Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-17 · Civilinė byla Nr. 2S-2346-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
2S-2346-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20143-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
Atsakovas
T. G.
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2346-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20143-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija: 119.5.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (toliau - AAS „Gjensidige Baltic“), atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27636-595/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei T. G. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 3939,89 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu I. G., neblaivus vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutrikdė šio automobilio keleivės sveikatą. Vilniaus apskrities VPK duomenimis, dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo kaltas I. G. Gyventojų registro duomenimis, pastarasis 2013-11-25 mirė. Transporto priemonės „Renault Espace“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“, todėl ieškovas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sumokėjo 3 939,89 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog už žalos padarymą atsakingas asmuo ją grąžintų, jeigu transporto priemonę, kuria buvo padaryta žala, vairavo neblaivus. Eismo įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė I. G. ir T. G. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog, būdama automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, leido jį valdyti apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui. Pagal CK 6.270 str. 1 d. transporto priemonės valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nepaisant jo kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovė T. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-20 17:55 val. Žalgirio g./Giedraičių g., Vilniuje, atsakovės sūnui, I. G., vairuojant automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip ir pats ieškovas nurodė, eismo įvykį ir iš jo atsiradusias pasekmes sukėlė būtent I. G., o ne atsakovė. LR įstatymuose įtvirtinta, kad išmokėtą draudimo išmoką draudikui grąžinti privalo už žalą atsakingas asmuo, t. y. dėl padarytos žalos atsako transporto priemonę vairavęs asmuo. Atsakovė akcentavo, kad nebuvo nurodyto eismo įvykio dalyvė, bei atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nevairavo. Jo liudijime aiškiai nurodyta, kad valdytoju ir naudotoju yra būtent I. G. Šis asmuo 2013-11-25 mirė. Sutartį dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ieškovas sudarė būtent su I. G., taigi pastarasis ir prisiėmė visas iš nurodytos draudimo sutarties kylančias eismo įvykio pasekmes. Nepaisant to, kad atsakovė - automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, nuo pat jo įregistravimo momento automobilis neterminuotam laikui buvo perduotas kitam asmeniui, I. G. Atsakovės teigimu, ieškovo teiginys, kad ji leido nurodytą automobilį valdyti apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui, yra ne tik klaidingas, bet ir neatitinkantis tikrovės. Be to, nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas taip teigė, todėl šis ieškovo teiginys yra abstraktaus pobūdžio ir klaidinantis. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, nurodydamas, jog transporto priemonės valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nepaisant jo kaltės, iškreipė CK 6.270 str. 1 d., nes joje kalbama apie asmenį, kurio veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Be to, atsižvelgiant į tai, ši teisės norma šiuo atveju atsakovės atžvilgiu netaikytina, nes ji su automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-06-20 17:55 val. nevykdė ir nevykdo jokios veiklos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi jis neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kai apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai, ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių įrodymų ar prašymų bylos nagrinėjimą atidėti (CPK 246 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str., o ne CPK 230 str., kuriame įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK 246 str. atžvilgiu. Pagal CPK 230 str. 3 d., teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms apie posėdį yra tinkamai pranešta. Tačiau nagrinėjamu atveju į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko tik ieškovas. Apeliantas pažymėjo, jog teismas nekonstatavo jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tik formaliai nurodė, jog ieškovas neatvyko be svarbių priežasčių. Tačiau CPK 3 str. 1 d. įpareigoja teismą teisės normomis vadovautis ne vien tik formaliai, juo labiau, kad ieškinį palikti nenagrinėtą, vadovaujantis CPK 230 str. 3 d., yra teismo teisė, o ne pareiga. Palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas neatsižvelgė į CPK 2 str. numatytą civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti taiką tarp ginčo šalių, į tai, kad, siekiant išspręsti ginčą, išnaudota daug resursų ir laiko. Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovas būtų priverstas su tuo pačiu ieškiniu į teismą kreiptis antrą kartą, ir dėl to visi patirtų papildomas sąnaudas. Be to, pateikus teismui naują ieškinį, kiltų ieškinio senaties termino taikymo/atnaujinimo klausimas, kas galimai užkirstų kelią ieškinio patenkinimui.

Atsiliepimas

Atsakovė T. G. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad, priimdamas ginčijamą nutartį, teismas nepažeidė CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., kuriose numatyti sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį per EPP ieškovui 2014-08-18 buvo įteiktas tinkamai. Atsakovės nuomone, ieškovo teiginys, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str. 1 d., o ne CPK 230 str. 3 d., yra klaidinantis ir paremtas ne formuojama teismų praktika, o subjektyvia apelianto nuomone, siekiant pakeisti šių teisės normų turinį bei tikrąją prasmę. Akcentuodamas CPK 230 str. 3 d., apeliantas bando įrodyti, kad tik viena teisės norma, t. y. CPK 230 str. 3 d., numato galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinį palikti nenagrinėtą. Šis straipsnis turi keturias dalis. Be to, CPK 230 str. 3 d. nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi į 2014-09-10 paskirtą parengiamąjį teismo posėdį kita šalis, t. y. atsakovė, buvo atvykusi. CPK 230 str. 4 d. aiškiai nurodyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmoje instancijoje taisykles. Taigi teismas turėjo teisę taikyti CPK 246 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-12 konsultacija Nr. A3-83⁵⁰, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-774/2007, 2007-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-833/2007). Toks nurodytų teisės normų santykio aiškinimas yra išdėstytas Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-833/2007, taip pat 2014-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1195/2014. Apelianto teiginys, kad CPK 230 str. įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK 246 str. atžvilgiu, yra ne tik klaidingas, bet ir neatitinka CPK 230 str. 4 d., kuri yra nukreipiančioji. Taigi CPK 246 str. 1 d. inter alia gali būti taikoma ir parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-833/2007, 2010-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166/2010). CPK 230 str. 3 d. nėra ir negali būti traktuojama kaip imperatyvi, nes ši teisės norma suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar palikti ieškinį nenagrinėtą. Tai yra pripažinęs ir pats apeliantas. Iš CPK 296 str. 1 d., reglamentuojančios palikimo ieškinį nenagrinėtą pagrindus, galima spręsti, kad ji nėra specialioji bendrųjų nuostatų atžvilgiu. Norint pasiekti CPK 2 str. numatytą civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti taiką tarp ginčo šalių -, įstatymas bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai, nustato ne tik teismui, bet ir proceso šalims. Ši pareiga detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, taip pat ir CPK 7 str. Jo 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Tai reiškia, jog ši nuostata yra privaloma ir pačiam ieškovui, tačiau jis jos nesilaikė. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pats apeliantas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs būtent per elektroninio ryšio priemones – tokiu būdu, kokiu jam buvo įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovės teigimu, apelianto argumentą, kad nagrinėjamu atveju teismas nekonstatavo jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir tik formaliai nurodė, jog ieškovas neatvyko be svarbių priežasčių, paneigia teismo nurodytos aplinkybės, kad, nors šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį ieškovui buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis į posėdį neatvyko, nepateikė jokių pranešimų dėl neatvykimo, jokių neatvykimą pateisinančių rašytinių įrodymų ar prašymų bylos nagrinėjimą atidėti. Akivaizdu, kad apeliantas sąmoningai siekia vilkinti šį teismo procesą. Ieškovui atstovauja juristas, taigi pasekmės, be svarbių ir objektyvių priežasčių neatvykus į posėdį, jam žinomos. Nagrinėjamą bylą inicijavo apeliantas ir pats neatvyko į posėdį. Ieškovas buvo informuotas ne tik apie posėdį, bet ir apie neatvykimo į jį pasekmes, numatytas CPK 246 str., 230 str. Ne teismas, o pats apeliantas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, žinodamas apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, beveik per mėnesį laiko teismui nepranešė apie neatvykimą, nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų bei prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Apeliantas šiuos principus aiškina tik sau palankia prasme. Ieškovas nurodė, kad teismas turi pareigą siekti bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau ir pati šalis turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei sąžiningai naudotis savo teisėmis. Apeliantas nesilaikė CPK 8 str. numatytų reikalavimų. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis neatsisakys savo ketinimo apginti pažeistas teises, dėl ko teismas turės atlikti pakartotines procedūras, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų pažeidimo, kadangi šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, ieškinys paliktas nenagrinėtas pasirengimo stadijoje būtent dėl apelianto kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių, paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, kadangi jis neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kai apie posėdį ieškovui buvo pranešta tinkamai, ir neinformavo teismo apie neatvykimą bei nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių įrodymų ar prašymų bylos nagrinėjimą atidėti.

Ieškovo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str., o ne CPK 230 str., kuriame įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK 246 str. atžvilgiu. Pagal CPK 230 str. 3 d., teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms apie posėdį yra tinkamai pranešta. Tačiau nagrinėjamu atveju į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko tik ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1195/2014 yra nurodęs, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, t. y. tik vienai iš šalių, teismas neturėjo pagrindo vadovautis bendrąja CPK 246 str. 1 d. nuostata ir palikti ieškinį nenagrinėtą.

Byloje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo paskirtas 2014 m. rugsėjo 10 d. 10:30 val. Tą pačią dieną, 2014-08-18, t. y. esant beveik mėnesiui iki posėdžio, per EPP apeliantui buvo įteiktas šaukimas su jame nurodomomis neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmėmis (CPK 246 str., 230 str.). Apeliantas neneigia aplinkybių, kad į nurodytą posėdį neatvyko, iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, šioje situacijoje teismas turėjo tris procesinio sprendimo variantus, t. y. atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 246 str. 1 d., bylos nagrinėjimą galima atidėti esant dviem sąlygoms, t. y. ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį nėra galimybės atvykti, pradžios, ir teismas ieškovo neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog bylos nagrinėjimą atidėti nebuvo pagrindo ir, į posėdį atvykusiai atsakovei kartu su savo atstove priimti sprendimo ieškovui už akių neprašant, o prašant ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatvykimo į 2014 m. rugsėjo 10 d. 10:30 val. Vilniaus miesto apylinkes teisme vykusį parengiamąjį teismo posėdį priežasčių apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde bei kartu su šiuo procesiniu dokumentu nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą teisėtai bei pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Šioje nutartyje neaptarti ieškovo atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Iš teismui pateiktos 2014-09-30 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 09130 (b. l. 70) ir 2014-09-30 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 506874 (b. l. 69) matyti, kad atsakovė advokatui sumokėjo 1 000 Lt. Tačiau atsižvelgiant į procesinio dokumento sudėtingumą, priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 600 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 600 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjas Virginijus Kairevičius