Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims - E. G. ir R. G., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., priėmė likusį palikimą po senelio J. G., mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti bei pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. G.. Ieškovas V. G. yra mirusiojo J. G. vaikaitis. Mirusysis turėjo vieną sūnų – R. G., kuris yra ieškovo tėvas. J. G. mirė santuokoje su E. A. G. Mirus seneliui liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su senelio asmeniniais daiktais, baldais ir kitų namų apyvokos daiktais, senovinis bufetas, senelio paauksuotas laikrodis, senelio darbo įrankiai, paveikslas, knygos, nuotraukos. Mirus seneliui jo palikimą priėmė ieškovas. Nei mirusiojo sūnus nei jo sutuoktinė tam neprieštaravo, jie į J. G. palikimą nepretendavo. Jokio kito turto J. G. neturėjo, o visą jo turtą paveldėjo ieškovas, priėmęs senelio bufetą, laikrodį, darbo įrankius, paveikslą, knygas iš karto po senelio mirties. Mirus seneliui ieškovas buvo įsitikinęs, kad jis paveldi visą seneliui priklausantį turtą, tuo metu jam nebuvo žinoma, kad ½ dalis buto priklauso E. A. G., kadangi butas buvo įgytas santuokoje. Priėmęs senelio palikimą ieškovas leido senelio sutuoktinei iki jos mirties gyventi senelio bute. Ieškovas kaip paveldėto turto savininkas po senelio mirties apmokėjo įsiskolinimus už namo administravimo paslaugas, elektros energiją, už butui tiektas dujas. Ieškovas ilgą laiką (duomenys neskelbtini), dabar dirba (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ieškovas būna retai ir trumpą laiką, todėl žinodamas, kad senelio sutuoktinė yra gyva ir jo leidimu gyvena bute bei juo naudojasi, nei senelio sutuoktinės nei buto priežiūra paskutiniais metais nesirūpino. 2024 m. gruodžio mėn. ieškovui atsitiktinai tapo žinoma, kad jo paveldėtas butas yra parduodamas iš varžytinių. Surinkus duomenis buvo aišku, kad 2022 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių, buvo tenkintas VĮ Turto bankas ieškinys ir nustatyta, kad J. G. įgijo po ½ dalį turto, buto esančio (duomenys neskelbtini). Nustačius pergyvenusio sutuoktinio dalį bendrame turte, buvo baigtos J. G. palikimo perėjimo valstybei procedūros ir 2022 m. kovo 15 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovas po senelio mirties pradėdamas faktiškai valdyti J. G. turtą, priėmė palikimą ir valdė jį nuosavybės teise – leido panaudos būdu bute gyventi senelio sutuoktinei E. A. G., sumokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, pasiėmė seneliui priklausiusius daiktus - senovinį bufetą, senelio paauksuotą laikrodį, jo darbo įrankius, paveikslą, knygas, nuotraukas ir kitus seneliui priklausiusius daiktus ir naudodamasis jais kaip savo nuosavybe, kaip tikras šeimininkas suvokė save paveldėto turto savininku ir tokiu būdu neabejotinai išreiškė savo valią priimti senelio J. G. palikimą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. mirties palikimą ieškovas priėmė faktiniu valdymu, pripažintinas negaliojančiu 2022 m. kovo 15 d. palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. ir ieškovės atstovė nurodė, kad po senelio mirties liko bufetas, staliaus įrankiai, paauksuotas laikrodis, knygos. Senelio sūnus buvo ir yra, bet su juo palaikomi minimalūs ryšiai. Senelis visada sakydavo, kad paliks viską jam-ieškovui, tiesiog norėta, kad teta L. liktų tame bute. Priėmė visus senelio daiktus iš senelio namų, kuriuos turi iki šiol. Žinojo, kad senelis turi butą. Negali atsakyti, kada senelis įgijo butą. Tos aplinkybės, kad butas įgytas 1992 m., nebuvo žinomos priimant palikimą. Kai senelis mirė ir sumokėjo sąskaitas, susitarė su teta L., kad ji ten gyvens. Po mirties mokėjo sąskaitas ir vežėsi tuos daiktus. Senelio mirties dieną buvo laidotuvėse, po trijų dienų vežėsi daiktus, mokėjo sąskaitas, sutvarkė kraną vandens čiaupą L., patvarkė būstą. Buvo susitarimas su teta L. ir su ja prižiūrėjusia dukra V., kad teta L. gyvens čia ir mokės mokesčius. Buvo klausiama V., ar tame bute nėra skolų, tačiau buvo atsakoma, kad viskas gerai. Butu nesinaudojo, jo nereikėjo, dėl to nebuvo tvarkoma registracija. Šiuo metu bute gyvena teta L.. Nebuvo žinomas faktas, kad jai priklauso kita pusė buto. Gavosi, kad buvo sumokėtos pusmečio skolos. Išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini) ilgais kontraktais 4-6 mėn. Grįžęs pabūdavo trumpai 2-3 mėn. ir vėl išvykdavo. Susisiekdavo su V., klausdavo kokia padėtis, kaip sekasi ir ji visada buvo atsakoma – viskas gerai, ja buvo pasitikėta. Po senelio mirties bute buvo, tuo tarpu dabar grįždamas bute nesilanko.

