Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-33-350/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2023-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-14-958/2023Nutartis · 2023-03-16Utenos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-05-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
AN2-33-350/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00117-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Gaputis (pirm.)
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-33-350/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00117-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn patraukto asmens – M. M. ir jo atstovės advokatės I. L. (toliau – ir Apeliantai) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-27-2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 550 EUR bauda už tai, kad jis 2022-04-22, 06.53 val., Utenos r. sav., magistraliniame kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, (duomenys neskelbtini) km, įvažiavo ir važiavo mokamu valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A6 transporto priemone Mercedes-Benz Atego 815 (N2 kategorija), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

2. Nesutikdami su tokiu Institucijos nutarimu Apeliantai su skundu kreipėsi į apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos nutarimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Skundu aukštesniajam teismui Apeliantai prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir Institucijos nutarimą, ir administracinę bylą M. M. nutraukti. Taip pat prašo priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. M. M. vairuojama transporto priemonė aptarnauja objektus, esančius išimtinai Utenos mieste, kurie yra išsidėstę ne tik skirtingose magistralinio kelio A6 kelio (J. Basanavičiaus g.) pusėse, bet prie jų įvažiavimas/privažiavimas yra tik iš magistralinio kelio pusės. Todėl M. M. nėra kitos galimybės prie jų privažiuoti kitaip nei naudojantis mokamu magistraliniu keliu. Tokiu būdu jam turėjo būti taikoma Kelių naudotojo mokesčio dydžiai ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-09-19 nutarimo Nr. 932 redakcija) (toliau – Aprašas) 7 punkte numatyta išimtis ir kelių mokestis šiuo atveju netaikomas.

3.2. Nors kelio atkarpa, einanti per Utenos miestą, kuri pagal Aprašo 6.6 punktą nustatyta kaip magistralinio kelio atkarpa, tačiau ji nėra skirta susisiekti tarp miestų ir ja yra uždraustas tranzitas, nes sunkiasvoris transportas yra nukreipiamas apvažiuoti miestą aplinkkeliu ir įvažiuoti į miestą draudžiama. Utenos mieste esanti magistralinio kelio A6 atkarpa neatitinka teisės aktuose nustatyto magistralinio kelio apibrėžimo ir reikalavimų.

3.3. Teismas privalėjo nustatyti, ar poįstatyminiai aktai, kurių pagrindu buvo priimtas Institucijos nutarimas, yra teisėti ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi bendrasis principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) draudžia neteisėtų teisės aktų pagrindu įteisinti veiksmus susijusius su mokesčių nustatymų, surinkimu, o juo labiau taikyti administracinę atsakomybę, nes tai reikštų teisėtų lūkesčių ir teisingumo principo pažeidimą. Teismas palikdamas galioti nutarimą iš esmės pritaikė neteisę, nes poįstatyminio akto nuostatos, prieštaraujančios Kelių įstatymo nuostatoms, yra negaliojanti norma, kuri nėra teisės norma ir nėra teisė. Taip pat nebuvo pasisakyta dėl nurodyto Vyriausybės nutarimu patvirtino Aprašo dalies konstitucingumo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. prašo palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. M. M., turėdamas pareigą prieš įvažiuodamas į mokamus magistralinius kelius įsigyti vinjetę, taip pat turėdamas objektyvią galimybę apvažiuoti mokamo kelio ruožą arba mokamą kelią kirsti stačiu kampu, važiuodamas kitomis Utenos miesto gatvėmis, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti administracinio nusižengimo padarymo. Apeliantų subjektyvi nuomonė dėl Aprašo 7 p. numatytos išimties taikymo, dėl netinkamos greičio matuoklio ar mokamo magistralinio kelio atkarpos buvimo vietos, dėl mokamo magistralinio kelio neatitiko įstatymų nuostatoms, nesudaro pagrindo ignoruoti ar nesilaikyti teisės aktų reikalavimų dėl kelių naudotojo mokesčio mokėjimo.

