Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Žydruolei Glebavičiūtei, atsakovės atstovui advokato padėjėjui G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei O. G. dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje ieškinį pripažino iš dalies, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 121068,62 Lt palūkanų priteisimu, o likusius ieškinio reikalavimus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Atsakovė tiek atsilepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį dalyje dėl 121068,62 Lt palūkanų priteisimo pripažino, todėl šio ieškinio reikalavimo dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 121068,62 Lt dydžio palūkanos ( 6. 37 straipsnis, C P K 140 straipsnio 2 dalis ).

Ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013m. sausio 3d. ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 1 000 000 Lt. Bylos duomenimis atsakovė paskolos sutartyje nustatytu terminu skolos ieškovui negrąžino, todėl yra išduotas vykdomasis dokumentas dėl 1 000 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovės ir šiuo metu yra pateiktas vykdymui. Minėtos paskolos 3. 5 punktu šalys sutarė, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas pagal sutarties sąlygas laiku negrąžina paskolos, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,4 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Iš pateikto paskaičiavimo ( b. l. 19) matyti, kad delspinigių dydis už 180 dienų sudaro 763. 582, 82 Lt. Ieškovas mano, kad šalys turi teisę susitarti dėl netesybų dydžio ir dėl jų susitarė laisva valia, o susitarusios - privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, nes sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. Atsakovė atsikirsdama nurodo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka teisminės praktikos ir teismas priteisdamas juos turi sumažinti.

Kasacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl netesybų dydžio yra pažymėjęs, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (C K 6.73, 6.258 straipsniai). C K 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau kolegijos 2008m. rugpjūčio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (C K 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367), 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (C K 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teismas nustatydamas, ar pagal C K 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės netesybos yra neprotingai didelės, todėl jos turi būti mažintinos. Tačiau teismo vertinimu, mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybas pasirinko pačios šalys ir sulygo sudarydamos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovei pareiga mokėti netesybas atsiranda iš sutartinių paskolinių santykių, kuriuos ji prisiėmė laisva valia. Nors byloje nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, tačiau ieškovo ir jo atstovės teigimu, atsakovė yra verslininkė ir paskolą gavo verslui vystyti. Taigi, atsakovė galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Teismas atsižvelgdamas į aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ( C K 1. 5 straipsnis) daro išvadą, kad šalių sudarytos paskolos sutarties 3. 5 punkte numatytas 0,4 proc. delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir turi būti sumažintas iki 0,2 proc. dydžio. Tai sudarytų 381791,41 Lt sumą ( pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą 0, 4 proc. sudaro 763,582,82 Lt, o skaičiuojant 0, 2 proc. būtų 381791,41 Lt ). Mažinti dar didesne dalimi priteisiamus delspinigius arba nustatant juos tokia dalimi kaip prašo atsakovė iki 0,02 proc., teismas neturi teisinio pagrindo, nes tokiu atveju būtų iš esmės paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sudarydamos sandorius šalys dėl jų sąlygų susitaria laisva valia ir gali susitarti dėl sandorių, nors įstatymu ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių ( C K 1. 136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, ginčo sutarties šalys sudarydamos paskolos sutartį susitarė laisva valia tiek dėl palūkanų, tiek ir dėl delspinigių mokėjimo ir tokios sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymams, todėl nepagrįstai atsakovės atsiliepime į ieškinį teigiama, kad ieškovo reikalavimas kartu priteisti palūkanas ir delspinigius yra neteisėtas.

Atsakovei nevykdant prievolės mokėti palūkanas ir delspinigius, vadovaujantis C K 6. 37 straipsnio 2 dalimi, C K 6. 210 straipsnio 1dalimi iš atsakovės ieškovui priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys iš dalies tenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2013m. rugsėjo 30d. nutartimi ieškovas nuo dalies 9000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės pajamas buvo atleistas. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovė patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovui bei valstybei ( C P K 93 straipsnio 1 dalis, C P K 96 straipsnio 1 dalis), Iš atsakovės pagal C P K 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. G. a/k (duomenys neskelbtini) 121 068,62 Lt palūkanų ir 381 791,41 Lt delspinigių ieškovui M. M. a/k (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės O. G. priteisti ieškovui 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ( 502. 860,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2013m. spalio 7d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės O. G. priteisti 3847 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui M. M..

Iš atsakovės priteisti 5182 Lt žyminį mokestį ir 5,84 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.