį smurtą E. P. atžvilgiu, suduodamas jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį sukėlė fizinį skausmą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais kartu su R. B., A. D. ir E. G., atsivijo E. P. į kiemą, prie automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie buvusios mokyklos pastato bei panaudodami fizinį smurtą E. P. atžvilgiu, suduodami nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis sukėlė jam fizinį skausmą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais D. B. kartu su R. B., panaudodami fizinę prievartą jėga iš automobilio salono ištraukė D. M. ir G. J. sukeldami joms fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis D. B. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2013-10-25 (duomenys neskelbtini) kaime, klube vyko jaunimo renginys. Šventės metu vyko įvairiausi žaidimai, jis asmeniškai buvau atsakingas už biliardo žaidimą, taip pat vedė karaokė vakarą. Po to dar vyko šokiai. Vakare skirstantis žmonėms prie jo priėjo R. P. ir užsiminė, kad prašė jo sesers V. jog ją su draugu parvežtų į namus. Apie 23 val. 30 min., tikslaus laiko negali pasakyti pamatė, kaip į salę, kur vyko renginys, įėjo keli nepažįstami asmenys. Tarp tų asmenų jis pamatė jam pažįstamą asmenį E. P.. Jis yra E. P. baudęs administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, už tai, kad buvo neblaivus ir neadekvačiai elgėsi. Praeinat pro E. P. pamatė, kad E. P. įžūlokai atrodė, negali pasakyti ar E. P. buvo išgėręs, nes buvo ne tarnyboje, neturėjo alkotesterio. E. P. paprašė išeiti iš renginio, kad nekiltų jokių problemų. Tuo pačiu ėjo rengtis, kad parvežtų su seserimi R. P. su draugu. Apsirengus striukę, einant iš salės, pamatė išeinančius kupiškėnus, jiems pasakė, kad ilgai nebūtų, išvažiuotų, kad nekiltų nesusipratimų. Jie jam atsakė, kad dar parūkys ir išvažiuos. Su seserimi V. atsisėdo į jos automobilį „TOYTA COROLA“, kartu važiavo R. ir jos draugas, pažįstamas pravarde „L.“. R. draugas gyveno tame pačiame kaime. L. vardo tiksliai negali pasakyti tarsi D., D., nes visi jį vadina L.. Juos parvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, dar šiek tiek pakalbėjo apie vykusi renginį, kad tokių renginių reikia suruošti daugiau, kad būtų galima užimti jaunimą. Po kiek laiko grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė, kad kur vyko renginys, yra atvykęs policijos ekipažas. Išlipus iš automobilio, priėjo, pamatė aplink vaikštančią kolegę O. T.. Ji, paklausus kas nutiko, atsakė, kad įvyko kažkoks tai konfliktas. O. T. jo paklausė ar jis žino apie konfliktą, ar jis dalyvavo renginyje. Jis atsakė, kad renginyje dalyvavo, bet pačio konflikto nematė, nematė, kaip brolis ir kiti kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius. Paklausė ar nieko nereikia padėti, buvo atsakyta, kad nereikia. Pamatė, kad klubo vadovas E. Š. užrakina patalpas ir jis su seserimi išvažiavo į namus.

Jis nežino, kodėl nukentėjusieji duoda tokius parodymus, galimai dėl to, kad E. P. buvo surašęs protokolą už ATP pažeidimą ir jis pyksta dėl to. Kai E. P. surašė protokolą, E. P. jam pasakė, kad dėl to jis turės problemų. E. P. žino kaip konfliktišką asmenį, nekartą jį drausmino renginių metu. Nuo Kupiškio iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 18-20 km, (duomenys neskelbtini) kaimas yra šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, važiuojant keliu atstumas 5 km, važiuojant tiesiai apie 3 km. Bokštas yra tokiu atstumu tarp kaimų, tas pats bokštas turėjo pririšti telefoną. Tatkonių km yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Brolis R. B. jam apie gautas grąsinančio pobūdžio SMS žinutes pasakė po dviejų mėnesių nuo jų gavimo, apie sausio - vasario mėn. Brolis SMS žinutes gavo lapkričio mėnesį, po mėnesio nuo įvykio. Buvo išsiaiškinta, kad SMS buvo gautos iš D. M. telefono numerio, nors ji teigė, kad SMS nerašė. Kai susiejo įvykį pagal žinutes, peržiūrėjo duomenų registrą ir kokias tą dieną jie vykdė užduotis, atsiminė, kad tą dieną dirbo su kolega. Apie 19-20 val. gavo pranešimą, kad netoli (duomenys neskelbtini) kaimo į namus yra grįžęs paieškomas asmuo. Nuvyko jiems žinomu adresu, kolega nuėjo prie durų, o jis kadangi žinojo tą asmenį, E. Č., nes jo vieną kartą jau ieškojo tuo adresu ir tuo kartu jis pabėgo nuo jų pro namo kita pusę pro langą ar duris ir kadangi jau buvo tamsu, nuėjo iki tos vietos, pro kurią jis anksčiau buvo pabėgęs. Einant pro neuždengtą langą pamatė, kad E. Č. tikrai buvo namuose, nes degė šviesa ir, kad jis palindo po lova ar sofa. Kolegai, kuris buvo prie durų, duris atidarė moteris, ji buvo piktai nusiteikusi, klausė ko jie ieško, ko nepametę, kad ieškomo asmens nėra namuose. Jis priėjo ir pasakė, kaip jo gali nebūti jei jis matė pro langą, kad ieškomas asmuo yra ir paprašė, kad juos įleistų. Moteris iš karto sakė, kad neleis, bet po to juos įleido. Paprašė moters, ar gali pasižiūrėti po lova. Pakėlus lovą, rado E. Č., kurį sulaikė, išsivežė, moteris labai dėl to supyko, dėl šios priežasties galėjo būti parašytos žinutės iš D. M. telefono.

Kaltinamasis R. B. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-10-25 d. vyko kaime renginys, į renginį su drauge E. nuvyko apie 18 val. 30 min. Renginio metu prižiūrėjo teniso stalą, apmokė asmenis žaisti stalo tenisą. Po to vyko karaokė vakaras, šokiai. Baigiantis renginiui atvyko 6 jaunuoliai - kupiškėnai. Vienas iš tų jaunuolių buvo E. P.. Salėje einat pro E. P., suprato, kad E. P. nori jį užkabinti, todėl jis E. P. pastūmė. Tada jie išėjo į lauką. Po kažkurio laiko jis išėjo į lauką ant laiptų ir išgirdo, kaip kupiškėnai apie juos kalbėjo. Tada jis su A. D. nuėjo prie mašinos, ten įvyko apsistumdymas. Pirmą smūgį sudavė E. P. į krūtinės sritį ir tuo tarpu pajuto stiprų smūgį į galvą, iš suduoto smūgio stiprumo suprato, kad tai buvo stiklinis butelis. Sukdamasis į šoną nubloškė kažkokį asmenį, iš sudėjimo suprato, kad tai mergina. Labai supyko, atsisukęs pamatė, kad nebėra E. P., pradėjo jo ieškoti, atidarė mašinos dureles, ištraukė gal dvi paneles ir toliau ieškojo E. P.. Iš pykčio neradęs E. P. ir, kad jie buvo išgėrę, ištraukė mašinos raktelius ir išmetė. Pastebėjo, kad iš galvos bėga kraujas, paprašė draugės E., kad jį parvežtų namo ir pastaroji jį parvežė namo. Mašina stovėjo netoli atvykusių asmenų mašinos. Konflikto metu buvo tamsu, sunkiai matėsi. Nei salėje, kai stūmė E. P., nei lauke brolio D. nematė. Jis tik girdėjo, kad D. su seserimi turėjo parvežti draugus. Nurodė, kad neprisimena, kad būtų taip sakęs, kai teisėjas pagarsino jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Įvykio metu jautėsi blaiviai, prieš renginį namuose buvo išgėręs vieną alaus butelį 0,5 litr., 5 procentų stiprumo. Įvykio vietoje buvo tamsu, todėl tiksliai negali pasakyti ką konflikto metu darė A. D., E. G.. Kaltinimą pripažįsta, išskyrus kai kurias aplinkybes t.y., kad veikė kartu su A. D., E. G., D. B.. Praeityje nieko panašaus nėra buvę, su nukentėjusiais buvo susitikę, susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Su mergaitėmis taip pat susitiko, atsiprašė. Dirba tėvų ūkyje, dirbant problemų neiškyla. Ateityje panašių dalykų nebebus. Jis buvo apklaustas Panevėžyje Imuniteto tarnyboje. Apklausos metu buvo trys asmenys. Jautė didelį spaudimą iš asmenų, kurie sėdėjo šalia tyrėjos. Tikslių apklausos aplinkybių nebeatsimena, apklausos protokolo neskaitė, liepė pasirašyti, todėl pasirašė.

Mano, kad kažkas per jo veiksmus norėjo atkeršyti broliui. Po konflikto, praėjus tam tikram laikui, vakare jis gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad brolis, veržiasi be orderio, ūkauja ir pan. Po kažkurio laiko, po mėnesio ar daugiau, parodė SMS žinutę broliui.

Kaltinamasis A. D. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) šventėje. Ten pamatė svetimą automobilį. Einant parūkyti, koridoriuje nieko nebuvo, tik prasilenkė su kupiškėnais. Jie ėjo į vidų, jis išėjo į lauką. Po kiek laiko jam išėjus į lauką, paėjus toliau, išėjo kupiškėnai ir po to išėjo R. Jis su R. išgirdo, kad kupiškėnai kalbasi kažką apie juos, nuėjo pasiaiškinti. Susistumdė su E. P.. E. P. vieną kartą trenkė į veido sritį. Prie jo priėjo E. G.. Jis išskyrė R. su E. P., kad nesistumdytų. E. P. pribėgo prie mašinos. Jis pradėjo kalbėtis su panelėmis, kviesti ar nekviesti policiją. Po to liko jis su E. G., R. nebematė. Kai atvyko policija, jo jau nebebuvo. Klubo viduje jokio įvykio nematė. Teisėjas pagarsino kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. A. D. paneigė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Parodė, kad negirdėjo, kad D. rėktų E. P., kad jam mišios. Narodė, kad nėra skaitęs savo duotų parodymų. Apklausos metu kiek jo klausinėjo, visada bandė įterpti D., nors jis ir nedalyvavo. Negirdėjo ir nematė D. B., nematė, ar sesuo jį nusivedė link automobilio. Matė tik E. ir R., R. pasistumdė su E. P.. Nematė, kad E. P. būtų nuverstas ant žemės. Išsižada savo duotų parodymų apklausos metu. Parodymai surašyti neteisingai. E. G. matė. E. G. laikė prie mašinos prirėmęs E. P., kad nebesistumdytų su R.. Buvo išgėręs degtinės. Trise išgėrė 0.5 litr butelį degtinės. Negali pasakyti ar R. ir E. buvo išgėrę. Jį į renginį iš Kupiškio atvežė pažįstamas.

Jis nieko nežino apie D. B. ir E. P. santykius, su D. susitinka tik pažaisti krepšinio. Ikiteisminio tyrimo metu kai buvo apklausiamas sakė, kad girdėjo R. balsą. Apklausų metu Panevėžyje policijos komisariate jautė spaudimą dėl D. B.. Neturi teisinio išsilavinimo ir neskaitė savo užrašytų parodymų. Jam atspausdino, padavė pasirašyti, liepė perskaityti, jis tik pasirašė, nes norėjo kuo greičiau išeiti dėl daromo spaudimo.