4.2. Teismas motyvuotai pabrėžė, nurodydamas, kad pagal galiojantį teisinį reglamentą (Aprašo 6 p.), kelias, kuriuo važiavo M. M., yra laikomas magistraliniu keliu, o šio kelio atkarpa yra mokama. Kadangi minėtas teisinis reglamentavimas yra galiojantis, todėl laikyti, jog kelio A6 atkarpa, einanti per Utenos miestą, nėra magistralinis kelias, negalima ir tam nėra jokio teisinio pagrindo.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, buvo atsižvelgta į Apeliantų paaiškinimus, pateiktus papildomus dokumentus (nuotraukas), gautus paaiškinimus, į užfiksuotų pažeidimų gausą bei galiojančių teisės aktų nuostatas. Vien tai, kad M. M. atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vairuodamas N2 kategorijai priskiriamą krovininę kelių transporto priemonę, važiavo Utenos miesto Basanavičiaus gatve, kuri yra magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis dalis, jo važiavimo faktas užfiksuotas šio magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Šis faktas, kaip matyti iš Institucijos atsiliepime pirmos instancijos teismui esančio žemėlapio (2 t. b.l. 60), buvo fiksuotas stacionariu greičio matuokliu, esančiu Utenos miesto Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad už M. M. vairuotą transporto priemonę šio važiavimo metu nebuvo sumokėtas kelių naudotojo mokestis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliaciniu skundu sprendimai ginčijami motyvuojant tuo, kad ši gatvė nepagrįstai laikoma magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis dalimi ir nepagrįstai važiavimas ja yra apmokestintas, bei kad M. M., vykdydamas savo darbines funkcijas – pristatydamas ar paimdamas krovinius iš pakrovimo lape nurodytų objektų, kurie yra skirtingose šios gatvės pusėse, ir prie jų privažiavimai yra tik iš šios gatvės pusės, neturėjo jokios galimybės prie jų privažiuoti važiuodamas kitomis gatvėmis.

10. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.6 punktu, kelių naudotojai, važiuojantys Aprašo 1 punkte nurodytomis transporto priemonėmis, tarp kurių yra ir transporto priemonės, priskiriamos N2 kategorijai, įgyja teisę važiuoti magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožuose nuo (duomenys neskelbtini) km ir nuo (duomenys neskelbtini) km tik sumokėję šiame punkte nurodyto dydžio kelių naudotojo mokestį.

11. Iš byloje esančio 2022-04-22 pakrovimo lapo matyti, kad M. M., vykdydamas darbines funkcijas, administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną vairuotu automobiliu, turėjo nuvykti į objektus, esančius ir Utenos miesto J. Basanavičiaus gatvėje: Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. M. prie nurodytų objektų, kurie yra skirtingose šios gatvės pusėse, ir prie jų privažiavimai yra tik iš šios gatvės pusės, neturėjo jokios galimybės privažiuoti nevažiuodamas J. Basanavičiaus gatve. Šis apeliacinio skundo motyvas yra visiškai nepagrįstas.

12. Aprašo 7 punkte yra nurodytos išimtys, kada kelių naudotojo mokestis važiuojant magistraliniu keliu netaikomas, t. y. kada mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, kada kertamas mokamas kelias bei žiedinėse sankryžose, bei kada dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamo kelio stačiu kampu kelių sankryžoje arba pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią. Tokiu atveju važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio leidžiama iki artimiausios apsisukimo vietos. Taigi, esant šioje nuostatoje nurodytoms sąlygoms, leidžiama visoms transporto priemonėms nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio važiuoti mokama kelio dalimi, tame tarpe ir tada, kai į būtiną pasiekti objektą yra tik vienas įvažiavimas ir tik iš mokamo kelio, tačiau tada į mokamą kelią įvažiuoti galima tik iš artimiausios nuo įvažiavimo į objektą sankryžos.

