- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1394-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02915-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- I. B., Mykolui G
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8-673/2013 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams I. B., Mykolui G. B., R. J. ir J. Č., tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarui Č. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. P. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas V. P. pateiktu ieškiniu atsakovams I. B., Mykolui G. B., R. J. ir J. Č., trečiajam asmeniui Elektrėnų savivaldybės 2-ojo biuro notarui Č. T., prašė perkelti jam pirkėjų, t. y. I. B. ir Mykolo G. B., teises ir pareigas pagal 2009-10-14 pirkimo pardavimo sutartį ir priteisti iš jo solidariai 8303,92 Lt pirkėjams I. B. ir Mykolui G. B., kuriuos jie sumokėjo įsigydami žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jei jis iki teismo posėdžio pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Minėtoje normoje nurodyta, kad svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos. Tiek CPK 246 straipsnio 1 dalies norma, tiek CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma, jas taikant konkrečioje faktinėje situacijoje, turi būti aiškinamos pagal šių normų tikslus: jomis, kaip ir daugeliu kitų civilinio proceso normų, šalys skatinamos veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Teismas įvertino ieškovo elgesį ir veiksmus, todėl esant atsakovų prašymui nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, kuris pradėtas 2011-12-14, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė svarių įrodymų, patvirtinančių, jog jo sveikatos būklė objektyviai apribojo jo galimybę dalyvauti 2013-03-22 teismo posėdyje. Be to, prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, todėl laikė, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Kadangi į teismo posėdį ieškovas neatvyko be svarbių priežasčių, atsakovai atstovas neprašė priimti sprendimą už akių, bei įvertinęs ieškovo elgesį viso proceso metu, siekiant įgyvendinti ir užtikrinti teisminio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sprendė, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį, grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas iki teismo posėdžio nepateikė teismui prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl jo ligos ir į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. kovo 22 d. 9.30 val., tačiau 2013 m. kovo 21 d. vakare apeliantas susižalojo ir kreipėsi į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, tačiau nedarbingumo pažymos negavo. Kitą dieną 8.00 val. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris skubos tvarką priėmė apeliantą ir išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą. Apeliantas nurodo, kad skambino Kėdainių rajono teismo darbuotojams, informavo apie savo ligą iki teismo posėdžio, taip pat iš UAB „Skorpiono takas“, kuri yra šalia poliklinikos, išsiuntė teismui faksogramą. Apeliantas prašo teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis prašymą dėl bylos nagrinėjimo pateikė teismui iki teismo posėdžio, taip pat iškviesti liudytojais apklausti teismo darbuotojus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai I. B. ir Mykolas G. B. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškovo neatvykimo į 2013 m. kovo 22 d. teismo posėdį priežastį laikė nesvarbia. Teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, kad jis skambino raštinės darbuotojams po 9.30 val. Viena vertus, visi šie jo veiksmai atlikti po to, kai turėjo prasidėti teismo posėdis. Kita vertus, teismas išėjęs į pasitarimų kambarį spręsti atsakovų prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu ir gavęs ieškovo prašymą, sugrįžo į teismo posėdžių salę ir svarstė ieškovo prašymą, bei šias aplinkybes įvertino priimdamas skundžiamą nutartį, todėl teisiškai nereikšmingi ieškovo prašymai dėl liudytojų iškvietimo ir medžiagos išreikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto pareikšto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog atskirasis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis atskirojo skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto pateikti prašymai atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą, išreikalauti rašytinius įrodymus yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas šių prašymų netenkino.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
LR Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.).
Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).
Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti tos bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomos neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatymo požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti šį klausimą prašančiojo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. antstolis R. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-225/2009). Tačiau tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą, o tai kartu reiškia ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus, kuriais remiantis priimami tam tikri procesiniai sprendimai naudojantis teismo diskrecija.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011 m. gruodžio 14 d. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovui siųsti procesiniai dokumentai jo paties nurodytu adreso grįždavo neįteikti, apeliantas neatsiimdavo jam adresuotų teismo pašto siuntų (1 t., b.l. 23-26, 65-66). Teismo šaukimai į parengiamąjį posėdį, kuris buvo paskirtas 2012 m. rugpjūčio 21 d., ieškovui buvo siųsti net keturis kartus (2 t., b.l. 72, 73, 74, 75). Parengiamasis teismo posėdis neįvyko, nes ieškovui nepavyko įteikti šaukimų. Teismas, įvertinęs situaciją, kad ieškovas neatsiiminėja jam adresuotos teismo pašto siuntos, 2012 m. rugpjūčio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė ieškovą apie sekantį posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu (2 t., b.l. 77, 81). Kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2012 m. spalio 29 d. buvo atidėtas ieškovo prašymu (2 t., b.l. 112). Prieš posėdį J. P. elektroniniu laišku informavo teismą, kad ieškovas 2012 m. spalio 24 d. patyrė traumą ir nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2012 m. spalio 31 d. turi nedarbingumo pažymėjimą (2 t., b.l. 106, 107). Teismas 2012 m. spalio 26 d. raštu informavo ieškovą, jog iki teismo posėdžio jis privalo pateikti nedarbingumą patvirtinančius dokumentus ir išaiškino jam, jog paprastai svarbiomis priežastimis neatvykimas dėl ligos į teismo posėdis nelaikomas (2 t., b.l. 108). Į 2012 m. gruodžio 12 d. parengiamąjį teismo posėdį, kuris turėjo prasidėti 9.30 val., ieškovas atvyko pavėluotai 9.36 val. (2 t., b.l. 182). Šio posėdžio metu ieškovas pareiškė prašymą ateityje pateikti rašytinius įrodymus. Teismas ieškovą įpareigojo rašytinius įrodymus pateikti iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2 t., b.l. 183), tačiau jokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. 2013 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas tenkino ieškovo prašymus, į bylos nagrinėjimą iš esmės neperėjo, ieškovo prašymu leido į teismo posėdį atsivesti liudytojus, kurių ieškovas neįvardijo bei vėl įpareigojo pateikti rašytinius įrodymus (3 t., b.l. 11-15). Per visą bylinėjimosi laikotarpį apeliantas atstovo nesusirado, nors tam laiko turėjo pakankamai. 2013 m. kovo 22 d. teismo posėdis turėjo prasidėti 9.30 val. (3 t., b.l. 35-37), tačiau prasidėjo 9.35 val., ieškovas iki nurodyto laiko į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, todėl atsakovai paprašė teismo palikti ieškinį nenagrinėtą. Tačiau teismui esant pasitarimų kambaryje, buvo gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl iš vakaro patirtų sužalojimų bei pateiktas nedarbingumo pažymėjimas (3 t., b.l. 38-39). Teismui grįžus iš pasitarimų kambario, šis ieškovo prašymas buvo apsvarstytas, tačiau atsakovai savo pozicijos nepakeitė (3 t., b.l. 42-43). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai, jog ieškovo nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis - trauma buityje, dėl kurios jis nebuvo hospitalizuotas, o kitą dieną iš UAB Skorpiono takas“ išsiuntė teismui faksogramą, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog jo patirti sužalojimai nebuvo tokie sunkūs, kad neleido ieškovui laisvai judėti ir atvykti į teismo posėdį. Esant šioms aplinkybėms, neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kada tiksliai teisme buvo gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą – iki posėdžio pradžios, ar jau prasidėjus posėdžiui. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, svarbiausiu argumentu nurodė ne aplinkybę, susijusią su ieškovo prašymo pateikimo momentu, o vertino visą bylos eigą nuo pat ieškinio padavimo ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nėra suinteresuotas operatyviu bylos išnagrinėjimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina teismo procesą, šalys į teismo posėdį atvyksta iš kitų miestų, atsakovų atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 246 str. 1 d.).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo (CPK 246 str. 1 d.) nuostata dėl jame išvardintų priežasčių, paprastai nelaikomų svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje I. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. R., M. N. v. UAB „Arteta“, bylos Nr. 3K-3-151/2007, kt.).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, esant atsakovų prašymui palikti ieškinį nenagrinėtu, įvertino ne tik ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pateikimo momentą, bet ir jame nurodytas ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, visą bylos nagrinėjimo procesą, ieškovo elgesį nagrinėjimo metu, dėl ko padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.