Kaltinamasis E. G. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuvažiavo į kaimo šokius. Buvo pastato viduje. Po kažkurio laiko atvažiavo kupiškėnai, jis nekreipė dėmesio, toliau šoko. Po kažkurio laiko pasižiūrėjo, kad nebėra jų ir išėjo į lauką. Lauke nesimatė, bet girdėjosi, kad prie automobilio kažkas vyksta. Nuėjo prie automobilio, pamatė A. D., R. B., E. P.. E. P. bandė trenkti, bet jis puolė ginti, neleido. Sudavė, tik neprisimena į kurias vietas. Atvažiavo policija. Tuo viskas ir pasibaigė. Apie kitas aplinkybes daugiau negali pasakyti, nes buvo labai seniai. Dar su E. P. mušėsi A. ir R.. Merginas matė, bet kas vyko su jomis, nekreipė dėmesio, gal buvo atsitraukęs. Jis nematė, kad kas nors būtų voliojęsis ant žemės. Teisėjui pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, E. G. juos paneigė. Jis nurodė, kad prisimena jog E. P. trenkė, gal kai pastūmė, E. P. galėjo nukristi. Buvo blankus apšvietimas prie salės durų. Gatvėje nebuvo jokio apšvietimo. Jis nematė kas ištraukė merginas iš automobilio salono, gal jis tuo metu buvau atsitraukęs. Įvykio metu D. B. nematė. Su D. B., R. B. žaisdavo krepšinį, yra pažįstami. Su A. D. kažkada dirbo. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Galėjo užgauti merginas. Patvirtina, kad E. P., D. M. pasirašant pareiškimą - susitaikymą neturėjo jokių pretenzijų D. B.. Susitarė dėl žalos atlyginimo, dalį žalos merginai atlygino. Labai gailisi už tai, ką padarė.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusiojo E. P. parodymais, 2013 m. vasarą apie 23-24 val. nuvažiavus su draugais Ž. Š., D. L., S. S., G. J. ir D. M. į šokius, vykusius (duomenys neskelbtini), šokiuose, tik įėjus jį užsipuolė D. B.. D. B. jam įėjus iš karto sušuko „o P.“ ir puolė. Jis jam sudavė stiprų smūgį ranka į veido sritį, pastūmė, jis susvirduliavo, bet nepargriuvo. Neprisimena, kuria ranka sudavė smūgį į dešinę veido pusę, priežasties nežino. Draugas juos išskyrė, ir pasakė, kad jie važiuotų iš ten. Iš salės jis išėjo pirmas, neatsimena ar einant koridoriumi sutiko kokiu nors dar žmonių. Išėjus iš salės nuėjo prie automobilio. Automobilis buvo apšviestas, veikė šviesos gatvėje. Jis buvo prie automobilio galinės dešinės pusės, stovėjo, kalbėjosi, vėl atbėgo D. B. su draugais. Prie automobilio D. B. šaukė „ P.“ ir puolė jį. D. B. ir R. B. tikrai sudavė smūgius, o dėl kitų nežino, nematė, nes buvo užsidengęs veidą rankomis. D. B. jį pargriovė ant žemės ir jie jį mušė kojomis ir rankomis, išskyrė draugai. Smūgių buvo suduota nemažai, apie dešimt. Smūgiai pataikė į visas kūno vietas: nugarą, ranką, koją. Rankomis buvo užsidengęs galvą, galvai nekliuvo. Buvo daug žmonių ir kažkas išskyrė, nubėgo į automobilį ir jo bagažinėje pasislėpė. Pasislėpus automobilyje, užpuolusieji paneles ištraukė iš mašinos, nes ieškojo jo. Kas traukė, nematė, nes buvo pasislėpęs. D. B. visą laiką šaukė „kur P.“. Kažkas buvo paėmęs mašinos raktelius ir išmetęs. Panelės iškvietė policiją, atvyko policija ir tuo viskas baigėsi, jį išsivežė policija. Atvykę policijos pareigūnai apklausė visus, bet neužrašė parodymų, nes jie buvo neblaivūs, parodymus užrašė kitą dieną. Po to pareigūnai jį išsivežė į Kupiškio policijos komisariatą, po to paleido. Ant D. B. nė dėl nieko nepyko, jie nėra pažįstami, mano, kad D. B. žino jo pavardę, nes dirba policijoje. D. B. yra jį nubaudęs administracinę tvarka už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, kitų nuobaudų neprisimena, daugiau nėra susitikęs su D. B.. Patvirtino, kad buvo neblaivus, buvo išgėręs 4 buteliukus 0,5 l, 5 procentų stiprumo alaus. Kiti taip pat vartojo tokį kiekį svaigalų, tame tarpe ir merginos. Ž. Š. alaus negėrė. Gėrė vakare, apie 18-19 val. Jam atrodė, kad D. B. taip pat buvo neblaivus. Atvykus policijai D. B. buvo pasakyta eiti iš ten, D. B. nedavė pūsti. Todėl jis mano, kad D. B. buvo neblaivus. A. D. ir E. G. matė prie šokių pastato, lauke. Viduje suduodant smūgį A. D. ir E. G. nematė. Apklausiamas buvo namie, jam nieko nėra žinoma, ar kas nors R. Kurulienę sieja su nukentėjusiąja D. M.. Patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, skaudėjo, buvo depresija. Slėpdamasis mašinoje bijojo dėl tolimesnių veiksmų. Nieko nežino apie pagarsintas grąsinančias žinutes. D. M. pažįsta apie 5 metus, G. J. pažįsta kaip D. draugę apie 2 – 3 mėn., iki įvykio. 2013-10-25 d., su draugais susitiko Kupiškyje vakare, neprisimena kurią valandą. Iš pradžių važiavo į kitus šokius, ten šokiai nevyko, žinojo, kad šokiai vyksta (duomenys neskelbtini), nuvažiavo. Į (duomenys neskelbtini) atvyko po 23 val., naktį. Atvykus į (duomenys neskelbtini), važiavo tiesiai prie šokių salės. Anksčiau 2-3 kartus jis yra buvęs toje šokių salėje. Jis sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. Automobilį vairavo Ž. Š., šalia jo sėdėjo D. L., prie jo turbūt sėdėjo kažkuri iš panelių. Važiuojant nevartojo alkoholinių gėrimų, vartojo prieš tai, Kupiškyje. Pirmos į salę įėjo panelės. Kuri pirma iš panelių įėjo į salę, neatsimena. Jis į salę įėjo paskutinis. Įėjus panelės pradėjo šokti, nuo jo jos buvo dešinėje pusėje. Kairėje pusėje nuo jo buvo D. B.. Kiek dar buvo žmonių salėje, neprisimena, ne mažiau 10 asmenų, bet tiksliai negali įvardinti. Atvykus policijos pareigūnams pasakė, kad jį sumušė, bet policininkai nieko nedarė, nes jie buvo neblaivūs. Pasakė kas konkrečiai sumušė, jis nurodė pavardę, kad tai D. B.. Pareigūnai buvo du, nebeatsimena koks tai buvo pareigūnas, kuriam pasakė kas jį sumušė. D. B. žino apie 4-5 metus, jis yra jo draugo giminaitis. Teisėjas pagarsino nukentėjusiojo E. P. duotus parodymus apklausos metu (I tomas, b.l. 35-36). E. P. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Po vykusių muštynių buvo mėlynės ant rankos, kojos, kadangi buvo tik mėlynės į medikus nesikreipė. Negali išskirti kiek kiekvienas iš įvardintų asmenų jam sudavė smūgių. Jų automobilis nuo salės, iš kurios išėjo, stovėjo 50 m. atstumu.

Nukentėjusiosios D. M. parodymais, 2013-10-25 d., su draugais E. P., Ž. Š., G. J., S. S., D. L. nuvažiavo į šokius. Prieš važiuodami Kupiškyje vartojo alkoholį, ji buvo išgėrusi vieną butelį MIX sidro, 0,33 l talpos. Ji į (duomenys neskelbtini) kaimą važiavo pirmą kartą, nežinojo, kad bus uždaras vakaras. Nuvykus ėjo tiesiai į pastatą – mokyklą, kur vyko šokiai. Merginos įėjo pirmos, pradėjo šokti, po to įėjo vaikinai, E. P. įėjo paskutinis. Netrukus pasigirdo triukšmas, riksmai, girdėjo kaip buvo minima E. P. pavardė. Atsisukus pamatė, kad mušasi D. B. su E. P.. Ji matė, kaip D. B. sudavė vieną smugį E. P. į veidą. Draugai juos išskyrė. Atvažiavusieji atsiprašė, pasakė, kad išvyks namo. Nuėjo link automobilio ir į jį įsėdo, tačiau neišvažiavo, nes laukė draugo D. L.. E. P. nespėjo įsėsti į automobilį, kadangi D. B. ir R. B. staiga pradėjo bėgti link jų automobilio ir jį primušė. E. P. pradėjo mušti stovintį, nežino ar E. P. parvertė ant žemės ar E. P. nukrito pats, tačiau jis buvo spardomas. Kažkas juos išskyrė. Pradžioje D. B. buvo nuėjęs į šoną, tačiau matyt pamatęs, kad jie sėdi automobilyje ir iš karto neišvažiavo, pribėgo prie automobilio. S. norėjo užsirakinti, bet nesuspėjo. Pribėgę prie automobilio, tai vienas tai kitas pradėjo traukti merginas už kojų į lauką. Pirmiausia ištraukė S., G., po to ją. Negali pasakyti kuris ją ištraukė, nes jai buvo šokas ir būdama streso būsenoje nesureagavo. Ji įsitikinusi, kad jie buvo dviese, kadangi prie automobilio atbėgo du, iš pasko atėjo daugiau draugų, kurių nepažįsta. D. B. traukdamas merginas iš automobilio ieškojo E., rėkė kur P. Ištraukta iš mašinos bandė R. B. pastumti, R. B. spyrė jai į dešinį šoną, juto skausmą. Norėjo pasitraukti nuo jo, buvo išsigandusi. Ją traukiant iš automobilio E. P. buvo pasislėpęs automobilio bagažinėje. G. J. po to minėjo, kad ją traukiant iš automobilio, ji galva trenkėsi į automobilį, S. buvo įspirta į pilvą. Po to prie jos priėjo S. S. ir jos nuėjo kviesti policijos. Ji patyrė šoką, po patirto streso ir pažeminimo ilgai gydėsi. Dėl to įvykio mėnesio laikotarpyje kreipėsį pas gydytojus, buvo atliekami tyrimai, gulėjo 15 parų ligoninėje. Kadangi prieš mėnesį iki šio įvykio buvo komoje. Sveikata jau buvo stabilizavusi, tačiau po įvykio turėjo vėl kreiptis į medikus, buvo paguldyta į ligoninę. Jos sveikata po įvykio buvo ypač sudėtinga, vartojo raminamuosius vaistus, nes negalėjo naktimis miegoti, nuo ko prasidėjo galvos migreniniai skausmai. Jos liga susijusi su galvos smegenų pažeidimais, sausio mėnesį buvo operuota. Jai buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Visų įvykių tiksliai neprisimena dėl ligos. Dieną prieš įvykį vartojo vaistus nuo galvos skausmo, įvykio dieną vaistų nevartojo, kadangi planavo išgerti alkoholio. Kitą dieną jos atsiprašė R. B., minėjo, kad jis buvo išgėręs, kad D. B. iš viso nebuvo, tik po to pripažino, kad D. buvo, jis atsiprašė už abu brolius. Ji pasakė, kad susitaikytų, jei jos atsiprašytų D. B.. Asmeniškai D. B. ji nepažinojo, žinojo tik kaip pareigūną. D. B. buvo mačiusi be uniformos. Automobilyje degė šviesa, viską buvo galima puikiai matyti iš automobilio. Vieta, kur pasistatė automobilį, nebuvo apšviesta, toliau buvo apšviesta. Daugiausia šviesos sklido iš automobilio. Jos manymu R. B. ir D. B. buvo neblaivūs, nes rėkavo, iš jų sklido nemalonus kvapas. Atvykus pareigūnams ji nurodė, kad jie dalyvavo konflikte. Minėjo policijos pareigūnams, kad rašys pareiškimą dėl įvykio. Tik negali tiksliai pasakyti kuriam pareigūnui minėjo, vyriškiui ar moteriai, bet tai tikrai buvo minėta. Jie ją bandė perkalbėti, sakė, kad galbūt ji klysta, galbūt tai netiesa, tačiau ji tuo yra įsitikinusi. Policininkai neleido rašyti pareiškimų, kadangi jie buvo išgėrę. E. G. šaukė, kad kaltas jis, o ne D., todėl policininkai turėjo suprasti, kad įvykyje dalyvavo D. B.. Kaltinamųjų vardus ir pavardes pasitikslino iš Facebook tinklalapio. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jos ir G. J., kadangi ji su G. J. apsikeisdavo telefonais, nes yra draugės. R. B. rašytos žinutės jai nėra žinomos, ji tų žinučių nerašė. Kadangi ji su drauge telefoną pirko bendrai, tai tuo telefonu dalindavosi, nežino, kas naudojosi telefonu, kai jis buvo pas G. J.. Ją apklaususios tyrėjos nepažįsta, tyrėja nėra jų giminaitė, tik mama ją pažįsta. Tyrėja R. K. yra jos puseserės klasiokė. Kitą dieną nebuvo nuėjusi į policijos komisariatą pasakyti, kad apsipažino jog įvykyje dalyvavo D. B..

Nukentėjusioji G. J. parodė, kad prieš du metus nuvažiavo į šokius. Ten susistumdė E. P. ir R. B.. Ji nežino, kodėl jie sukonfliktavo. Susiruošus važiuoti į namus, lauke vėl įvyko konfliktas. Merginos buvo ištrauktos už kojų iš automobilio, tiksliai negali pasakyti kas ištraukė, nes buvo naktis. Traukiama iš automobio susitrenkė galvą. O kas toliau vyko nelabai atsimena, nes ieškojo automobilio raktelių. Išsikvietė policijos pareigūnus, jiems viską papasakojo. Pūtė į alkotesterį, po to pareigūnai juos paleido į namus. Teisėjas pagarsino nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 24-25), nukentėjusioji patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. 2013-10-26 d. vykusioje apklausoje G. J. parodė, kad nuvykus į šokius ir šokių salėje pradėjus šokti, iš koridoriaus atėjo D. B. trenkė E. P. į veidą, po to pasilenkęs prie gulinčio E. P. mušė kumščiais į E. P. veido sritį. Juos išskyrė ir jie išėjo į lauką, susėdo į automobilį, laukė D. L.. Sėdėdama automobilyje pamatė, kad R. B. S. S. traukia už kojų į lauką, jis jai spyrė vieną kartą į pilvą. Tada ją ištempė už kojų, tempiama ji trenkėsi į automobilio slenkstį, tada į asfaltą. Atsistojusi pamatė, kad R. B. už kojų ištempė D. iš automobilio. Tada R. B., D. B. ir E. G. išsitempė iš automobilio E. P. ir gulintį pradėjo spardyti, mušti kumščiais. Kiek kas sudavė smūgių, nežino, E. P. kažkur nubėgo. Tada R. ištraukė iš automobilio raktelius ir juos kažkur numetė. Ji, pasišviesdama mobiliu telefonu, ieškojo raktelių. Jai padėjo atėjusios D. ir S., rado tik atvažiavus policininkams. Kai pareigūnai atvyko, D. B. ir R. B. nebebuvo, ji nežino kur jie dingo. Jų vardus ir pavardes sužinojo iš vietinės merginos, buvusios šokiuose, tos merginos ji nepažįsta. Įvykio metu labai išsigando, verkė.

