Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Maleckio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui teismo nustatytiems trūkumams pašalinti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 15 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės 2022 m. liepos 14 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. R. yra kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorei buvo perduota teismo nustatytiems trūkumams pašalinti. T. y., teismas nurodė, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl AB „T“ procesinio statuso, nėra aiški AB „T“ pozicija dėl galimai įmonės patirtos žalos bei ar šiai bendrovei žinomas kaltinamojo A. R. bei nukentėjusiosios R. R. susitarimo faktas, taip pat kokiu pagrindu įmonė UAB „G“ administruoja AB „T“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui teismo nurodytiems trūkumams pašalinti bei nustatė 1 mėnesio terminą. Teismo vertinimu, nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

II. Skundo teismui argumentai

3. Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Maleckis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį.

1.1. Prokuroro vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

1.2. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadomis, jog šiuo atveju esą procesiškai nebuvo įmanoma priimti sprendimo, numatyto BPK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas iš esmės deklaratyviais motyvais ir formaliais pagrindais nepagrįstai nusprendė baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti. Tačiau, kaip nurodo prokuroras, nurodyti baudžiamojo įsakymo trūkumai nelaikytini esminiais, juolab, kad Vilniaus apylinkės miesto teismas nurodo, kad siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis minėto juridinio asmens valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja nukentėjusioji ir tikrai pageidauja kaltinamasis. Be to, Vilniaus apylinkės miesto teismo motyvai prieštarauja vieni kitiems, kadangi toje pačioje nutartyje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisme, o aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nėra.

1.3. Prokuroro skunde nurodoma, jog viena iš sąlygų, kuriai esant prokuroras turi teisę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, yra kaltinamojo sutikimas su proceso užbaigimu tokia forma. Be kita ko, jis taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu ši žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, kuri užtikrina nukentėjusiojo teisių apsaugą, t. y. teisę į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Tačiau negalima atmesti, kad nukentėjusysis ja gali ir nepasinaudoti, nes tai yra jo teisė, o ne pareiga. Net ir baudžiamojo proceso metu nukentėjusiajam nepareiškus ieškinio, jam išlieka teisė jį reikšti civilinio proceso tvarka.

1.4. Skunde pažymima, jog teismas esminius trūkumus sieja su neišspręstu civilinio ieškinio ar pripažinimo civiliniu ieškovu klausimu. Neginčija, kad neišsprendus civilinio ieškinio klausimo, procesas teismo baudžiamuoju įsakymu negalimas. Teismui perduotoje byloje yra visi reikiami duomenys iš kurių matyti, kad nukentėjusioji, kaip pažymi ir teismas skundžiamojoje nutartyje, su A. R. pasirašė susitarimą, kuriuo pastarasis įsipareigojo nukentėjusiajai be kita ko atlyginti ir AB „T“ padarytą žalą, todėl nebuvo pagrindo dar ir AB „T“ pripažinti civiliniu ieškovu. Šias aplinkybes galėjo nustatyti ir teismas, perdavęs bylą nagrinėti teisme, taip pat kaip ir AB „T“ ieškinį galėjo pareikšti teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, jog A. R. susitarimas su R. R. apima šios įsipareigojimą AB „T“, patvirtina 2022 m. liepos 25 d. gautas AB „T“ ir 2022 m. liepos 27 d. gautas UAB „G“ raštas. Tokiu atveju grąžinti bylą prokurorui yra visiškai nepagrįsta, be kita ko, tokiu sprendimu pažeidžiama kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas šiuo atveju pažeidė kaltinamojo teisę į teisingą ir greitą procesą. Todėl šiuo atveju pagrindo grąžinti bylą nebuvo, nes kaltinimas yra aišku ir atitinkantis BPK keliamus reikalavimus.

1.5. Prašo panaikinti 2022 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą teismui, kurio priimta nutartis panaikintina, priimti BPK 420 straipsnyje numatytą sprendimą.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas tenkinamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

6. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, ir nukentėjusysis su kaltinamuoju neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 3 ir 4 dalys).

7. Apygardos teismas pažymi, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, koks turi būti priimamas sprendimas, kai pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

8. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas nustatė BPK 418 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nurodydamas, jog prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu netinkamai išspręstas žalos atlyginimo klausimas, t. y. nebuvo priimtas sprendimas dėl AB „T“ procesinio statuso, nėra aiški šios bendrovės pozicija dėl galimai šios bendrovės patirtos žalos atlyginimo, nepateiktas kaltinamojo ir šios įmonės susitarimas dėl galimos žalos atlyginimo. Aukštesniojo teismo vertinimu šios aplinkybės nėra kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą šiuo konkrečiu atveju.

9. Pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį vieną iš sąlygų prokurorui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu – kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2022 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į AB „T“, siekiant nustatyti minėtos įmonės patirtos turtinės žalos dydį bei valią pareikšti civilinį ieškinį. AB „T“ 2022 m. vasario 10 d. nurodė patirtą turtinę žalą – 1295,28 Eur, t. y. įgytos įrangos turtinė žala – 1229,00 Eur, o žala už suteiktas paslaugas – 66,28 Eur. Kartu buvo išreikštas prašymas pripažinti AB „T“ civiliniu ieškovu ir padarytą žalą priteisti iš kaltų dėl nusikalstamų veikų asmenų AB „T“ naudai.

10. Šiame kontekste pažymėtina, jog sutartis su AB „T“ yra sudaryta R. R. vardu, ši pripažinta nukentėjusiąja. Kaip pažymi prokuroras, A. R. su R. R. pasirašė susitarimą, kuriuo A. R. įsipareigojo atlyginti R. R. padarytą žalą (t. 1, b. l. 50), tuo pačiu ir tą, kurią patyrė AB „T“, todėl šią pripažinti civiliniu ieškovu nebuvo teisinio pagrindo. Tai matyti ir iš liudytojos R. R. papildomo apklausos protokolo (t. 1, b. l. 51-54), 2022 m. birželio 30 d. įtariamojo A. R. apklausos protokolo bei pinigų mokėjimo kvitų kopijų (t. 1, b. l. 154-159). T. y. apklausiamas kaip įtariamasis A. R. nurodė, jog jis įsipareigojo mokėti be kita ko ir už R. R. vardu paimtus telefonus ir tą dieną sumokėjo 720 Eur sąskaitą UAB „Te“, AB „T“ pateikdamas tai patvirtinančią mokėjimo kvito kopiją, iš kurios matyti, jog A. R. sumokėjo AB „T“ 470,60 Eur. Taigi, tokios aplinkybės rodo, jog A. R. savo įsipareigojimų nevengia, mokėjimus atlieka. Kita vertus ši aplinkybė, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl procesinio statuso, ir A. R. vengiant vykdyti įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo, neužkerta kelio AB „T“ civilinį ieškinį pareikšti ateityje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Nesutiktina ir su skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis dėl byloje esančio 2022 m. liepos 20 d policijos pareigūnės J. K. tarnybinio pranešimo vertinimo, kuriame pateikta informacija, jog UAB „G“ atstovė nurodė, kad pastaroji įmonė ir AB „T“ jokios žalos nepatyrė, nepageidauja būti pripažinta civiline ieškove, A. R. vykdo mokėjimus R. R. vardu, kuriuos gauna AB „T“, yra sudarytas susitarimas – grafikas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad be minėto tarnybinio pranešimo, daugiau nėra jokių šią informaciją patvirtinančių dokumentų tiek tarnybiniam pranešime, tiek baudžiamojoje byloje. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog nėra pagrindo netikėti 2022 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo turiniu. Iš prieš tai aptartų procesinių dokumentų bei iš A. R. pateiktų kaltinimų turinio matyti, jog tiesioginę žalą patyręs asmuo yra būtent R. R., o ne AB „T“, ir šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam ir nukentėjusiajai pasirašius sutartį ir A. R. įsipareigojus grąžinti R. R. vardu sudarytų sutarčių pagrindu turimas skolas bei šiam atliekant mokėjimus AB „T“, laikytina, jog padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas ir tai nėra kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2022 m. vasario 10 d., kuomet AB „T“ pateikė raštą dėl informacijos (t. 1, b. l. 96-97), pastaroji daugiau nesikreipė nei dėl procesinio statuso, nei dėl turtinės žalos priteisimo klausimų, taip pat nepateikė ir ieškinio.

12. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, pateikdamas skundą, kartu pateikė 2022 m. liepos 25 d. AB „T“ (t. 2, b. l. 58) ir 2022 m. liepos 27 d. UAB „G“ (t. 2, b. l. 60) raštus, kuriuose nurodoma, jog R. R. vardu skolos išieškojimai vykdomi pagal susitarimą ir bendrovės ieškinių nereikš, t. y. šios aplinkybės iš esmės tik dar kartą patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje įvardintos procesinės kliūtys priimti teismo baudžiamąjį įsakymą byloje nėra pagrįstos.

13. Įvertinus nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog byla prokurorui buvo grąžinta nepagrįstai, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 423 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.