Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. teisių perėmėjų A. K. ir U. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-90-805/2014 pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2013 m. vasario 18 d. mirus ieškovei, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki paaiškės ieškovės E. K. teisių perėmėjai.

Į parengiamąjį teismo posėdį paskirtu nagrinėti laiku 2014 m. kovo 6 d. 10 val. teismo šaukimais asmeniškai informuotos U. K. ir A. K. neatvyko, po E. K., procesinių teisų perėmimą patvirtinančių duomenų teismo nustatytais terminais nepateikė, tokių įrodymų negauta ir iki paskirto parengiamojo posėdžio pradžios.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

CPK 163 str. yra nurodyti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai. Nagrinėjamu atveju yra mirusi ieškovė, o apeliantės yra potencialios teisėjų perėmėjos. Kauno apygardos teismo 2013-10-21 nutartyje nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados gali būti taikomi šiuo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo iki galutinai paaiškės mirusiosios teisių perėmėjai.Teismas neįvertino aplinkybės, kad asmeninio testamento patvirtinimas suteikia tik teisę imtis tolimesnių veiksmų, reikalingų palikimo priėmimui, bet nesuteikia procesinių teisių dalyvauti teisme. Šias aplinkybes apeliantės nurodė teismui 2014-02-26 rašte. Šiuo atveju paveldėjimo procedūra nėra užbaigta ir išlieka tiek materialinių, tiek procesinių teisių perėmimas, teismas be pagrindo atnaujino bylos nagrinėjimą, todėl be pagrindo paliko ieškinį nenagrinėtu.

Ieškovė E. K. testamentu visą turtą paliko apeliantėms. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-01-16 nutartimi šį testamentą patvirtino, tačiau terminas palikimui priimti jau yra pasibaigęs.2014 m. kovo 21 d. pareiškėjai U. K. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Taigi, paveldėjo procedūra nėra užbaigta, išlieka galimas materialinių ir procesinių teisių perėmimas, todėl civilinės bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą E. K., mirusios 2013 m. vasario 18 d., ieškinį atsakovui R. V. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, jog galimos E. K. procesinių teisių perėmėjos U. K. ir A. K. be svarbių priežasčių neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, ir teismo nustatytu terminu nepateikė E. K. procesinių teisių perėmimą patvirtinančių įrodymų. Kaip teisinį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą teismas nutartyje nurodė CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5, 12 p.

CPK 296 straipsnyje yra įtvirtinti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Teismui palikus pareiškimą nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.). Kaip vienas iš pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindų yra numatytas atvejis, kuomet ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nesant, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Nustatyta, kad ieškovė E. K. kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu (2013 m. vasario 18 d.) ieškovė mirė. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Teisė į nuostolių atlyginimą, dėl kurios šioje byloje sprendžiamas klausimas, yra turtinė teisė, kuri gali būti paveldima (CK 5.1 str. 2 d.), todėl mirus ieškovei, jos teisių (tiek materialinių, tiek procesinių) perėmimas yra galimas. Tačiau iki ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovės procesinių teisių niekas iš CK 5.5 str. nurodytų subjektų neperėmė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, neatvykus į parengiamąjį posėdį galimoms ieškovės E. K. procesinių teisių perėmėjoms U. K. ir A. K., taikyti CPK 246 str. 1 d. numatytas ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be to laikė, kad per įstatymo nustatytą terminą mirusiosios palikimo niekas nepriėmė, todėl sprendė esant pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti taip pat negali. Visų pirma, CPK 296 str. 1 d. 12 p., kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą, yra įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, nustatytus kituose CPK straipsniuose ir CK. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė CPK ar CK nustatyto specialaus pagrindo, leidžiančio palikti ieškinį nenagrinėtą neįvykus procesinių teisių perėmimui. Todėl šiuo CPK nustatytu pagrindu ieškinys paliktas nenagrinėtu nepagrįstai.

Pažymėtina, kad asmenys, galintys būti įpėdiniais, yra išvardinti CK 5.5 str. CK 5.62 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet mirusiojo palikimas pereina valstybei, viena iš jų – jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p). Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad mirusios ieškovės palikimo įstatymo nustatytu terminu nepriėmė testamentinės įpėdinės U. K. ir A. K., esant duomenims, jog mirusioji paliko turto, turėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo, iki galutinai paaiškės mirusiosios teisių perėmėjai, o ne palikti ieškinį nengrinėtą. Minėta, kad nei testamentiniams, nei įstatyminiams įpėdiniams palikimo nepriėmus, mirusios turtą paveldėtų valstybė, tuo pačiu šioje byloje perimdama pradinės ieškovės procesines teises. Valstybė gali pretenduoti į palikėjo turtą, kai įpėdiniai pagal testamentą ir šešių eilių įpėdiniai pagal įstatymą nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3, 4 dalys). Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Tai reiškia, kad kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti aplinkybę, ar yra suėję terminai priimti E. K. palikimą pagal įstatymą šešių eilių įpėdiniams, po to, priklausomai nuo šios aplinkybė, išsiaiškinti, ar valstybei atstovaujančiai institucijai yra žinoma, kad ieškovės E. K. palikimo nepriėmė nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai, ar jos palikimas įstatymo pagrindu neperėjo valstybei. Tik išsiaiškinęs šias svarbias bylai aplinkybes, teismas turi spręsti dėl tolimesnės bylos eigos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus ir Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 330, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.