Nukentėjusioji G. J. nurodė, kad su kaltinamaisiais susitaikė, jokių pretenzijų kaltinamiesiems dėl žalos atlyginimo neturi. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu galėjo susipainioti tarp vardų D. ar R., nes ji tų žmonių visiškai nepažinojo, juos matė pirmą kartą gyvenime. Salėje parodė, kad su E. P. konfliktavo R. B..

Liudytoja O. T. parodė, kad 2013 m. spalio 25 ar 26 d. dirbo operatyvinėje grupėje, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime - muštynės. Vyko ji ir 2 patruliai S. J. ir J. J.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą prie mokyklos stovėjo automobilis WW SHARAN. Išlipus iš automobilio ir apšvietus, buvo matyti, kad būrys jaunimo kažko ieško. Automobilio savininkas Ž. Š. aiškino, kad jam kažkas iš automobilio ištraukė automobilio raktelius ir jie ieško raktelių. Jos kolega S. J. ėjo padėti ieškoti raktelių. J. nuėjo į kitą vietą, o ji ėjo link mokyklos ir prie mokyklos pamatė rakinantį duris kolegą D. B., prie jo buvo dvi panelės, viena iš jų sesuo. Paklausus jo kas įvyko, jis atsakė, kad nežino, rakina salės duris ir merginas veš namo. Ji grįžo į įvykio vietą, automobilyje bendravo su panelėmis, pareigūnai jas apklausinėjo. Policiją iškvietė Ž. Š.. Paklausus Ž. Š. ar neturi pretenzijų, tas atsakė ne, nes buvo rasti rakteliai, pareiškimo nerašys. Dalyvavusiems įvykyje asmenims buvo nustatyti girtumai. Merginos aiškino, kad jas kažkas traukė iš automobilio. Kadangi merginos buvo pasipiktinusios, jie bandė išsiaiškinti kas merginas ištraukė iš automobilio. Merginos paaiškino, kad šiuo metu pareiškimų nerašys ir kai jos pačios išsiaiškins kas jas ištraukė iš automobilio, kreipsis į policijos komisariatą, minėjo R. vardą, neprisimena, ar buvo minima B. pavardė. D. vardo neminėjo, jei būtų minėjusios, ji būtų išvažiavusi D. B. sugražinusi į įvykio vietą. Baigus darbą, ekipažas grįžinėjo. Vaikinas pavarde E. P. buvo konfliktiškai nusiteikęs. Jiems išvažinėjant iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jie pamatė, kad E. P. telefonu kažkam skambino, atvažiavo jo išsikviesti draugai daryti „teismo“, kurį jie nutraukė. Todėl pareigūnai E. P. pristatė į policijos komisariatą. Kitą dieną atėjusi į darbą sužinojo, kad įvykyje dalyvavo kolega D. B.. Vakare atėjo 2 panelės kurios dalyvavo tame įvykyje, kurios atsiprašė, kad apsipažino, kad tai nebuvo D. B.. Ji paaiškino, kad byla yra perduota į Panevėžį, todėl nieko negali paaiškinti. Viena iš atėjusių merginų galimai buvo G. J..

Liudytojas S. J. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas jog (duomenys neskelbtini) kaime bendruomenės namuose šokių metu įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo jaunuolis ir laukia prie ten esančio raudonos spalvos automobilio „FORD GALAXY“. Į įvykio vietą vyko su patruliu J. J. ir operatyvinės grupės darbuotoja O. T.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, buvo surastas minėtos spalvos automobilis, prie automobilio juos pasitiko du jaunuoliai ir trys merginos. Neprisimena, ar buvo apšvietimas, apšvietė tarnybinio automobilio šviesomis. Paklausus jų kur yra nukentėjusysis, buvo nurodyta, kad sėdi raudonos spalvos automobilio gale. Atidarius automobilio dureles, automobilio gale bagažinėje sėdėjo neblaivus E. P., kuris ir buvo nukentėjusysis. Operatyvinės grupės darbuotoja O. T. su kolega J. J. nusivedė nukentėjusiuosius apklausai, jis pasiliko prie to automobilio užtikrinti viešąją tvarką, nes ten buvo daug jaunimo, jaunimas buvo agresyviai nusiteikęs, pastoviai iškildavo konfliktinės situacijos. Išsiskirsčius jaunimui, grįžo prie tarnybinio automobilio, kur operatyvinės grupės darbuotojos O. T. nurodymu, apklausė vieną iš nukentėjusiųjų merginų, jos pavardės neprisimena. Mergina pasakojo, kad atvyko į šokius, kad tarp E. P. ir ten buvusio nepažįstamo vaikino kilo konfliktas, kad jos išsigandusios grįžo į automobilį. Po to tas nepažįstamas jaunuolis, su kuriuo sukonfliktavo E. P., jas ištraukė iš automobilio, jas mušė, išmetė automobilio raktelius. Paklausus jų, ar yra čia tas jaunuolis, kuris konfliktavo su E. P. ir ištraukė automobilio raktelius, merginos paaiškino, kad jis pasišalino, minėjo R. ar A. vardą. Ant nukentėjusiųjų akivaizdžių sumušimo žymių nepastebėjo, bet jie skundėsi, kad buvo sumušti, merginos sakė, kad buvo išsigandusios. Viena mergina sakė, kad skauda krūtinę. Įvykio vietoje kaltinamojo D. B. nematė. Po to grįžo į policijos komisariatą.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad prieš du metus, spalio 25 d., dirbant su patruliu S. J. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vykstančiuose šokiuose - muštynės, nukentėjusysis asmuo laukia raudonos spalvos „FORD GALAXY“ automobilyje. Nuvykus į įvykio vietą, prie mokyklos rado automobilį, automobilis stovėjo viduryje gatvės, sustojo šalia, priėjo arčiau, tarnybinį automobilį paliko užvestą su įjungtomis šviesomis, nes ta vieta nebuvo apšviesta. Nuėjus prie automobilio, automobilio gale, bagažinėje sėdėjo vienas nukentėjusysis, kuris buvo stipriai girtas. Jam priėjus, pradėjo jam priekaištauti, kad jis turės jam nupirkti striukę. Kiti ten buvę asmenys paaiškino, kad šokiuose kilo konfliktas, po ko jie ruošėsi važiuoti namo, pribėgo jaunuolis, ištraukė raktelius, numetė į pievą. Automobilio savininkui davė savo žibintuvėlį, kad galėtų vaikščiodamas po pievą ieškoti raktelių. Jis stengėsi būti arčiau tarnybinio automobilio, nes šalia vaikščiojo kiti neblaivūs asmenys, kad nesugalvotų atsisėsti į automobilį. Kitas aplinkybes aiškinosi operatyvinės grupės darbuotoja O. T.. Jie dirbo pagal jos nurodymus, nustatinėjo asmenims girtumus, priėmė paaiškinimus. Jis apklausė kažkokią merginą, neprisimena kurią. Tiksliai negali pasakyti ką papasakojo apklausiama mergina. Mergina sakė, kad nukentėjusiajam E. P. šokiuose kažkas trenkė, ar įvyko konfliktas. Po to, išėjus, merginos buvo ištemptos iš automobilio. Jos sakė, kad jie turėtų pažinoti tą žmogų, nes tas asmuo policininkas, vardu R. ir, kad jie jį dangsto. Tačiau jis nepažįsta policininko vardu R. ar A. Kiek prisimena merginos buvo išgėrusios, nieko realiai nepasakė. Merginos daugiau šaukė, negu pasakojo. Galėjo būti, kad viena mergina sakė, kad turi pretenzijų ir rašys pareiškimą. Atvykus į įvykio vietą D. B. nebuvo ir vėliau jo nematė.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad D. M. asmeniškai nepažįsta, žino jos motiną kaip kupiškietę, yra pasisveikinusi. Su jos artimaisiais nesigiminiuoja. Ji apklausė G. J. tarnybinėse patalpose, ką mergaitė pasakojo nelabai atsimena. Taip pat apklausė D. M., ją apklausė jos namuose. Jos parodė, kad su kompanija nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime vykusius šokius, salėje įvyko konfliktas. Kad konfliktas neįsirutuliuotų, merginos išėjo į lauką, norėjo vykti įnamus. Kitas konfliktas jau vyko prie automobilio, kuriuo atvyko. Merginos kažkurios apklausos metu tarsi įvardijo vardą R. ar panašiai, tiksliai neprisimena. Kažkuri mergina minėjo pareigūną. Neprisimena, ar mergina įvardijo pareigūną vardu ar pavarde. G. paminėjo, kad po įvykio kažkas buvo atvažiavęs į namus, atsiprašė už įvykį. Jai G. M. dėl šios bylos neskambino. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo reiškiamas nušalinimas. Teko ikiteisminio tyrimo metu jai aiškinti administracijos vadovams dėl savo ryšių su nukentėjusiąja. Pirmiausia tuo klausimu aiškinosi su bylą kontroliuojančiu prokuroru, rašė tarnybinį pasiaiškinimą. Vėliau tuo klausymu domėjosi Panevėžio miesto apylinkės teismas. Tai buvo paklausimas telefonu, kai buvo nagrinėjamas skundas. Imuniteto skyriaus viršininkas buvo pasikvietęs D. B., pokalbio turinio ji nežino, tai nebuvo procesinis veiksmas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. M. paaiškino, kad 2013-10-25 d. policijos registruojame registre buvo užregistruotas pranešimas apie tai, kad Ž. Š. su draugais E. P., D. L. ir 3 merginomis G., D., S. atvyko į šokius vykstančius (duomenys neskelbtini). Šokių metu tarp E. P. ir vieno iš vaikinų, kurio jis nepažįsta, įvyko konfliktas. Kodėl asmenys susipyko, jis nežino. Po to visi susėdo į automobilį, norėjo išvažiuoti, tačiau kažkas prie jų pribėgo, ištempė iš automobilio. Kadangi negalėjo išvažiuoti, iškvietė policiją. D. L. nustatytas 1,50 promilių girtumas, E. P. nustatytas 1,92 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvo bendrauta su E. G., kuris paaiškino, kad nieko nematė, nieko nežino. E. G. nustatytas 1,56 promilių girtumas. Apklaustos G. J., D. M., S. S. paaiškino, kad jos šiuo metu negali nurodyti vaikinų pavardžių, kurie jas ištempė iš automobilio. Kai sužinos tų vaikinų duomenis, pačios kreipsis į policiją dėl pareiškimo surašymo. Tokia informacija buvo užregistruota policijos registruojamų duomenų registre. Tai buvo užregistruota spalio 25 d., 23 val. 55 min. Registro duomenimis, spalio 26 d. operatyvinėje grupėje budėjo tyrėja A. R.. Spalio 26 d., jam susipažįstant su įrašu, dar buvo apibendrinantis tą visą informaciją oper. grupės specialistės O. T. pateiktas pranešimas apie tai, kad spalio 25 d., 23 val., 53 min., (duomenys neskelbtini), buvusios mokyklos patalpose vykusių šokių metu D. M., G. J. ir E. P. sumušė grupė jaunuolių, kurie tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką. Prie O. T. tarnybinio pranešimo buvo pridėti G. J., Ž. Š., D. M., S. S. paaiškinimai, juose nebuvo įvardintas D. B. ar kokie kiti asmenys. Tyrėja A. R. jam paminėjo, kad į komisariatą buvo atvykusios 2 ar 3 panelės, minėjo ir jų pavardes, tačiau jis jau nebeprisimena pavardžių. Merginos nurodė, kad prisiminė, kas buvo per vaikinai. Minėjo kelias pavardes ir, kad tarp tų vaikinų buvo policijos pareigūnas D. B.. Pačių parodymų jis nuodugniai neskaitė, susipažino su tuo, kas buvo tik užfiksuota įraše iš policijos registruojamų duomenų registro ir apibendrinančio tarnybinio pranešimo. Buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str. 1 d. Pirmadienį apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad surinktoje pirminėje medžiagoje buvo minimas policijos pareigūnas, nustatyta tvarka buvo informuotas Imuniteto skyrius, esantis Panevėžyje. Vėliau skyrius tą ikiteisminį tyrimą parėmė ir toliau kitus ikiteisminio veiksmus atlikinėjo Imuniteto padalinys. Tą pačią dieną su D. B. nebendravo, tik vėliau, darbo savaitės eigoje su D. B., kaip su pareigūnu bendravo vos ne kasdien.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad jam išėjus į lauką vyko susistumdymas. Prie automobilio buvo E., netoli nuo jo - A. Buvo tamsu, R. ir D. prie automobilio nebuvo. Teisėjui pagarsinus liudytojo D. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.l. 51-52), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013 m. rudenį (duomenys neskelbtini) kaime vykstančiuose šokiuose išėjęs į lauką pamatė muštynes. Pirmiausia pamatė, kaip E. G. prie automobilio mušasi su jam nepažįstamu vaikinu, šalia jo buvo A. D., kuris kažką šaukė. Prie automobilio esančios panelės bandė nuraminti besimušančiuosius. Jis pribėgęs išskyrė besimušančiuosius. A. D. dar bandė atidaryti automobilio priekines kairės pusės dureles, tačiau jis jį nustūmė, pasakė, kad nelįstų. Išskyręs konfliktuojančius, jis išvažiavo namo. Po to iš kalbų sužinojo, kad muštynėse dalyvavo ir R. B.. R. B. su juo kalbėjo apie muštynes, sakė, kad buvo policijoje, nieko jo neprašė, apie brolį D. B. jie nieko nekalbėjo.

