Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo ir nurodymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pabrėžė, kad Sprendimas yra priimtas pasibaigus Įstatymo 49 straipsnyje nustatytam terminui skundą ištirti. Iš atsakovės pateikto 2015-02-20 rašto Nr. 2R-975(2.13.) matyti, kad A. Z. buvo informuotas apie termino skundui išnagrinėti pratęsimą. Šiame rašte nebuvo konkrečiai nurodyta, kokiam laikui šis terminas pratęsiamas, nors Įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Taip pat, remiantis minėta teisės norma, tyrimas gali būti pratęstas, jeigu yra sudėtingas, didelės apimties, pažeidėjo veiksmai yra tęstiniai. Šiuo atveju buvo išsiųsta viena pašto siunta, todėl šis tyrimas negalėjo būti priskiriamas sudėtingiems. Be to, pats termino pratęsimas atliktas terminui pasibaigus. VAAT sprendimas, kuriuo buvo patenkintas A. Z. skundas, įsiteisėjo 2014-12-19, todėl skundas privalėjo būti išnagrinėtas iki 2015-02-19, tačiau tik 2015-02-20 raštu Inspekcija informavo A. Z. apie tyrimo termino pratęsimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Inspekcija pabrėžė, kad siųsdama santuokos nutraukimo dokumentus, pareiškėja ant voko nurodė „UAB „Dagris“ p. A. Z.“, tačiau konkrečiai neįvardino, kad tai yra asmeninio pobūdžio informacija, skirta susipažinti tik adresatui. Pareiškėja, kaip advokatė, atstovaujanti A. Z. žmoną skyrybų byloje, privalo tvarkydama asmens duomenis apsaugoti juos nuo neteisėto atskleidimo tretiesiems asmenims. Neįvykdžiusi šio reikalavimo, ji pažeidė Įstatymo 30 str. 1 dalies nuostatas. Pareiškėja, atsižvelgdama į A. Z. paaiškinimus dėl galimų kliūčių įteikti laišką A. Z. namų adresu, neįvertinusi kitų galimų saugesnių alternatyvų (pvz., registruota pašto siunta namų adresu su įteikimu, registruota pašto siunta į darbovietę, nurodžius, kad laiškas turi būti įteiktas asmeniškai A. Z.), iš karto siuntė skyrybų dokumentus registruota pašto siunta į A. Z. darbovietę. Pažymėtina, kad nebuvo jokių A. Z. veiksmų, leidžiančių įtarti, kad jis sąmoningai vengia gauti skyrybų dokumentus, o advokatė vis tiek pasirinko kraštutinį, nesaugų privačios informacijos įteikimo būdą, ant voko nenurodydama, kad siunta privalo būti įteikta adresatui asmeniškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 str. 1 d. 4 punktu, 3 str. 3 dalimi, 10 str. 1 d. 3 punktu bei įstaigose nusistovėjusia praktika, yra žinoma, kad korespondencija, adresuota vadovui, yra įteikiama už korespondenciją atsakingam asmeniui, kuris (jeigu ant voko nenurodyta, kad korespondencija yra asmeninio pobūdžio), laišką, kaip su juridiniu asmeniu susijusią informaciją, atplėšia, paskirsto ir pan. Šią poziciją patvirtina ir VAAT (nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-431-628/2014), pasisakydamas, kad kuomet sunku pristatyti oficialius dokumentus asmeniui į jo gyvenamąją vietą, tokiais atvejais dokumentai gali būti siunčiami į darbovietę, laikantis teisės aktuose įtvirtintos tvarkos.

Inspekcija paaiškino, kad pareiškėja nei A. Z. skundo nagrinėjimo metu, nei teismui nepateikė UAB „Dagris“ vidaus tvarkos taisyklių, patvirtinančių, kad už korespondenciją atsakingas asmuo negali atplėšti laiškų, adresuotų bendrovės vadovui, o turi įteikti neatplėštą voką asmeniškai. Iš teismui pateiktos A. Z. skundo medžiagos matyti, kad Inspekcija tyrė laiško išsiuntimo aplinkybes, UAB „Dagris“ korespondencijos priėmimo tvarką ir kitas sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes. Taip pat buvo kreiptąsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir į AB „Lietuvos paštas“ su prašymais suteikti nešališką konsultaciją dėl registruota pašto siunta siunčiamų laiškų įteikimo. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentu, kad Inspekcija neatliko išsamaus ir objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo.

Inspekcija pabrėžė, kad tinkamai ir laiku pranešė A. Z. apie jo skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, nurodydama pratęsimo priežastis ir skundo nagrinėjimo eigą. Įstatymo 49 straipsnyje nėra numatyta, per kiek dienų, suėjus 2 mėnesių skundo tyrimo terminui, būtina pranešti apie šio termino pratęsimą. Pažymėtina, kad Inspekcija priėmė Sprendimą, nepasibaigus Įstatyme nustatytam maksimaliam 4 mėnesių terminui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad įsiteisėjusiu 2014-12-04 VAAT sprendimu (bylos Nr. I-9294-208/2014) konstatuota, kad santuokos nutraukimo dokumentų su pareiškėjo asmens duomenimis išsiuntimas į pareiškėjo darbovietę yra laikytinas galimai tinkamų organizacinių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto atskleidimo, neįgyvendinimu, o ne šių duomenų gavimas. Taip pat minėtos administracinės bylos medžiagoje yra Lietuvos pašto pažyma, kad laišką priėmė UAB „Dagris“ administratorė. Laiškas buvo gautas 2013-06-10.

Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo, kad raštas dėl skundo tyrimo termino pratęsimo buvo priimtas praėjus Įstatyme nustatytam 2 mėnesių terminui skundui išnagrinėti, tačiau skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant maksimalaus leistino 4 mėnesio termino.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo bei Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su A. Z. 2013-05-28 sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja kaip advokatė įsipareigojo atstovauti A. Z. civilinėje byloje dėl santuokos su A. Z. nutraukimo (b. l. 40).

Pareiškėja, siekdama perduoti reikalingus dokumentus A. Z., išsiuntė laišką į jo darbovietę – UAB „Dagris“, su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu ir A. Z. asmens duomenimis. Ant voko nurodė „UAB „Dagris“ p. A. Z.“ (b. l. 44).

Dėl minėtų pareiškėjos veiksmų A. Z. 2014-06-09 kreipėsi į Inspekciją su skundu.

2014-07-18 sprendimu Nr. 3R-311(213-1.) Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad buvo praleistas Įstatymo 45 str. 1 d. 6 punkte įtvirtintas vienerių metų skundo padavimo terminas.

Šį sprendimą A. Z. apskundė VAAT, kuris 2014-12-04 sprendimu panaikino apskųstą Inspekcijos sprendimą ir įpareigojo nagrinėti A. Z. 2014-06-09 skundą. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2014-12-19.

Inspekcija 2015-02-20 raštu Nr. 2R-975(2.13.) pranešė A. Z., kad vadovaujantis Įstatymo 49 straipsniu, skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas (b. l. 71).

Išnagrinėjusi A. Z. skundą, Inspekcija 2015-03-12 priėmė Sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėja, išsiųsdama dokumentus A. Z. darbovietės adresu, bet ant voko nepažymėjusi, kad tai yra asmeninio pobūdžio informacija, sudarė galimybę tretiesiems asmenims susipažinti su siuntos turiniu. Inspekcija konstatavo, kad taip buvo pažeistas Įstatymo 30 str. 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (b. l. 68–69).

Vadovaudamasi Įstatymo 41 str. 5 punktu, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156, 15.2 punktu ir nustatytomis aplinkybėmis, Inspekcija pateikė pareiškėjai Nurodymą (b. l. 65–66). Nurodyme pareiškėjai buvo nurodyta užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės ir techninės priemonės, skirtos apsaugoti asmens duomenims, gautiems teikiant teisines paslaugas, nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, apie Nurodymo vykdymą iki 2015-04-27 raštu informuojant Inspekciją.

Inspekcijos pareiga išsamiai ir visapusiškai tirti skundą yra įtvirtinta Įstatymo 37 str. 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Taip pat Įstatymo 41 str. 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas. Nurodytos ir kitos Inspekcijai suteiktos teisės yra nukreiptos į tai, kad pagal savo kompetenciją atsakovas galėtų vykdyti veiksmingą ginčo santykių kontrolės funkciją. Vykdydama šią funkciją, Inspekcija privalo visapusiškai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus dėl tariamai pažeistos asmens teisės į saugų garantuojamą jo asmeninių duomenų panaudojimą. Vykdydama šią pareigą, Inspekcija privalo pasinaudoti visomis įstatymo jam suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų ir visapusišką jo nurodytų aplinkybių įvertinimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu tai reiškia, kad Inspekcija sprendime dėl gauto skundo išnagrinėjimo rezultatų, atsakydama į skundą padavusio asmens teiginius apie jo tariamai pažeistas teises, paneigdama arba patvirtindama šių teiginių pagrįstumą, privalo nurodyti objektyvius duomenis, kuriais remiantis padaroma vienokia arba kitokia išvada dėl skundo pagrįstumo, turi įvertinti tyrimui reikšmingus teisinius ir faktinius aspektus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A375-858/2015).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad, įvertinus skundžiamus Sprendimą bei Nurodymą, matyti, kad Inspekcija nustatė, jog siuntinys buvo įteiktas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatų. Įstatymo 30 str. 1 dalies pažeidimas pareiškėjos veiksmuose buvo konstatuotas, nes ji ant voko konkrečiai nepažymėjo, kad tai yra asmeninio pobūdžio informacija, dėl ko kilo grėsmė, jog apie siuntinio turinį gali sužinoti tretieji asmenys – siuntinį priėmę UAB „Dagris“ darbuotojai. Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti atlikus išsamų aplinkybių tyrimą.

Įstatymo 30 str. 1 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Pažymėtina, kad duomenų apsaugą bei advokatų profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokiais konkrečiais atvejais turi būti taikomos atitinkamos organizacinės bei techninės priemonės, skirtos užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Todėl teismas daro išvadą, kad, konkrečiu atveju, konstatuojant asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimą, būtina įvertinti individualią situaciją ir atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes.

Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, pareiškėjos veiksmuose konstatuodama pažeidimą, rėmėsi prezumpcija, jog įstaigose yra priimta, kad korespondenciją, skirtą jos vadovui, atplėšia ir paskirsto administracijos darbuotojas, o neatplėštas vokas turi pasiekti vadovą, jeigu yra aiškiai pažymėta, kad laiškas yra asmeninio pobūdžio. Šiuo konkrečiu atveju, Inspekcija minėtos prezumpcijos nepatikrino. Neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su nusistovėjusia korespondencijos UAB „Dagris“ priėmimo tvarka. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ant voko, kuriame buvo A. Z. skirta informacija, kaip laiško adresatą nurodė būtent A. Z.. Taip pat laiškas buvo siųstas uždarame, nepermatomame voke. Teismo vertinimu, tik įvertinus minėtas aplinkybes, buvo galima daryti pagrįstą išvadą, ar pareiškėja, siųsdama A. Z. skirtus dokumentus į jo darbovietę, tikrai veikė pažeisdama su asmens duomenų apsauga susijusius atsargumo ir apdairumo reikalavimus.

Be to, pareiškėja ginčijo Sprendimo bei Nurodymo teisėtumą, argumentuodama, kad buvo netinkamai taikomos Įstatymo 49 straipsnio nuostatos dėl skundo nagrinėjimo termino ir jo pratęsimo. Anot pareiškėjos, Inspekcija 2015-02-20 raštu pranešdama apie skundo tyrimo termino pratęsimą A. Z., nenurodė konkrečios termino pratęsimo datos, nepateikė argumentų, pagrindžiančių būtinumą pratęsti skundo tyrimo terminą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad terminas buvo pratęstas šiam jau pasibaigus.

Įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais skundo tyrimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiais. Visas skundo tyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 4 mėnesiai. Apie Inspekcijos sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.

Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad vien konkrečios skundo tyrimo pratęsimo datos nenurodymas 2015-02-20 rašte negali būti pagrindu pripažinti Inspekcijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikinamas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. LVAT laikosi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Esminis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama vertinant procedūros pažeidimo įtaką priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas bei Nurodymas priimti atitinkamai 2015-03-12 ir 2015-03-13, matyti, kad nebuvo pažeistas Įstatymo 49 straipsnyje nustatytas maksimalus 4 mėnesių skundo tyrimo terminas. Teismo vertinimu, šiuo atveju konkrečios pratęsimo termino datos nenurodymas negali būti pripažįstamas aplinkybe, galėjusią nulemti neteisėto sprendimo priėmimą. Todėl iš aplinkybė negali būti laikoma esminiu procedūros pažeidimu, esančiu pagrindu naikinti individualų administracinį aktą, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punktu.

Tačiau teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Inspekcijos 2015-02-20 rašte nebuvo pateikti motyvai, kuriais remiantis galima pratęsti skundo ištyrimo terminą. Iš Įstatymo 49 straipsnio nuostatų matyti, kad tiriant skundą dėl Įstatymo pažeidimų ypatingas dėmesys skiriamas operatyvumui ir greitam skundo ištyrimui. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinti pagrindai, kuriais vadovaujantis skundo ištyrimo terminas gali būti pratęsiamas dar dvejais mėnesiais. Terminas gali būti pratęsiamas dėl aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ir skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio. Matyti, kad teisės normoje galimybė pratęsti terminą siejama su faktinės situacijos, skundžiamų veiksmų pobūdžiu ir sudėtingumu. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija termino pratęsimą motyvavo tuo, kad nebuvo gautas Ryšių reguliavimo tarnybos išaiškinimas, dėl kurio Inspekcija kreipėsi. Motyvų, pagrindžiančių bent vienos iš termino pratęsimo pagrindu galinčių būti Įstatyme nurodytų aplinkybių buvimą, Inspekcija nepateikė. Todėl darytina išvada, kad Inspekcija nepagrįstai pratęsė terminą skundui ištirti.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiami Sprendimas bei Nurodymas buvo priimti išsamiai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punktu, šio reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos S. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015-03-12 sprendimą Nr. 3R-90 (2.13-1.) „Dėl A. Z. 2014 m. birželio 9 d. skundo“.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015-03-13 nurodymą Nr. 2R-1454 (2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.