Trečiasis asmuo – E. A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo. Teismo posėdžio metu nedalyvavo, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. G., buvo jos buvusio vyro tėvas. Kada mirė J. G., visą laiką iki tol, buvo kalba viskas atitenka V. G., su sąlyga, kad jis turės pasirūpinti teta L. Po senelio mirties V. G. iš buto pasiėmė komodą, paveikslą, laikrodį, įrankius. Senelio sūnus R. laidotuvėse nedalyvavo. Buvęs uošvis gyveno (duomenys neskelbtini), bute, kuris priklausė jam. Jis butą gavo iš staklių gamyklos. R. G. gyvena užsienyje. Nuvykusi į butą, sužinojo, kad teta L. serga. Dėl buto V. G. nesikreipė, nes žinojo, kad tas butas kaip ir priklauso jam, bet vis tiek tame bute gyvens teta L., kuri turi dukrą V. Kol V. G. buvo Lietuvoje, sakydavo, kad kažką mokėjo už butą. V. G. tetai L. leido gyventi. Teta L. ir V. žadėjo mokėti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovo, ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo senelis – J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1992 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 12-3367, J. G. įsigijo butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo įgytas J. G. esant santuokoje su E. A. G. 2022 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu už akių buvo nustatyta, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir E. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki J. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybė paveldėjo J. G. turtą.

Ieškovo ir liudytojos paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas V. G. organizavo J. G. laidotuves, po jo mirties perėmė J. G. asmeninius daiktus – bufetą, staliaus įrankius, paauksuotą laikrodį, knygas. Taip pat, iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 21 d. buvo apmokėtas įsiskolinimą už dujas, 2020 m. vasario 9 d. už būsto administravimą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. už elektros energiją.

Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis 1 dalis). Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

Teismo vertinimu, tikėtina, kad po palikėjo (ieškovo senelio) mirties senelio gyvenamojoje vietoje buvusius namų apyvokos daiktus, bufetą, staliaus įrankius, paauksuotą laikrodį, knygas, priėmė ieškovas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudijusi J. M.. Byloje duomenų, kad kas nors kitas per įstatymo nustatytą terminą būtų priėmęs palikimą nėra. Taip pat ieškovo paaiškinimai bei pateiktas įrodymas, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., patvirtina, jog po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas mokėjimas už elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo netikėti, juolab, jog jie pagrįsti rašytiniu įrodymu. Jau po trijų mėnesių palikimo priėmimo termino, ieškovas sumokėjo skolas už dujas ir buto administravimą. Ir nors vėliau susidarė skolos, dėl ko kreditoriai kreipėsi į valstybės įmonę Turto bankas, dėl valstybės paveldėtino turto, šis argumentas nepaneigia faktinių aplinkybių, kad ieškovas priėmė palikimą pasiimdamas senelio asmeninius daiktus ir sumokėdamas už elektros energiją 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Be to, nors ieškovas ginčo bute niekada negyveno, tačiau po savo senelio mirties atliko veiksmus susijusius su buto valdymu – tvarkė čiaupą, perklijavo tapetus, iki 2020 m. I ketvirčio dengė už butą susidariusias skolas. Vėliau bute likus gyventi bendraturtei E. A. G., pasitikėjo jos dukros nurodomomis aplinkybėmis, jog mokesčiai yra mokami ir mokesčių nebemokėjo.

Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymą pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui kaip nurodyta CK 5.3 straipsnyje. Paveldėjimo teisė Valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Šiuo atveju, kai palikėjas, savo turtą paliko ieškovui, ir šis įpėdinis paveldimą turtą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, tai negalima pripažinti, jog Valstybė, vėliau teisėtai paveldėjo mirusio J. G., turtą. Valstybei teisė paveldėti, kiltu tik tuo atveju, jei būtų nustatytas juridiškai reikšmingas faktas, kad palikėjas palikimo nepriėmė. Šiuo atveju, Valstybei paveldint J. G., turtą, nebuvo įsitikinta ar nėra įpėdinių, ar šis turtas įpėdinių nėra valdomas. Atlikus šiuos veiksmus ginčas dėl sandorio panaikinimo galimai nebūtų kilęs. Dar daugiau, net ir neturint žinių apie antros eilės įpėdinį – ieškovą, valstybė turėjo žinoti, jog sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais ir jam priklauso pusė palikimo, kas patvirtiną aplinkybę, jog valstybė klaidingai neįsitikino, jog nėra kitų įpėdinių.

Teismui pripažinus, jog ieškovas V. G. po J. G., mirties, perėmė jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, 2022 m. kovo 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas niekiniu ir naikintinas, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalimi).

Dėl ieškinio senaties termino.

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad ieškovas tapo ½ dalies Buto savininku nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo J. G. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl 2022 m. kovo 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamo ginčo atveju šis terminas nėra praleistas.

2025 m. vasario 5 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – viešame registre įregistruoti draudimą atsakovui valstybės įmonei Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šios laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus panaikinamos (CPK 149 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė 15,86 Eur pašto išlaidos, kurios ieškinį patenkinus padengiamos iš valstybės lėšų, nes atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ieškovas neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo V. G. ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pripažinti negaliojančiu 2023 m. kovo 15 d. Valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2025 m. vasario 5 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. viešame registre įregistruotą draudimą atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.