Liudytoja V. B. – Š. paaiškino, kad atvykus svetimiems asmenims į (duomenys neskelbtini) kaime vykstantį renginį, ji, jos brolis D. B. ir bendruomenės pirmininkas E. Š. ne kartą prašė jų išeiti. Pradžioje jie nereagavo, tik paskui išėjo. Muštynių ji nematė. Dėl svetimų asmenų renginys baigėsi anksčiau, dėl tos priežasties jie ir išvyko. Jie išvyko anksčiau, nei tie asmenys išėjo. Ji su D. B. parvežė draugę R. P. ir jos kaimyną D., pravarde „L.„ į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, galėjo užtrukti nuo 30 min iki valandos. Važiavo jos automobiliu „TOYOTA“. Automobilyje nebuvo geriama, nežino ar brolis vartojo alkoholį, ji kvapo nejuto. Grįžtant atgal, trumpam sustojo, kur vyko šventė, kadangi buvo atvykusi policija, pasiklausti kas vyksta ir važiavo toliau į namus. Renginyje taip pat buvo jos brolis R. B., A. D., E. G.. Prieš išvažiuojant su D. parvežti draugės, R. ji nematė. Jo nematė ir grįžusi iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Išlipęs D. kalbėjosi su pareigūnais apie 1 minutę, klausė kas įvyko. Liudytoja salėje atpažino asmenį, kuriam sakė išeiti iš renginio (E. P.), išeiti prašė ir vienos iš panelių. Apklausos metu duodama parodymus, iš salėje esančios pareigūnės jautė spaudimą dėl brolio D., tyrėja siekė išsisaiškinti ką įvykio metu darė D. Apklausos metu jai buvo pasakyta, kad prieš brolį gali neduoti parodymų, tačiau ji sutiko duoti parodymus. Po to iš įvykyje buvusių asmenų girdėjo, kad E. P. kažką apipylė vandeniu, kad atvykę asmenys prie automobilio išgėrinėjo, keikėsi, šlapinosi.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad vedė bendruomenės centre jaunimo renginį, po kurio vyko šokiai. Ji matė, kaip į šokius atvyko pašaliniai asmenys. Salėje susistumdymo nematė. Šokių metu prie jos priėjo R. B., susiėmęs už galvos. Ji jį parvežė į namus. R. pasakė, kad jam kažkas trenkė į galvą. Buvo labai tamsu, ji suprato, kad vyko muštynės. R. gal ir buvo šiek tiek išgėręs, bet nebuvo girtas, ji pati alkoholio nevartojo, nes vairavo.

Liudytojas E. Š. paaiškino, kad renginio pabaigoje atvyko nepažįstami asmenys. Jis sėdėjo prie aparatūros, matė visą salę, nepastebėjo atvykusių asmenų veiksmuose agresyvumo. Salėje grojo muzika, buvo šurmulys, įvyko apsistumdymas, apsistumdė D. B. ir E. P., smūgių nematė. Jei E. P. būtų nugriuvęs ant žemės, tikrai būtų matęs. Merginos greitai išskyrė besistumdančius, išvedė juos iš salės, vietinės - D. B., atvykusios - E. P.. Jis nuėjo paklausti merginų kas įvyko, ar gali išvažiuoti. Merginos pažadėjo, kad kai parūkys, išvažiuos. Jis grįžo į salę. Jam esant salėje, kažkas pasakė, kad kažkas vyksta, jis išėjo į lauką. Ten pasišviesdamas prožektoriumi padėjo ieškoti automobilio raktelių. Buvo šurmulys, buvo atvykusi policija, policiją tą naktį jo neapklausė. Jis nežino, ar D. B. sesuo matė apsistumdymą.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad renginio metu išėjus į lauką parūkyti, pamatė, kad renkasi nematyti žmonės, lauke buvo tamsu. Po to įėjo į vidų ir paprašė V. B., kad parvežtų namo, nes buvo susitarę, kad ji parveš. Jiems išvykstant dar buvo daug žmonių, renginys dar nebuvo pasibaigęs. Kada grįžo neprisimena, vairavo V.. Kartu važiavo D., jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje, dar važiavo draugas D. B.. Kol buvo, renginyje buvo ramu, salėje įvykių nematė. Nuo namų iki renginio nepilnai 4 km, ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Kol juos parvežė užtruko 10-15 min., ne ilgiau. Renginyje ji alkoholio nevartojo, nežino ar vartojo D. B..

Liudytojas D. B. parodė, kad šokių metu nei salėje, nei lauke incidentų nematė. Nematė, kad salėje ką nors apipiltų, ar kas nors susistumdytų. Iš šokių į (duomenys neskelbtini) kaimą jį ir draugę R. parvežė V. su D.. Negali pasakyti, kiek užtruko laiko, kol juos parvežė. Kai draugė R. pakvietė jį važiuoti namo, D. B. buvo salėje. E. P. nepastebėjo.

Liudytoja S. S. parodė, kad šokiuose įvyko incidentas. Jiems susiruošus išvažiuoti merginas pradėjo traukti iš automobilio. Atsimena, kaip E. P. mušė D. B.. Teisėjas pagarsino liudytojos S. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.l 40-42), liudytoja patvirtino pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad nuvykus į šokius ir įėjus į salę, po kelių minučių pamatė, kad E. P. yra stumdomas, nematė, kad jam kas būtų trenkęs. Negali pasakyti kas pradėjo konfliktą. Ji tik Ž. paprašė išvažiuoti iš ten. Jie netrukus išėjo iš salės. Vėliau kartu buvusiuos merginos pasakė, kad su E. P. apsistumdęs vaikinas yra policininkas D. B., jis šaukė E. pavarde. Išėjus jie susėdo į automobilį. D. B. taip pat išėjo į lauką. Jai nesuspėjus užrakinti automobilio durelių, pribėjo ar tai D. B., ar jo brolis (vėliau sužinojo, kad ir jis buvo šokiuose), atidarė automobilio dureles ir ją už rankos ištempė iš automobilio, nustūmė į šoną ir spyrė į krūtinę. Tačiau ji smūgio išvengė, nes atsitraukė. Po to už kojų ištempė G., ji tempiama užsigavo galvą. Nežino, ar D. pati išlipo, ar ją ištempė. Ji su D. nubėgo į šalį kviesti policijos. Kas vyko prie automobilio ji nematė, nematė ar buvo mušamas E. P.. Konfliktui rimstant jos grįžo į įvykio vietą, pamatė, kaip konflikto kaltininkas sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jai priėjus prie Ž. automobilio, kažkuris iš draugų pasakė, kad tas užpuolikas ištraukė iš automobilio raktelius ir numetė tolyn. Grįžusi ji matė, kad E. P. striukė suplėšyta ir jis pats primuštas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai Kol jie pasakojo policininkams kas įvyko, pasirodė D. ir ėjo pro šalį. Ji pareigūnams pasakė, kad čia tas asmuo yra konflikto kaltininkas. Vienas iš pareigūnų nuėjo prie D. kalbėtis, ji nežino ką jie kalbėjo, pareigūnas greitai grįžo, o D. B. pasišalino. Po kurio laiko jis grįžo, bet pareigūnai jo atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė. Tuo metu ji negalėjo pasakyti jo vardo ir pavardės, tik vėliau sužinojo kas jis toks. Po to jie išvyko į namus, tik E. P. liko su policininkais, ji spėja, kad nekiltų konfliktas. Iš D. B. elgesio jai atrodė, kad jis neblaivus. Konflikto metu nebuvo sužalota, į medikus nesikreipė. Negali pasakyti kuriuo metu buvo primuštas E. P.. Liudytoja parodė, kad sekančią dieną po įvykio ji buvo apklausta Kupiškio rajono policijos komisariate, apklausai buvo atėjusi viena. Jai paskambino tyrėja ir paklausė, ar ji duos parodymus. Apklausos metu buvo tik ji ir tyrėja. Duodama parodymus jau žinojo kaltininko vardą, kadangi sužinojo įvykio vietoje iš aplinkinių, kadangi jo nepažinojo. Kaltininkas įsėdo į nedidelį automobilį, kuris stovėjo iš karto už pastato, apie 3-5 metrus nuo jų automobilio. Negali pasakyti, ar asmuo įsėdo į priekį ar gale, tik prisimena, kad nesėdo už vairo.

Liudytojas Ž. Š. parodė kad būdamas šokiuose iškvietė policiją, nes negalėjo išlipti iš automobilio, automobilis buvo apstotas daug jaunuolių, kurie kėsinosi jį sumušti. Teisėjas pagarsino liudytojo Ž. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.l 44-45). Ž. Š. patvirtino pagarsintus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įėjęs į salę buvo kartu su D., kiti draugai buvo netoliese. Nespėjus ne dainos sušokti, pamatė, kad vyksta konfliktas tarp E. P. ir nepažįstamo asmens. E. P. su tuo asmeniu stumdėsi, jis nematė, kad E. P. būtų nugriuvęs ar besimušantieji būtų vienas kitam smugiavę. Jie iš karto išėjo iš salės ir nuėjo prie automobilio. Jis užvedė automobilį, ir pamatė, kad atsidarė automobilio durys ir jį ištempė į lauką, negali pasakyti kas tai buvo. Jis ištruko iš ištempusio asmens ir pabėgo, jo niekas nesivijo, nežino kas toliau vyko prie automobilio. Grįžo kai atvyko policijos pareigūnai, kuriuos jis iškvietė. Grįžęs pamatė, kad E. P. striukė suplėšyta. Tarp susirinkusių jaunuolių nematė salėje su E. P. susistumdžiusio asmens. Jis nerado spynelėje raktelių, iš policininko pasiskolino prožektorių ir pievoje ėmė jų ieškoti. Galimą vietą nurodė kažkuri iš kartu buvusių merginų. Radęs raktelius, pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Grįžo be E. P., kadangi jį išsivežė policijos pareigūnai. Liudytojas parodė, kad grįžę į Kupiškį, nuvažiavo prie policijos komisariato paimti E. P..

Liudytojas D. L. paaiškino, kad nuvykus į šokius pastate buvo incidentas, kurio metu kažkas apsistumdė. Į lauką jis išėjo jau atvykus pareigūnams. E. P. jam sakė, kad jį sumušė R., neminėjo jo pavardės. E. P. minėjo, kad rašys pareiškimą ir ant R. brolio, kad ir R. brolis dalyvavo tame įvykyje. Negali pasakyti, gal E. P. pyko ant D. B., kad tas buvo jį nubaudęs. Gerai neprisimena, gal su E. P. pokalbis apie D. B. įvyko konflikto vietoje, arba po įvykio kai važiavo namo. Įvykio metu buvo išgėręs.

Liudytoja S. V. parodė, kad eidama iš renginio pastato viduje prie lauko durų sutiko nepažįstamus asmenis, kurie ją aprėkė, pastūmė. Ji atsitrenkė į radiatorius. Po to ji išėjo į namus, tų asmenų nepažįsta. Po įvykio kreipėsi į policiją, pareigūnai jai padėjo sužinoti kas tai per asmenys, tai buvo mergina vardu D. ir vaikinas – E. P.. Jie buvo išgėrę, ji nenorėjo su jais konfliktuoti, vaikinas pastūmė, o mergina aprėkė. Tų asmenų atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Be šių parodymų, kaltinamųjų kaltę pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

2014-07-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono numerių, kuriais naudojasi R. B. ir D. B., analizę, matyti, jog abu asmenys įvykio metu galėjo būti įvykio vietoje (1 t. b. l. 100-104).

2014-05-06 d. UAB TELE2“ pažyma, kurioje nurodyta, kad celės veikimo spindulys užmiestyje yra 5-20 km (1 t., b. l. 96).