13. Iš Institucijos atsiliepime pirmos instancijos teismui esančio žemėlapio (2 t. b.l. 60) matyti, kad M. M. vairuojamas automobilis važiuojantis buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, esančiu Utenos miesto Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), o artimiausi objektai, kur M. M. turėjo nuvykti pagal pakrovimo lapą, nuo šios vietos yra Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini). Iš žemėlapio taip pat matyti, kad prie objekto, esančio Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) galima privažiuoti važiuojant Palangos gatve, o prie objektų Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) – atitinkamai iš Kauno ir K. Donelaičio gatvių, ir Basanavičiaus gatve iki šių objektų važiuoti visiškai nėra būtina.

14. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad M. M., nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio, nebuvo įgijęs teisės važiuoti magistraliniu keliu, o į objektus, į kuriuos privalėjo nuvažiuoti vykdydamas darbines funkcijas galėjo ir privalėjo važiuoti kitu maršrutu, nevažiuodamas mokamu magistralinio kelio ruožu, kuriame buvo užfiksuotas, ir nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad važiuoti mokamu magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, į kurį patenka ir Utenos miesto Basanavičiaus gatvė, jis neturėjo teisės ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, už kurį yra pagrįstai nubaustas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią ANK 463 straipsnio 4 dalį.

15. Apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skirta, apeliantų nuomone, nepagrįstam Utenos miesto Basanavičiaus gatvės priskyrimui magistraliniam keliui ir tuo pačiu važiavimu juo apmokestinimui, ir jame teigiama, kad pirmos instancijos teismas šiuo požiūriu nagrinėjamu klausimu visiškai nepasisakė, nors privalėjo ne tik nustatyti, ar poįstatyminis teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimtas Institucijos nutarimas, buvo pakankamas pagrindas jam priimti, bei nustatyti, ar šis poįstatyminis aktas neprieštarauja Kelių įstatymui. Šie skundo argumentai taip pat visiškai nepagrįsti.

16. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja visus asmenis laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, o sutinkamai su ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostata administracinė atsakomybė kyla asmeniui, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte, ir joks įstatymas nenumato, kad būtų galima nesilaikyti įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų asmeniui, kuris mano, kad šie teisės aktai yra neteisingi ar neteisėti. Be to, šiame kontekste svarbi ir ANK 2 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, kas neabejotinai reiškia ir tai, jog sąmoningas teisės aktų reikalavimų nevykdymas bet kokiais motyvais nuo atsakomybės taip pat neatleidžia.

17. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas teisės aktas – Aprašas, kuriuo įtvirtinta, jog Utenos miesto Basanavičiaus gatvė yra magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis dalis, kuria naudotis N2 kategorijos transporto priemonių valdytojai ar vairuotojai įgyja teisę tik sumokėję nustatyto dydžio kelių naudotojo mokestį, galioja ir dabar, ir tuo metu, kada tokios teisės neįgijęs, t. y. kelių naudotojo mokesčio nesumokėjęs M. M., vairuodamas N2 kategorijos transporto priemonę, šiuo keliu naudojosi ir tuo neabejotinai padarė aukščiau jau aptartą pažeidimą.

18. Taip pat pažymėtina, kad valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo nagrinėjimas nepriskiriamas bendros kompetencijos teismų kompetencijai, todėl šis klausimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ANK nuostatas bendrosios kompetencijos teismuose negali būti sprendžiamas. Be to, net ir įstatymų nustatyta tvarka pripažinus, kad teisės normos, kurias jų galiojimo metu pažeidė M. M., prieštarauja įstatymui ir būtų panaikintos, tai jokios reikšmės sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą neturėtų, kadangi toks teisės aktas netektų galios nuo atitinkamo sprendimo priėmimo momento, t. y. po to, kai nagrinėjamas teisės pažeidimas jau buvo padarytas, o kaip minėta, administracinė atsakomybė kyla asmeniui, pažeidusiam veikos padarymo metu galiojusį teisės aktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. M. ir jo atstovės advokatės I. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis