Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, S. S., M. S., G. N., J. B. (J. B.), S. B. (S. B.), B. K., J. S., L. P. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, suinteresuotas asmuo J. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkanti su pareiškimu. Paaiškino, kad pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į statinius, neteisėtai pastatytus valstybinėje žemėje, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija reikalauja nugriauti nuo 2016 metų. Pažymėjo, jog pareiškėjos seneliui A. M. 1970 m. gruodžio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi parduotos tik 22/100 gyvenamojo namo dalys, be ūkinių pastatų, o tai patvirtina kitų namo bendraturčių duoti sutikimai parduoti turtą. Pareiškėjos argumentai dėl ūkinių pastatų naudojimosi kartu su visais gyvenamojo namo bendrasavininkais pagal žodinį susitarimą, aplinkybė, jog ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 11J1/m buvo eksploatuojamas, vėliau atnaujintas, suremontuotas, renovuotas, bei rekonstruotas, pristatant priestatą, pažymėtą indeksu 25I1/m, nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto. Nurodė, kad Namų valdos techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane be kita ko statinys 11J1/m pažymėtas spaudu „Savavališkai įrengtas gyvenamasis plotas 47,33 kv.m. 2A1/m, A31/p, A41/p, 91/3m, 8J1/m, 9J1/m, 10J1/m, 11J1/m, 12J1/m, 13J1/m“. Nei po vienos inventorizacijos statinys 11J1/m nebuvo įregistruotas, jis savavališku pripažintas 1980 ir 1986 metais, o jo rekonstravimas bei priestato 25J1/m pristatymas neteisėtas ir neatitinka nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nuostatymui reikalingų sąlygų. Be to, statiniai 11J1/m ir 25J1/yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype šalia (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą dėl savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio paskirties pastato valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. birželio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad 2018 m. balandžio 6 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Be to, pareiškėja statiniais nesinaudoja, kadangi nuo 2018 m. spalio 22 d. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. vasario 19 iki 2018 m. spalio 21 d. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo ir negali naudotis ginčo statiniais kaip numatyta įgyjamąją senatį reglamentuojančiose normose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliantė (pareiškėja) E. M. apeliaciniame skunde su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutinka, prašo sprendimo dalį dėl priteistų 1664,33 Eur teismo išlaidų J. S. naudai panaikinti ir priteisti iš J. S. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas suinteresuotam asmeniui J. S. bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos neteisingai pritaikė CPK 93 straipsnio ir CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjai pateikus pareiškimą, suinteresuoti asmenys (taip pat ir J. S.) į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti teismo iniciatyva. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys, išskyrus J. S., dalyvavo 2020-02-10 teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, sutiko su pareiškimu. Kadangi J. S. teismo posėdyje nedalyvavo, teismui neteikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, todėl laikytina, kad ji nebuvo suinteresuota bylos baigtimi. Suinteresuotas asmuo taip pat neteikė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą.

13.3.Aplinkybė, jog nebuvo aktyvi pirmą kartą nagrinėjant bylą, nepaneigia suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi žinodama apie ginčo statinių neteisėtą statybą valstybinės žemės sklype ir tikėdamasi, jog statiniai nebus įteisinti, taupumo sumetimais nesikreipė teisinės pagalbos į profesionalų teisininką. Kadangi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime siekdama užkirsti kelią pareiškėjai nesąžiningai suklaidinti teismą.

13.4. Nors suinteresuotas asmuo nepretenduoja į ginčo statinius ir į valstybinį žemės sklypą, kuriame stovi statiniai, tai nepaneigia bylos šalių interesų priešingumo. Apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, jog tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl statinių, kuriuos pareiškėja siekia įgyti pagal įgyjamąją senatį, pastatymo teisėtumo, o teismas, nors ir prieštaravo pareiškėja, suinteresuoto asmens prašymu įtraukė į bylą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

13.5. Suinteresuoto asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi sukelia ne noras (ar nenoras) naudotis ginčo statiniais, tačiau statinių statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus faktas neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje, dėl kurių ir yra pažeidžiami interesai. Dėl neteisėtai pastatytų ginčo statinių iki suinteresuoto asmens, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), negali privažiuoti aptarnaujantis transportas (UAB „Ekonovus“ 2019-09-24 pranešimas) ir negalės pravažiuoti kol bus ginčo statiniai.

13.6. Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu. Suinteresuotas asmuo profesionalios teisinės pagalbos taupymo sumetimais kreipėsi tik bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo tokių veiksmų vertinti nei kaip perteklinio išlaidavimo, nei kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, jog pareiškėja neįtraukė į bylą visų suinteresuotų asmenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog į bylą teismo iniciatyva įtraukti asmenys neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ypatingosios teisenos byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys ir vertins tik sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjos priteistos suinteresuotam asmeniui J. S. advokato teisinės pagalbos išlaidos.

20. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

21. Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesams esant skirtingiems ir (ar) priešingiems, yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020).

22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teisę į teisiškai neįregistruotus ūkinius pastatus, pažymėtus indeksais 1/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,98 kv. m. ploto, ir 2/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,29 kv. m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. liepos 16 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, suinteresuotas asmuo J. S. pateikė paaiškinimus, prašydama pareiškimo netenkinti, kadangi siekiama įgyti nuosavybės teises į statinius, neteisėtai pastatytus valstybinėje žemėje, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija reikalauja nugriauti nuo 2016 metų. Taigi priešingai nei nurodo apeliantė, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo iš esmės siekė skirtingų rezultatų, kas sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju šalių interesai buvo priešingi.

23. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui klausimą svarbu ne tik siekis skirtingo teisinio rezultato, tačiau ir aplinkybė, dėl kurios tokio rezultato šalys siekia, tai yra materialinis šalių suinteresuotumas. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų, pateiktų pakartotinai grąžinus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, matyti, jog suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškimu remdamasis tik aplinkybe, jog pareiškėja siekia įgyti savavališkai pastatytus ginčo pastatus pagal įgyjamąją senatį, tačiau iš tiesų nenurodomas jos materialinis suinteresuotumas. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad dėl ginčo statinių yra pažeidžiami jos interesai, ir teikia teismui UAB „Ekonovus“ 2019-09-24 raštą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog suinteresuotam asmeniui turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Iš rašto turinio matyti, jog konteineriai nebuvo aptarnauti 2019 m. rugsėjo 9 ir 23 dienomis, nurodyta tik abstraktaus pobūdžio priežastis – kliūtis. Pateiktame rašte nėra konkretizuota kliūtis, taip pat nėra pateikta ir duomenų, jog suinteresuotam asmeniui paslaugas teikiantys asmenys būtent dėl ginčo statinių apskritai negali patekti iki (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), o pateiktame rašte nurodytos aplinkybės nebuvo vienkartinio pobūdžio, taip pat nėra aišku, kaip šiuo metu (ne)išspręsta rašte nurodoma faktinė situacija (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens argumentus, pritaria apeliantei, kad civilinės bylos teisinis rezultatas (netenkintas pareiškimas) neturi tiesioginės reikšmės suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms ir šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui išimties.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtent šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes pažymi, kad pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant tik į bylos baigtį bei priešingą šalių interesą, ir nevertinant tai, kokią reikšmę suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi išnagrinėtos bylos rezultatas, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Iš suinteresuoto asmens procesinio elgesio matyti, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą suinteresuoto asmens elgesys buvo pasyvus, paaiškinimus teikė tik grąžinus civilinę bylą nagrinėti apylinkės teismui antrą kartą, be to, įrodymus byloje rinko savo iniciatyva. Kita vertus, kaip matyti iš bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro ne išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu, tačiau procesinių dokumentų (prašymų) rengimas. Nors sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog teisė turėti profesionalų atstovą susijusi su teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, tačiau pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose proceso normos įtvirtina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo specifiškumą, suteikdamos teismui teisę kiekvienu individualiu atveju spręsti, ar taikyti CPK 433 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį. Taigi net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotam asmeniui nepriteistinos iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos, nepaneigiama teisė į teisingą teismą, tačiau, kaip jau minėta, paprastai ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos lieka jas patyrusios šalies naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų teisinga, sąžininga ir protinga, taip pat atitiktų teisingą šalių interesų pusiausvyrą, jeigu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusčiusią faktinę situaciją ir šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme tektų kiekvienai jas patyrusiai šaliai ir iš pareiškėjos nebūtų priteisiamos suinteresuoto asmens naudai (CK 1.5 straipsnis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens materialinį teisinį suinteresuotumą, todėl nepagrįstai pritaikė bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose paskirstymo išimtį (CPK 433 straipsnio 6 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo suinteresuoto asmens naudai pakeistina, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - netenkinant suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliacinis skundas tenkintas, tačiau apeliacinis skundas buvo reiškiamas tik dėl procesinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų. Be to, pareiškėjos reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo netenkintas. Taigi nors ir apeliacinis skundas patenkintas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo ypatingosios teisenos byloje, kad iš esmės asmuo, kurio pareiškimo reikalavimas nebuvo tenkintas ir apeliacinis skundas teiktas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, įgytų ir teisę atlyginti bylinėjimosi išlaidas, vertintina, jog sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus atitiktų tai, kad ir apeliacinės instancijos teisme kiekviena iš šalių prisiimtų savo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos E. M. suinteresuoto asmens J. S. naudai ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – netenkinti suinteresuoto asmens J. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos E. M..

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.