2013-11-08 d. patrulio S. J. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad automobilis stovėjo gatvėje ties (duomenys neskelbtini) bendruomenės namais (1 t., b. l. 69).

2014-01-21 d. patrulio J. J. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad automobilis stovėjo gatvėje ties bendruomenės namais (1 t., b. l. 68).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-24 d. nutartis, kuria atmestas R. B. skundas dėl tyrėjos R. K. nušalinimo (2 t., b. l. 108).

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-07 d. nutartis, kuria atmestas D. B. skundas dėl tyrėjos R. K. nušalinimo (2 t., b. l. 111).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-29 d. nutartis, kuria atmestas D. B. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 114).

Iš 2013-12-04 d. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-12-03 d. įtariamojo apklausai buvo atvykęs D. B., kuris apklausos metu atsisakė duoti bet kokius parodymus ar atsakinėti į klausimus (1 t., b. l. 74).

Iš 2014-08-28 d. laikinai einančio viršininko pareigas R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. B. atsisakė atvykti ir duoti parodymus (2 t., b. l. 48).

2014-08-26 d. laikinai einančio viršininko pareigas R. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. B. neatvyko į papildomą apklausą, nepranešė, kad neatvyks, bandant susisiekti, į skambutį neatsakė (2 t., b. l. 47).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamųjų kaltei dėl jiems šio inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jų veiksmai pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, nes jie veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, E. P., D. M. ir G. J. sukėlė fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. B. kaltinamas, kad šokių salėje panaudodamas fizinį smurtą E. P. atžvilgiu, suduodamas jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis D. B. parodė, kad salėje E. P. tik paprašė išeiti iš renginio, kad nekiltų nesusispratimų. Nukentėjusysis E. P. parodė, kad D. B. sušuko „o P.“ ir jam sudavė stiprų smūgį ranka į veido sritį, pastūmė, jis susvirduliavo, bet nepargriuvo. 2013-11-05 d. E. P., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad šokių metu įėjus į salę, dėl nežinomų priežasčių jį pastūmė D. B., jam šokus prie jo, draugai juos išskyrė. Jis negalėjo pasakyti, ar D. B. dar būnant salėje jam trenkė į veidą, ar kitur (1 t., b. l . 35). Ž. Š. 2013-10-26 d. paaiškinime nurodė, kad tarp E. P. ir jam nežinomo vaikino įvyko susistumdymas (1 t., b. l. 10). 2013-11-12 d. apklausoje Ž. Š. parodė, kad E. P. stumdėsi su nepažįstamu asmeniu, jis nematė, ar E. P. buvo nugriuvęs, ar jie vienas kitam smugiavo (1 t., b.l. 44). G. J. parodė, kad šokiuose susistumdė E. P. ir R. B.. G. J. 2013-10-26 d. paaiškinime nurodė, kad E. P. apsistumdė su jai nežinomu vaikinu (1 t., b. l. 11). G. J. 2013-10-26 d. vykusios apklausos metu parodė, kad iš koridoriaus atėjęs D. B. trenkė kumščiu E. P. į veidą ir pasilenkęs prie jau gulinčio E. P. mušė kumščiais į E. P. veido sritį (1 t., b. l. 24). 2013-11-06 d. papildomos apklausos metu G. J. parodė, kad nepažįstamas jaunuolis E. P. trenkė du kartus (1 t., b. l. 26). D. M. parodė, kad įėjus į salę netrukus pasigirdo triukšmas, riksmai, girdėjo kaip buvo minima E. P. pavardė. Atsisukusi pamatė, kad mušasi D. B. su E. P.. Ji matė, kaip D. B. sudavė vieną smugį E. P. į veidą. Draugai juos išskyrė. D. M. 2013-10-26 d. paaiškinime nurodė, kad tarp E. P. ir jai nežinomo jaunuolio kilo konfliktas (1 t., b. l. 12). D. M. 2013-10-26 d. 17.55 val. vykusioje apklausoje parodė, kad E. P. mušėsi su D. B., matė kaip D. B. tampė E. P. už striukės, E. P. nukrito ant žemės, D. B. atsisėdo ant E. P. ir kumščiais mušė E. P., negali pasakyti kiek kartų (1 t., b. l. 14). D. M. 2013-11-25 d. papildomos apklausos metu parodė, kad šokių salėje tarp E. P. ir D. B. įvyko konfliktas (1 t., b. l. 16). S. S. 2013-10-26 d. paaikinime nurodė, kad šokių salėje E. P. vienas jaunuolis pradėjo mušti (1 t., b. l. 13). S. S. 2013-11-12 d. apklausiama parodė, kad atsisukus pamatė, kad E. P. yra stumdomas, ji nežino, ar jam kas trenkė (1 t., b. l. 40). D. L. 2013-11-12 d. apklausos metu parodė, kad nematė salėje vykusio konflikto (1 t., b. l. 46). Liudytojas E. Š. paaiškino, kad renginio pabaigoje atvyko nepažįstami asmenys. Jis sėdėjo prie aparatūros, matė visą salę, nepastebėjo atvykusių asmenų veiksmuose agresyvumo. Salėje grojo muzika, buvo šurmulys, įvyko apsistumdymas, apsistumdė D. B. ir E. P., smūgių nematė. Jei E. P. būtų nugriuvęs ant žemės, tikrai būtų matęs. Merginos greitai išskyrė besistumdančius, išvedė juos iš salės, vietinės - D. B., atvykusios - E. P.. E. Š. 2013-12-13 d. apklausos metu parodė, kad pamatė kaip E. P. už rankų laiko jam nepažįstamos merginos, o D. B. laiko vietinės merginos. Jis tik matė kaip buvo išskirti du žmonės, smūgių nematė (1 t., b. l. 49). Liudytoja V. B. – Š. paaiškino, kad atvykus svetimiems asmenims į (duomenys neskelbtini) kaime vykstantį renginį, ji, jos brolis D. B. ir bendruomenės pirmininkas E. Š. ne kartą prašė jų išeiti, pradžioje jie nereagavo, tik paskui išėjo. Muštynių ji nematė. V. B.-Š. 2014-02-20 d. apklausos metu parodė, kad ji, E. Š. ir brolis D. pasakė vienam iš vaikinų, kad jie išeitų, kadangi vakaras buvo uždaras. Brolis su jais nekonfliktavo, tik palydėjo iš salės (1 t., b. l. 54). J. J. parodė, kad apklausiant vieną iš merginų, mergina sakė, kad nukentėjusiajam E. P. šokiuose kažkas trenkė, ar įvyko konfliktas. J. J. 2014-05-07 d. apklausiamas parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes merginos jam pasakė, kad salėje E. P. apsistumdė su kažkokiu jaunuoliu, galimai su buvusiu policininku R.ar A. (1 t., b. l. 57). S. J. parodė, kad apklausiant vieną iš merginų, pastaroji sakė, kad tarp E. P. ir nepažįstamo jaunuolio kilo konfliktas. S. J. 2014-06-10 d. apklausoje parodė, kad iš nukentėjusių paaiškinimų suprato jog tik įėjus į salę E. P. gavo smūgį (1 t., b. l. 59). Kaltinamais R. B. parodė, kad salėje eidamas pro E. P., suprato, kad jis nori jį užkabinti, todėl E. P. pastūmė. R. B. 2013-12-09 d. apklausoje parodė, kad salėje matė kaip įėjo E. P. su kitais asmenimis, tačiau nekreipė į jį jokio dėmesio ir matė kaip jie išėjo. Taip pat matė kaip D. B. išėjo su jais (1 t., b. l. 151-152). Kaltinamasis A. D. 2013-12-19 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad kupiškėnams įėjus į salę, jie prasilenkė, jis išėjo į koridorių. Tik išėjęs išgirdo, kad salėje kažkas rėkauja, girdėjo D. B. balsą, jis jo balsą atpažįsta, jo balsas skiriasi nuo visų. Tada kupiškėnai, D. B. ir R. B. išėjo į lauką (1 t., b. l. 179).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas mano, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl nukentėjusiojo E. P. nurodyto fakto jog šokių salėje D. B. trenkė jam vieną kartą į veido sritį. Minėtą faktą E. P. nurodė posėdžio metu, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis neprisiminė, ar D. B. jam trenkė. Nors ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė, kad E. P. buvo trenkta į veidą, tačiau posėdžio metu ji nurodė, kad vaikinai tik apsistumdė. Nors D. M. parodė, kad matė kaip D. B. trenkė E. P., tačiau pirminiame paaiškinime ji parodė, kad tarp vaikinų kilo konfliktas, nenurodė kas vyko ir tik vėliau vykusiose apklausose parodė, kad D. B. trenkė E. P.. Ji taip pat parodė, kad E. P. parkrito ant žemės ir buvo mušamas, tačiau net pats nukentėjusysis parodė, kad susvirduliavo, tačiau nat žemės nebuvo nukritęs. Nors S. S. pradiniame paaiškinime parodė, kad vaikinai mušėsi, bet vėliau apklausiama patikslino, kad įvyko susistumdymas. Kad įvyko susistumdymas nurodė ir Ž. Š. bei E. Š..

Todėl iš kaltinimo šalintina ta kaltinimo dalis, kur nurodyta, kad D. B. šokių salėje panaudodamas fizinį smurtą E. P. atžvilgiu, suduodamas jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį sukėlė fizinį skausmą, kadangi byloje nesurinkta pakankamai tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Pats kaltinamasis neigia, kad konfliktavo su E. P.. Nors nukentėjusieji E. P. ir D. M. tvirtina, kad D. B. trenkė E. P., tačiau jų parodymai nėra nuoseklūs ir visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

R. B. parodė, kad salėje būtent jis pastūmė E. P. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis aiškiai nurodė, kad nors jis matė įėjusį E. P., tačiau nekreipė į jį dėmesio. Todėl tokie R. B. parodymai yra abejotini, vertintini kritiškai, kaip siekis prisiimti atsakomybę už brolį. D. B. ir jo sesuo V. B.-Š. taip pat parodė, kad nekonfliktavo su E. P., tik paprašė jo išeiti. Tačiau tą aplinkybę apart nukentėjusiųjų paneigia ir E. Š. parodymai, kuris nurodė, kad matė kaip D. B. ir E. P. išskyrė merginos. Teismas neturi pagrindo abejoti E. Š. parodymais. Be to E. Š. gerai pažįsta D. B., negalėjo jo supainioti su R. B.. Iš parodymų visumos teismas daro išvadą, kad tarp E. P. ir D. B. šokių salėje įvyko susistumdymas, todėl kaltinamojo veiksmai salėje turi administracinio teisės pažeidimo požymių, tačiau neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

D. B., R. B., A. D. ir E. G. kaltinami, kad, veikdami bendrininkų grupėje, atsivijo E. P. į kiemą, prie automobilio, stovėjusio prie buvusios mokyklos pastato bei panaudodami fizinį smurtą E. P. atžvilgiu, suduodami nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis sukėlė jam fizinį skausmą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais D. B. kartu su R. B., panaudodami fizinę prievartą jėga iš automobilio salono ištraukė D. M. ir G. J., sukeldami joms fizinį skausmą. Kaltinamieji R. B. A. D. ir E. G. iš dalies prisipažino dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. R. B. prisipažino, kad E. P. sudavė į krūtinės sritį, bei ištraukė gal dvi paneles iš automobilio, ieškodamas E. P., bei ištraukęs iš spynelės raktelius, juos numetė į pievą. A. D. taip pat nurodė, kad prie automobilio trenkė E. P. į veido sritį. E. G. taip pat patvirtino, kad sudavė E. P., tik neprisiminė į kurias vietas. Todėl teismas mano, kad kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo neabejotina. Tačiau D. B. neigia dalyvavęs konflikte, vykusiame prie automobilio ir nurodo, kad tuo metu su seserimi ir draugais buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tačiau jo kaltę įrodo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų visuma. Nukentėjusysis E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad išėjus iš salės ir nuėjus prie automobilio, atbėgo D. B. su draugais. Jis matė kaip jam sudavė smūgius D. B. ir R. B., o ar smugiavo kiti, nematė, nes užsidengė veidą rankomis. Iš pradžių jį mušė stovintį, po to ir nugriuvusį. Draugai pradėjo juos skirti ir jis nuo užpuolikų pabėgo, pasislėpė automobilio bagažinėje. Jo ieškodami, atbėgusieji ištraukė iš automobilio merginas. Jis nematė kas jas traukė, tik girdėjo kaip D. B. šaukė – kur P.. Nukentėjusioji D. M. patvirtino E. P. parodymus ir nurodė, kad nuėjo link automobilio, į jį įsėdo, tačiau neišvažiavo, nes laukė draugo D. L.. E. P. nespėjo įsėsti į automobilį, kadangi D. B. ir R. B. staiga pradėjo bėgti link jų automobilio ir jį primušė. E. P. pradėjo mušti stovintį, nežino ar E. P. parvertė ant žemės, ar E. P. nukrito pats, tačiau jis buvo spardomas. Kažkas juos išskyrė. Pradžioje D. B. buvo nuėjęs į šoną, tačiau matyt pamatęs, kad jie sėdi automobilyje ir iš karto neišvažiavo, pribėgo prie automobilio. S. norėjo užsirakinti, bet nespėjo. Pribėgę prie automobilio, tai vienas tai kitas pradėjo traukti merginas už kojų į lauką. Pirmiausia ištraukė S., G., po to ją. Negali pasakyti kuris ją ištraukė, nes jai buvo šokas ir būdama streso būsenoje nesureagavo. Ji įsitikinusi, kad jie buvo dviese, kadangi prie automobilio atbėgo du, iš paskos atėjo daugiau draugų, kurių nepažįsta. D. B., traukdamas merginas iš automobilio, ieškojo E., rėkė kur P.. Ištraukta iš mašinos bandė R. B. pastumti, R. B. spyrė jai į dešinį šoną, juto skausmą. Norėjo pasitraukti nuo jo, buvo išsigandusi. Ją traukiant iš automobilio, E. P. tuo metu buvo pasislėpęs automobilio bagažinėje. D. M. 2013-10-26 d. paaiškinime nurodė, kad sėdus į automobilį, priėjusi nepažįstamų jaunuolių kompanija buvo agresyviai nusiteikusi ir ją ir jos drauges pradėjo tempti iš automobilio. Kai sužinos jaunuolių pavardes, pati ateis į policijos komisariatą ir parašys pareiškimą (1 t., b. l. 12). 2013-10-26 d. apklausos metu parodė, kad priebėgo prie automobilio R. B. ir ištempė jas visas iš automobilio. Tada R. B., D. B., E. G. ir dar keli jaunuoliai ištempė E. P. ir gulintį pradėjo spardyti ir mušti, ji nematė kas kiek smūgių sudavė. Draugė G. jai pasakė, kad R. B. iš spynelės ištraukė automobilio raktelius ir kažkur numetė. Atvažiavus policijai D. ir R. B. jau buvo išvažiavę (1 t., b. l. 14-15). 2013-11-25 d. papildomoje apklausoje D. M. nurodė, kad prie automobilio pribėgo D. ir R. B., su jais atbėgo ir daugiau asmenų. D. B. nuolat šaukė „kur P.“. Kitą dieną R. B. atvykęs atsiprašė, iš pradžių sakė, kad D. B. nebuvo, tačiau vėliau patvirtino, kad ir jis buvo (1 t., b. l. 16). Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad E. P. mušė R. B., D. B., E. G. ir kiti vaikinai ir kai atvyko pareigūnai, B. jau nebebuvo (1 t., b. l. 24-25). Kaltinamasis R. B. nurodė, kad lauke būdamas ant laiptų išgirdo kaip kupiškėnai apie juos kalba, todėl jis su A. D. nuėjo prie automobilio, kur įvyko apsistumdymas. Tačiau teismas abejoja R. B. versija, kad jis nubėgo prie automobilio, išgirdęs kupiškėnų kalbas, kadangi atvykusieji išėję iš salės iš karto nuėjo prie automobilio, kuris nebuvo prie pat salės, o toliau gatvėje, todėl R. B. negalėjo girdėti ką kalbėjo atvykusieji. Nukentėjusysis E. P. nurodė, kad automobilis nuo salės buvo apie 50 m atstumu. Liudytoja O. T. 2014-07-03 d. apklausoje nurodė, kad nukentėjusiųjų automobilis buvo prie pagrindinio kelio (1 t., b. l. 62). Tiek J. J., tiek S. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad automobilis stovėjo gatvėje ties (duomenys neskelbtini) bendruomenės namais (1 t., b. l. 68-69). E. G. 2014-01-08 d. apklausiamas parodė, kad išėjęs iš salės į lauką pamatė kaip prie mokyklos ant kelio vyksta muštynės (2 t., b. l. 5). Todėl R. B. versija, kad konliktas prie automobilio kilo jam su A. D. išgirdus kaip atvykusieji apie juos kalba, atmestina.

Kaltinamais A. D. parodė, kad jam esant lauke, į lauką išėjo R. B.. Jis su R. išgirdęs kad kupiškėnai kažką apie juos kalba, nuėjo pasiaiškinti. Susistumdė su E. P., E. P. vieną kartą trenkė į veido sritį. Prie jo priėjo E. G.. Jis išskyrė R. B. su E. P., kad neisistumdytų. E. P. pribėgo prie mašinos. Po to liko su E. G., R. B. nebematė, kai atvyko policija, jo jau nebebuvo. D. B. nematė, nematė ar sesuo jį nusivedė prie automobilio. Nematė, ar E. P. būtų nuverstas ant žemės. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą dėl D. B., jis pasirašė kas buvo surašyta, nes norėjo kuo greičiau išeiti dėl daromo spaudimo. Išsižada savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau 2014-05-21 d. akistatos su V. B. metu A. D. parodė, kad kilus kivirčiui kažkas rėkė „P. šakės“, ar panašiai (1 t., b. l. 110). O 2013-12-19 d. apklausiamas nurodė, kad kupiškėnai iš karto nuėjo iki automobilio, merginos susėdo. Jis nuėjo prie automobilio kartu su R. B., kadangi norėjo išsiaiškinti ko jie „koliojosi“ su D. B.. Jis girdėjo D. B. balsą „P., tau mišios“. Prie automobilio jis trenkė E. P. į veidą, o R. puolė smarkiau, jie nuvirto ir susimušė. Jis nematė, ar D. B. mušėsi, tačiau matė kaip sesuo jį išsivedė prie automobilio ir jie išvažiavo. Konflikto metu matė ir E. G.. Atvykus policijai, R. B. įvykio vietoje nebebuvo, jį išsivežė darugė E.. Po savaitės pas jį atvyko R. B., pasakė, kad muštynes reikia apsiimti jiems abiems, kad nenusiteistų jo brolis (1 t., b. l. 179). Nors A. D. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą ir išsižada savo duotų parodymų, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai detalėse patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus, o jis su R. B. yra draugai, todėl teismas daro prielaidą, kad tai yra priežastis neliudyti prieš D. B..

E. G. parodė, kad jam išėjus į lauką girdėjosi, kad prie automobilio kažkas vyksta. Nuėjo prie automobilio, pamatė A. D., R. B., E. P.. Su E. P. mušėsi A. D. ir R. B.. Jis taip pat sudavė E. P., tik neprisimena į kurias vietas. Jis nematė, kad kas būtų voliojęsis ant žemės. E. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam besimušant su E. P., už kokių 5 min atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 5). Todėl tikėtina, kad kai jis išėjo iš salės, D. B. jau buvo išvykęs sus seserimi ir E. G. jo nebematė.

D. B. parodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) , pamatė atvykusį policijos ekipažą. Išlipęs iš automobilio priėjo ir pamatė aplink vaikštančią kolegę O. T., su ja pakalbėjo apie konfliktą. Jis nurodė, kad matė, kaip E. Š. užrakina patalpas ir jis su seserimi išvažiavo į namus. Tačiau liudytoja O. T. parodė, kad nuėjusi prie mokyklos pamatė D. B. ir dvi paneles su juo, viena iš jų buvo sesuo. Paklausus jo kas įvyko, jis atsakė, kad nežino, rakina salės duris, veš merginas namo (1 t., b. l. 62). Tiek J. J., tiek S. J. parodė, kad įvykio vietoje D. B. nematė. Liudytoja V. B. – Š. paaiškino, kad grįžtant atgal, trumpam sustojo kur vyko šventė, kadangi buvo atvykusi policija, pasiklausti kas vyksta ir važiavo toliau į namus. Išlipęs D. kalbėjosi su pareigūnais apie 1 minutę, klausė kas įvyko. Minėtą aplinkybę, kad brolis D. B. kalbėjo su pareigūnais kelias mintutes, ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 54). Todėl teismas kritiškai vertina pareigūnų parodymus, nes jie dirba kartu su kaltinamuoju. Be to S. S. apklausos metu parodė, kad D. B. einant pro šalį, ji pasakė, kad čia tas asmuo – konflikto kaltininkas. Vienas iš pareigūnų nuėjo prie D. B. pakalbėti, pareigūnas greitai grįžo, o D. B. pasišalino (1 t., b. l. 42). E. P. taip pat nurodė, kad policininkams pasakė jog jį sumušė D. B., kadangi jį žinojo. Be to nėra aišku, kodėl iš karto nebuvo apklaustas E. G., tik nustatytas jo neblaivumas (2 t., b. l. 18). Kai tuo tarpu, nors D. M. buvo nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, G. J. – 1,00, S. S. – 0,74, jų raštiški parodymai buvo paimti (1 t., b. l. 23, 33, 43). Tik O. T. 2013-10-26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje pabendrauta su E. G., kuris paaiškino, kad nieko nematė, nieko nežino (1 t., b. l. 1).

2014-07-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono numerių, kuriais naudojasi R. B. ir D. B., analizę, matyti, jog abu asmenys įvykio metu galėjo būti įvykio vietoje (1 t. b. l. 100-104). D. B. nurodė, kad konflikte prie automobilio nedalyvavo, buvo išvažiavęs su seserimi ir dar 2 asmenimis į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodo, kad byloje esančiame rašytiniame įrodyme, UAB „TELE2“ pažymoje, nurodyta, kad užmiestyje antenos veikimo spindulys yra nuo 5 iki 20 km (1 t., b. l. 96). Todėl, anot gynybos, jokie rašytiniai įrodymai neleidžia teigti, kad kaltinamasis nebuvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir neišvežė kartu su savo seserimi 2 žmonių tuo metu, kai vyko konfliktas prie automobilio. (duomenys neskelbtini) kaimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 3 km atstumu ir bokštas yra tokiu atstumu tarp kaimų, kad galėjo pririšti telefoną, nors jis buvo išvykęs. Visi nukentėjusieji parodė, kad konflikto pabaigoje tiek D. B. tiek R. B. nebebuvo, todėl teismas neabejoja, kad konflikto pabaigoje, kaip nukentėjusieji ir nurodė, jie išvyko iš įvykio vietos. A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konflikto metu girdėjo kaip D. B. šaukė “P. tau šakės“ ar panašiai, po to matė, kaip D. B. išsivedė sesuo ir jie, sėdę į automobilį, išvažiavo. Konflikto pabaigoje taip pat nebematė R. B.. Be to A. D. parodė, kad jam išeinant iš salės, girdėjo kaip šaukia D. B., ir, kad jis jo balsą gerai pažįsta, jis išsiskiria iš kitų balsų (1 t., b. l. 110). Pats D. B. nenurodė, kiek jie užtruko (duomenys neskelbtini) kaime, tik paminėjo, kad jie nuvykę į (duomenys neskelbtini) pakalbėjo apie vykusį renginį. Liudytoja V. B. – Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime jie galėjo užtrukti nuo 30 min iki 1 valandos. Tačiau jos žodžius paneigia liudytoja R. P., kuri nurodė, kad kol juos parvežė, užtruko 10-15 min, ne ilgiau. Pats kaltinamasis D. B. nurodė, kad nuo Kupiškio iki (duomenys neskelbtini) yra apie 18-20 km, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apie 3 km, todėl kaltinamais D. B. išvykęs konflikto pabaigoje į (duomenys neskelbtini) , tikrai galėjo suspėti grįžti kol atvyks pareigūnai.

Kaltinamojo R. B. gynėjas teismui pateikė E. Š. pažymą, kurioje nurodyta, kad prie jaunimo klubo buvo labai tamsu, lauke apšvietimo nebuvo. Tačiau apklausiamas E. G. parodė, kad buvo blankus apšvietimas prie salės durų. Gatvėje nebuvo jokio apšvietimo. E. P. nurodė, kad automobilis buvo apšviestas, veikė šviesos ant gatvės. D. M. nurodė, kad automobilyje degė šviesa, kur pasistatė automobilį nebuvo apšviesta, šviesa degė toliau. 2014-05-07 d. apklausiamas J. J. nurodė, kad prie automobilio buvo tamsu, jis įjungė tarnybinio automobilio žibintus, kad būtų lengviau ieškoti raktelių (1 t., b. l. 57). 2014-07-03 d. apklausiama O. T. nurodė, kad buvo visiškai tamsu, gatvės neapšviestos, todėl kolega J. J. paliko tarnybinio automobilio įjungtus žibintus (1 t., b. l. 62). Kadangi konfliktas įvyko gatvėje, o ne prie klubo durų, todėl pažymoje nurodyta aplinkybė, kad prie klubo durų buvo tamsu, nėra aktuali. Kadangi tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji nurodė, kad R. B. raktelius ištraukė iš spynelės, todėl tikėtina, kad įvykio vietoje sklido šviesa iš užvesto automobilio, o pati gatvė prie automobilio nebuvo apšviesta. D. M. nurodė, kad šviesa sklido iš automobilio, 2013-11-12 d. apklausiant Ž. Š., jis nurodė, kad atsisėdęs į automobilį jį užvedė (1 t., b. l. 44). Teismas daro prielaidą: kadangi rakteliai iš spynelės buvo ištraukti ir numesti į pievą, atvykus policininkams, prie automobilio jau buvo tamsu.

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodo, kad 2013-10-26 d. paaiškinime D. M. parodė, kad „tarp E. ir šokiuose buvusio jaunuolio, kurio nei vardo nei pavardės nežinau, kilo konfliktas. <...> Jaunuoliai, kurių aš nepažįstu, pradėjo tempti mane ir mano drauges iš automobilio. Kai mane ištraukė iš automobilio, aš pasitraukiau ir daugiau nieko nemačiau“ (1 t., b. l. 13). O tos pačios dienos apklausoje parodė, kad ji pamatė „kad E. P. mušėsi su D. B., mačiau, kaip D. B. patampė už striukės E. P. ir E. P. nukrito ant žemės. Tada D. B. atsisėdo ant E. P. ir kumščiais mušė E. P., bet kiek kartų ir į kurias kūno vietas pasakyti negali. <...> ...tada R. B. išsitempė mane už kojų, tada aš jį pastūmiau, kad nelįstų.“ Teismas jau pasisakė dėl įvykių šokių salėje, o tas faktas, kad D. M. nepažinojo D. B. konflikto metu, rodo, kad ji neturėjo jokių išankstinių nuostatų jo atžvilgiu. Be to tame pačiame 2013-10-26 d. paaiškinime D. M. nurodė, kad sužinojusi jaunuolių pavardes pati ateis į policijos komisariatą ir parašys pareiškimą (1 t., b. l. 12). Todėl logiška, kad tą pačią dieną, sužinojusi jaunuolių pavardes, ji davė išsamesnius parodymus. O. T. 2014-07-03 d. taip pat nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes merginos nenurodė konflikto kaltininkų, sakė, kai sužinos, rašys pareiškimą (1 t., b. l. 62).

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodo, kad 2013-10-26 d. apklausiama G. J. nurodė, kad „ ... R. B., D. B., E. G. ir dar keli nepažįstami vaikinai išsitempė iš automobilio E. P....“, todėl gynybai nėra aišku, kiek jaunuolių ji matė. Konflikto metu be besimušančiųjų buvo ir daugiau žmonių, kadangi vyko šokiai, be to vykstant muštinėms kilo sumaištis, mergina buvo streso būsenoje, kadangi ją ištempė iš automobilio, todėl nukentėjusioji nurodė tuos asmenis, kuriuos tiksliai matė, ir negalėjo tiksliai įvardinti kiek aplinkui buvo žmonių, o besimušančiuosi išskyrė kiti asmenys. A. D. 2013-12-19 d. apklausoje nurodė, kad aplink buvę asmenys pradėjo juos skirti (1 t., b. l. 179). Be to liudytojas D. L. nurodė, kad jis pribėgęs išskyrė besimušančiuosius.

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodo, kad G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. ir D. B. duomenis sužinojo iš vietinės šokiuose buvusios merginos, ji jos nepažįsta, duomenų neturi. O D. M. posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų vardus ir pavardes pasitikslino iš Facebook tinklalapio. Taip pat 2014-11-06 d. apklausoje G. J. parodė, kad ji to jaunuolio, kuris trenkė E., nepažinojo, su juo susitikusi nebuvo, jis jai pasirodė nematytas. Tik vėliau D. jai pasakė, kad tai policininkas. Matė, kad tas policininkas vėliau vėl E. trenkė (1 t., b.l. 27). Gynėjas tvirtina, kad merginų parodymai prieštaringi. Teismo nuomone, G. J. galėjo po konflikti išgirsti iš kurios nors vietinės merginos kaltinamųjų duomenis. O po to dieną D. M. galėjo sutikslinti duomenis socialiniame tinklalapyje, kadangi planavo rašyti pareiškimą. Teismas čia nemato priešpriešos tarp parodymų. G. J. parodė, kad D. vėliau pasakė, kad tai policininkas. Iš tokių parodymų neaišku kada vėliau, ar dar būnant konflikto metu, ar jau dieną. Dėl įvykių salėje teismas jau pasisakė, o 2013-11-06 d. apklausiama G. J. jau žinojo kaltinamųjų tapatybes, todėl ir duodama parodymus nurodė ką darė policininkas. Posėdžio metu ir 2013-10-26 d. apklausoje G. J. parodė, kad raktelius ištraukė R. B., o 2013-11-06 d. apklausoje, kad D. B.. R. B. parodė, kad raktelius ištraukė jis, D. M., Ž. Š., S. S. ir E. P. nematė, kas ištraukė raktelius. A. D. ir E. G. apie raktelius nieko nepasisakė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas atpažinimas iš nuotraukų ar iš gyvų asmenų. Todėl posėdžio metu G. J. salėje parodė, kad su E. P. konfliktavo R. B.. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo susipainioti tarp vardų D. ar R.. Tačiau teismas įvertina ir tą faktą, kad posėdžio metu G. J. pažymėjo, kad su kaltinamaisiais susitaikė, jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. Nors G. J. pažymėjo, kad duodama parodymus ikiteisminiame tyrime galėjo susipainioti tarp vardų D. ir R., tačiau iš abiejų apklausų aiškiai matyti, kad konflikto metu prie automobilio buvo abu kaltinamieji. Ir nors iš įrodymų visumos nėra aišku, būtent kuris iš brolių ištraukė automobilio raktelius, tačiau teismas vertindamas įrodymų visumą, pažymi, kad konflikto vietoje buvo abu broliai ir bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą E. P. atžvilgiu bei panaudodami fizinę prievartą jėga iš automobilio salono ištraukė merginas, sukeldami joms fizinį skausmą.

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė yra pažįstama su nukentėjusiosios D. M. motina, todėl ši pareigūnė turėjo pagrindą rinkti vienpusiškus įrodymus. Posėdžio metu D. M. nurodė, kad nepažįsta pareigūnės R. K., ji nėra jos giminaitė. Tik motina ją pažįsta, tyrėja yra mamos pusseserės klasiokė. Pati tyrėja nurodė, kad D. M. asmeniškai nepažįsta, žino jos motiną kaip kupiškietę, yra pasisveikinusi. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo sprendžiamas tyrėjos nušalinimo klausimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-24 d. nutartimi atmestas R. B. skundas dėl 2014-09-03 d. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2014-08-14 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R. Diksos nutarimo, kuriuo prokuroras nepatenkino pareiškėjo prašymo nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo tyrėją R. K.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė nei vieno LR BPK 58 str. 1 d. numatyto pagrindo ikiteisminio tyrimo tyrėjai nušalinti. Pareiškėjo nušalinimo pagrindai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais faktais. Be to patikrinus Gyventojų registro tarnyboje tyrėjos R. K. giministės ryšį su nukentėjusiąja D. M., nustatyta, kad tarp jų nėra giminystės ryšio (2 t., b. l. 108). Taip pat Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014-10-07 d. nutartimi atmetė D. B. skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nušalinimo. Kaip nušalinimo pagrindą D. B. nurodė, jog pareigūnai darė spaudimą jo broliui R. B. bei seseriai liudytojai V. B., siekdami surinti neteisingus ir neobjektyvius duomenis apie minėtą įvykį. Teismas pažymėjo, kad D. B. jokių psichologinio spaudimo įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių apklausos ir akistatos protokolų (1 t., b. l. 53-55, 109-110, 151-153, 158-159) matyti, jog tiek V. B., tiek R. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo vyresnioji tyrėja R. K.. Apklausos protokoluose, akistatos protokole yra užfiksuoti liudytojos V. B., R. B. parodymai, jokių pastabų apie tai, kad apklausos, akistatos metu buvo daromas psichologinis ar kitoks spaudimas, nėra atžymėta. Priešingai, tiek V. B., tiek R. B., juos apklausus, protokolų pabaigoje nurodė, kad protokolus perskaitė, nurodė, kad jie surašyti teisingai. Be to šiuose protokoluose yra nurodyti tiek tyrėjos klausimai, tiek apklausiamųjų atsakymai, nepatvirtina neleistino ir neteisėto poveikio. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-29 d. nutartimi atmestas D. B. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo minėtoje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 114). Be to 2014-08-26 d. laikinai einančio viršininko pareigas R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. B. neatvyko į papildomą apklausą, nepranešė, kad neatvyks, bandant susisiekti, į skambutį neatsakė (2 t., b. l. 47). Todėl neaišku, kodėl D. B. neatvyko į papildomą apklausą, kurios metu galėjo duoti papildomus, bylai svarbius, parodymus, pasinaudoti gynėjo paslaugomis. Todėl tiek iš posėdžio metu pateiktos informacijos, tiek iš ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti tyrėjos R. K. šališkumu.

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodė, kad D. B. šioje byloje yra akivaizdžiai išskiriamas atlikusios apklausas pareigūnės R. K.. Teismas pažymi, kad D. B., kaip policijos pareigūnui, yra keliami didesni moralės ir elgesio reikalavimai, negu kitiems asmenims, todėl tiriant įvykio aplinkybes tikslingai buvo siekima išsamiai išaiškinti D. B. veiksmus įvykio metu. Tuo tikslu ir buvo perduota byla Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui. Be to iš 2013-12-04 d. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-12-03 d. įtariamojo apklausai buvo atvykęs D. B., kuris apklausos metu atsisakė duoti bet kokius parodymus ar atsakinėti į klausimus (1 t., b. l. 74). D. B. atsisakius duoti parodymus, tyrėjai teko, vykdant kitų asmenų apklausas, teirautis ir apie D. B.. Iš 2014-08-28 d. laikinai einančio viršininko pareigas R. Š. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad D. B. atsisakė atvykti ir duoti parodymus (2 t., b. l. 48).

Kaltinamojo D. B. gynėjas teismui pateikė duomenis, jog tą patį vakarą du nukentėjusieji įvykdė smurtą prieš S. V.. Tai, anot gynybos, rodo nukentėjusiųjų teisinį suinteresuotumą pakenkti iš keršto, iš pykčio, E. P. ir D. M. apsisaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo dėl įvykdytų veikų prieš klubo lankytojus. Posėdžio metu apklausta S. V. nenurodė, kad apie minėtą įvykį būtų minėjusi kaltinamiesiems. Todėl teismas nemato ryšio tarp nukentėjusiųjų veiksmų S. V. atžvilgiu ir įvykusio konflikto prie automobilio. O gynybos teiginiai, kad nukentėjusieji turi teisinį suinteresuotumą D. B. pakenkti iš keršto ir pykčio, siekiant E. P. ir D. M. apsisaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo dėl įvykdytų veikų prieš klubo lankytojus, yra deklaratyvaus pobudžio, neparemti jokiais įrodymais.

Kaltinamojo D. B. gynėjas teismui pateikė antstolės N. B. 2014-11-26 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (3 t., b. l. 111) ir K. R. Ž. 2015-02-17 d. lingvistinę ekspertizę (3 t., b. l. 112). Gynyba nurodo, kad iš D. M. telefono išsiųstų grąsinančio pobūdžio žinučių turinio matyti D. M. sunteresuotumas bylos baigtimi. Posėdžio metu D. M. parodė, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jos ir G. J., kadangi ji su G. J. apsikeisdavo telefonais, nes yra draugės. R. B. rašytos žinutės jai nėra žinomos, ji tų žinučių nerašė. Kadangi ji su drauge telefoną pirko bendrai, tai tuo telefonu dalindavosi. Nežino, kas naudojosi telefonu, kai jis buvo pas G. J.. Iš minėto protokolo matyti, kad žinutės iš D. M. telefono išsiųstos 2013-11-15 d., D. M. buvo apklausta 2013-10-26 d., dar iki žinučių išsiuntimo, apklausoje nurodydama, kad konflikte dalyvavo D. B.. Pats D. B. parodė, kad grasinančio pobūdžio žinutės galimai atsirado po E. Č. sulaikymo, tuo metu, kai parašytos žinutės. Todėl nenustatytas D. M. suinteresuotumas ar koks nors kerštas D. B. atžvilgiu, ją apklausiant 2013-10-26 d. Be to teismui nėra aišku, kodėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2014-11-26 d., t. y. praėjus metams po tų žinučių siuntimo, ir kodėl kaltinamieji faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepateikė ikiteisminio tyrimo metu, tada būtų buvusi galimybė atlikti veiksmus, nustatant žinučių siuntėją. Teismas neneigia žinučių grasinančio pobūdžio, tačiau D. M. neigiant, kad ji išsiuntė žinutes, teismas neturi pakankamai įrodymų, kad patvirtinti minėtą aplinkybę. Be to gynyba tik daro prielaidą, kad dėl E. Č. sulaikymo buvo parašytos minėtos žinutės, teismui nėra žinoma sulaikymo metu buvusios moters tapatybė, teismas nežino, ar kas nors sieja D. M. su sulaikytuoju E. Č. ir sulaikymo metu buvusia moterimi.

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodė, kad liudytojas D. L. posėdžio metu parodė, jog jam draugas E. P. tą pačią dieną kai įvyko įvykis, iš karto po įvykio sakė, kad jį mušė R., o jis rašys pareiškimą ir ant D.. Nėra pagrindo netikėti D. L. parodymais, šie įrodymai liudija, kad E. P. turėjo pyktį ant D. B.. Tačiau D. L. posėdžio metu paklaustas, kada vyko pokalbis su E. P., nurodė, kad kai atvyko policija ir juos paleido iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir kai visi važiavo namo. Paskui suabejojo ar E. P. su jais važiavo, pasitikslino, kad pokalbis įvyko dar jiems būnant (duomenys neskelbtini) kaime. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. su kitais nukentėjusiaisiais kartu namo nevažiavo, jį išsivežė policija. Pareigūna S. J. ir J. J. parodė, kad jiems atvykus E. P. sėdėjo automobilio bagažinėje. O. T. parodė, kad išvažinėjant iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jie pamatė, kad E. P. telefonu kažkam skambino, atvažiavo jo iškviesti draugai daryti „teismo“, kurį jie nutraukė pristatydami E. P. į policijos komisariatą. 2013-11-12 d. apklausiamas D. L. parodė, kad prie automobilio priėjo jau esant policijos pareigūnams, su draugais apie įvykį (duomenys neskelbtini) nekalbėjo, jų nieko neklausė ir nesidomėjo (1 t., b. l. 46). Kadangi D. L. painiojosi duodamas parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštaringi teisme duotiems parodymams, bei įvertinant, kad įvykio metu jam buvo nustatytas 1,50 promilių neblaivumas, teismas jo parodymus vertina kritiškai. Be to iki atvykstant pareigūnams ir vežant pareigūnams E. P. į policijos komisariatą, E. P. neturėjo galimybės pasakyti, kad rašys pareiškimą ant D. B.. O esant pareigūnams įvykio vietoje, E. P. telefonu kažkam skambino, neplanavo rašyti pareiškimo, o siekė, pasikvietęs draugus, daryti savo „teismą“.

Kaltinamojo D. B. gynėjas nurodė, kad S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė jog jai spyrė pareigūnas ir, kad tas pareigūnas ištraukė raktelius ir, kad jos įvykio metu išsiaiškino, kad E. P. stūmęs asmuo yra pareigūnas. Gynėjas nurodė, kad S. S. esant draugiškuose santykiuose su E. P., galėjo sugalvoti planą, kaip pažeminti, paniekinti policijos pareigūną D. B.. Tačiau S. S. parodė, kad „girdėjau, kad tas jaunuolis, kuris konfliktavo su E., kaip vėliau sužinojau iš kartu buvusių merginų, kad tai policininkas D. B., vis rėkė, šaukė E. pavardę. <...> Aš draugus skubinau, kad greičiau važiuotumę, kad bus kažkas negero. Man beraginant pamačiau, kad į mus atbėga jaunuolis. Negaliu pasakyti kas jis toks buvo, ar tai D., ar jo brolis, kaip vėliau sužinojau, kad kartu su D. buvo, aš jų nepažįstu, negaliu nurodyti kuris. Pribėgęs prie automobilio tas jaunuolis atidarė galines dešinės pusės dureles, aš jų nespėjau užrakinti, ir mane už rankos ištempė į lauką. Mane nustūmė į šoną ir toliau griebė G.. Dar tas jaunuolis mane nustumdamas man spyrė koja į krutinę. <...> Man priėjus prie Ž. mašinos, kažkuris iš draugų pasakė, kad tas užpuolikas ištraukė užvedimo raktelius ir juos numetė tolyn.“ Iš S. S. parodymų matyti, kad ji nenurodė, kas tiksliai jai spyrė, o kad su E. P. konfliktavęs vaikinas yra policininkas, jai draugės pasakė vėliau, nebūtinai įvykio metu. Teismo manymu, S. S. parodymai neprieštarauja kitų nukentėjusiųjų parodymams, iš jų negalima pasakyti, kad S. S. turėtų tikslą paniekinti policijos pareigūną.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų E. P. ir D. M. parodymais, kurie detalėse buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, be to iš dalies juos patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jiems įėjus į šokių salę, D. B. sukonfliktavo su E. P., draugai juos išskyrė. Liudytojas E. Š. taip pat patvirtino, kad D. B. apsistumdė su E. P.. Liudytoja V. B. – Š. taip pat patvirtino E. Š. žodžius, kad būtent D. B. pasakė kupiškėnams išvykti. Be to A. D. išeidamas iš salės girdėjo, kaip šaukia būtent D. B.. Teismas nenustatė, kad kiti kaltinamieji būtų pažįstami su E. P.. R. B. taip pat nenurodė, kad iki konflikto būtų pažinojęs E. P., todėl tik D. B., kaip pareigūnas žinodamas E. P., galėjo jį šaukti pavarde tiek salėje, tiek prie automobilio. Kadangi visi nukentėjusieji, liudytoja S. S., kaltinamasis A. D. nurodė, kad E. P. buvo šaukiamas pavarde, todėl teismas nemano, kad jie visi būtų išsigalvoję minėtą aplinkybę. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad išėję iš salės, iš karto nuėjo prie automobilio, kuris buvo ant kelio prie pastato. Todėl R. B. ir A. D. teiginys, kad jie išgirdę kaip kupiškėnai apie juos kalba, nuėjo prie automobilio pasiaiškinti, nepasitvirtino. Teismas mano, kad D. B., pamatęs, kad atvykusieji iškart neišvyko, su broliu nubėgo prie automobilio, jiems iš paskos - kiti lauke buvę asmenys, tame tarpe ir A. D.. E. G. prie jų prisijungė vėliau, kai išėjęs į lauką, išgirdo, kad prie automobilio vyksta konfliktas. E. P. žinojo D. B. kaip pareigūną, todėl tiksliai galėjo nurodyti, kad jis jam trenkė. Be to aplinkiniams išskyrus besimušančiuosius, E. P. pasislėpė automobilio bagažinėje. Jis girdėjo kaip buvo šaukiama, kur esi P., jo buvo ieškoma traukiant merginas iš automobilio. Todėl teismas neturi abejonių, kad D. B. buvo konflikto metu bent iki to momento, kol merginos buvo ištrauktos iš automobilio. Be to R. B. nurodė, kad sukdamasis į šoną nubloškė kažkokį asmenį, iš sudėjimo suprato, kad tai mergina. Labai supyko, atsisukęs pamatė, kad nebėra E. P., pradėjo jo ieškoti, atidarė mašinos dureles, ištraukė gal dvi paneles ir toliau ieškojo E. P.. Iš automobilio buvo ištrauktos trys merginos, R. B. sukdamasis į šoną nubloškė vieną merginą ir iš automobilio ištraukė dvi merginas. Todėl teismas daro išvadą, kad vieną merginą, ieškodamas E. P., ištraukė D. B., o R. B. tik į ją atsitrenkė jau prie automobilio. Be to tiek nukentėjusiosios, tiek patys A. D. ir E. G. nurodė, kad jie netraukė merginų iš automobilio. Todėl teismas daro išvadą, kad būtent D. B. išprovokavo konfliktą ir buvo jo iniciatorius, į tai atsižvelgtina skiriant bausmę.

Tuo būdu, visais šiais išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamųjų kaltė dėl šio nusikaltimo yra neginčijamai įrodyta. Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Darytina išvada, kad kaltinamųjų veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d. yra tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo R. B. gynėjas nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtino aplinkybių, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kadangi kaltinamųjų veiksmai nebuvo derinti tarpusavyje.

Pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad bendrininkavimas – tyčinė nusikalstama veika. Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaromas tiesiogine tyčia. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. <...> Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamuose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinė byla Nr. 2K-485/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad visi kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusįjį mušė ir spardė prie automobilio. Nė vienas iš kaltinamųjų nebandė sustabdyti nukentėjusiojo E. P. mušimo, vadinasi, pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Todėl toks aktyvus nuteistųjų elgesys iš esmės reiškė susitarimą bendrai mušti E. P.. Taigi šioje byloje kaltinamųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą smurtauti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji suprato vieni kitų smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali patirti fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d.) ir, kad bendras motyvas kaltinamuosius apjungė. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai ir privalo atsakyti už kilusias pasekmes.

Teismui yra pateikti 2015-12-08 d. ir 2016-01-19 d. prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriuose nurodyta, kad kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiaisiais ir išsprendė žalos klausimą (4 t., b. l. 121-122; 5 t., b. l. 4-7).

LR BK 38 str. yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba esunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenys rodo kad kaltinamieji R. B., A. D. ir E. G. susitaikė su nukentėjusiaisiais ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Be to kaltinamieji yra teisiami pirmą kartą, įvertinant visas bylos aplinkybes, nusikalstama veikia buvo daugiau atsitiktinė, spontaniška kaltininkų elgesio pasekmė, į tai, kad kaltinamieji yra teigiamai charakterizuojami, po nusikalstamos veikos padarymo nėra padarę naujų nusikalstamų veikų, teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismas pažymi, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, jog yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Savanoriškumą tokiu atveju paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų, davimas tik iš dalies teisingus parodymus ir panašios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, R. B. pakeitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodydamas, kad jis šokių salėje susistumdė su E. P., nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė E. P., tačiau nekreipė į jį dėmesio. R. B., A. D. ir E. G. posėdžio metu paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neigė matę D. B. konflikto metu. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji tik iš dalies prisipažino padarę nusiklastamą veiką, todėl negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, o kaltinamųjų R. B., A. D. ir E. G. ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl susitaikymo netvirtintinas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

D. B. praeityje neteistas (1 t., b. l. 130), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 144, LITEKO duomenys), priklausomybės ir psichikos ligų grupei nepriklauso (1 t., b. l. 135), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 139-140, 143), vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbantis.

R. B. neteistas (1 t., b. l. 163), praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169), priklausomybės ir psichikos ligų grupei nepriklauso (1 t., b. l. 165), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 168), dirba pas R. B., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nevedęs.

A. D. neteistas (1 t., b. l. 190), praeityje tris kartus baustas administracine tvarka (bauda sumokėta) (1 t., b. l. 197-198), priklausomybės ir psichikos ligų grupei nepriklauso (1 t., b. l. 193), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 196), dirba pas S. Š., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nevedęs.

E. G. neteistas (2 t., b. l. 16), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 24), priklausomybės ir psichikos ligų grupei nepriklauso (2 t., b. l. 20), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 23), dirba pas A. N., vykdantį individualią veiklą, nevedęs.

Skiriant jiems bausmes už padarytą nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama į padarytos nusikaltamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamųjų vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, į kaltinamųjų asmenybes į tai, kad kaltinamieji R. B., A. D., E. G. susitaikė su nukentėjusiaisiais ir jie jiems atleido, kad visi kaltinamieji dirba, D. B. augina mažamečius vaikus.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. b.l. 120-121) paliktina galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintina.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. b.l. 160-161) paliktina galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintina.

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. b.l. 187-188) paliktina galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintina.

Kaltinamajam E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 2 t. b.l. 13-14) paliktina galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintina.

Kadangi visi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, yra dirbantys ir turintys pajamų, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jų atžvilgiu bus pasiekti paskiriant kaltinamiesiems sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – baudą.

Nukentėjusysis E. P. 2015-03-12 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų D. B., R. B., A. D., E. G. solidariai 1500 eurų neturtinei žalai, 100 eurų turtinei žalai ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas jo naudai (3 t., b. l. 77-78). Kadangi kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl susitaikymo netvirtintinas, todėl spręstinas klausimas dėl žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu jam buvo suplėšyta striukė, kurios vertė 100 Eur, todėl prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes prašoma priteisti turtinė žala yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamųjų (LR CK 6.263 str. 1-2 d.).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad kaltinamieji nusikalstama veikia jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 1500 Eur, kurios prašo priteisti iš kaltinamųjų. Kaltinamieji yra dirbantys, bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji, susitaikydami su nukentėjusiuoju ir taip kartu sutikdami su prašomos žalos dydžiu, įsipareigojo E. P. kaip neturtinę ir turtinę žalą sumokėti didesnę - 1750 Eur, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir priteistinas.

Nukentėjusioji D. M. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą 200 eurų sumai už advokato paslaugas (3 t., b. l. 140). Nukentėjusiosios patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos, sumokėtos advokatui pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitas, jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamųjų.

Nukentėjusioji G. J. pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškė.

Iš kaltinamųjų išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (5 t. pažyma, LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena su UAB „Omnitel“ informacija, esanti byloje (1 t., b. l. 81), paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 14 MGL (527,24 Eur) bauda.

Nuteistajam nustatyti keturių mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 12 MGL (451,92 Eur) bauda.

Nuteistajam nustatyti keturių mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

A. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Nuteistajam nustatyti keturių mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

E. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Nuteistajam nustatyti keturių mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

E. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš D. B., R. B., A. D., E. G. nukentėjusiajam E. P. 100,00 EUR turtinei ir 1500,00 EUR neturtinei žalai atlyginti.

D. M. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš D. B., R. B., A. D. ir E. G. priteisti po 50,00 EUR joms atlyginti.

Priteisti iš D. B., R. B., A. D. ir E. G. po 24,30 EUR pašto išlaidų valstybei.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su UAB „Omnitel“ informacija, esančią byloje, palikti saugoti kartu su byla visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Strautininkas