- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-1195/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Labė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transbank logistics“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Labė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-68-3-18513-2013-3 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Labė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transbank logistics“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovo 2013 m. birželio 5 d. įskaitymą negaliojančiu ir priteisti ieškovui iš atsakovo 672 005,43 Lt skolą, 24 083,78 Lt palūkanų, 9,5 proc. procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai bei išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Teismui negavus jokių prašymų ir neatvykimą pateisinančių įrodymų, konstatavo, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Todėl, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 4 dalimi ir 246 straipsnio 1 dalimi, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Labė“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus.
1. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą parengiamajame teismo posėdyje, kuris laikytinas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos veiksmu, nustatęs apelianto (jo atstovo) neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį faktą, pasirenkant procesinio veiksmo variantą, turėjo vadovautis CPK 230 straipsniu, kuris leidžia palikti ieškinį nenagrinėtą tik neatvykus abiem proceso šalims (t.y. ieškovui ir atsakovui ar jų atstovams), o ne CPK XIV skyriaus 2 skirsnio nuostatomis - CPK 246 straipsniu, reglamentuojančiu bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.
2. Apeliantas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vykdė teismo nurodymus bei nesiekė vilkinti proceso. 2014 m. kovo 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantas galutinai suformulavo savo procesinius reikalavimus atsakovui, pasisakė dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. 2014 m. gegužės 7 d. parengiamasis teismo posėdis buvo iš esmės skirtas išklausyti atsakovo poziciją dėl pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme, kadangi 2014 m. kovo 3 d. parengiamajame teismo posėdyje jis nedalyvavo.
3. Apeliantas į posėdį atvyko tik pusvalandį pavėlavęs dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t.y. dėl eismo įvykio susidariusios automobilių spūsties, stengėsi informuoti teisėją ir teismo sekretorę apie vėlavimą, tačiau telefonais niekas neatsiliepė.
4. Ieškinio palikimas nenagrinėtu užtęs bylos nagrinėjimą, padidins proceso dalyvių ir teismo išlaidas bei laiko sąnaudas, bus pažeisti proceso teisingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Apeliantas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, turės iš naujo kreiptis į teismą, kas privers teismą ir proceso dalyvius įvykdyti visas procedūras, kurios jau yra įvykdytos šioje byloje.
5. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, pasibaigtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir galimo teismo sprendimo atžvilgiu didėja tikimybė, jog pastarojo įvykdymo galimybė gali sumažėti, kas daro naują procesą mažiau efektyviu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas UAB „Transbank logistics“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus.
Šalies argumentai
1. Apelianto nurodomos neatvykimo į teismo posėdį priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Apeliantas pats nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, pasirinko netinkamą laiko tarpą, kuris yra būtinas atvykimui į teismą. Be to, apeliantas turėjo galimybę informuoti ne tik teisėją ir teismo sekretorę, tačiau ir teisėjo padėjėją, kuri, akivaizdu, būtų galėjusi pranešti teisėjai apie apelianto atstovo vėlavimą.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies bei 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto netinkamo taikymo. CPK 230 straipsnio 4 dalies numato, kad parengiamieji teismo posėdžiai vyksta pagal bendrąsias proceso pirmoje instancijoje taisykles, todėl CPK 246 straipsnio 1 dalis taip pat taikytina visa apimtimi. Šiuo klausimu yra suformuluota gan nuosekli Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-833/2007, 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-774/2007).
3. Apeliantas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus aiškina vienpusiškai tik sau palankia linkme. Nurodo teismo pareigą siekti bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau šie principai įtvirtina ir pačios šalies pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. Apeliantas CPK 8 straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikė, ieškinys paliktas nenagrinėtu laikantis CPK normų ir reikalavimų, todėl negali būti vertinamas kaip proceso principų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus apelianto atstovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Taigi, skundžiama nutartis gali būti panaikinama tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas konstatuoti konkretų civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais konstatuoti nėra pagrindo.
Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad neatvykus į teismo posėdį ieškovui, t. y. tik vienai iš šalių, teismas neturėjo pagrindo vadovautis bendrąja CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostata ir palikti ieškinį nenagrinėtą.
Byloje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi buvo paskirtas 2014 m. kovo 3 d. Apeliantui buvo įteiktas šaukimas, su jame nurodomomis neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmėmis (CPK 246 str., 230 str.). Šiame posėdyje dalyvavo apelianto atstovas, todėl jam apie 2014 m. gegužės 7 d. 8 val. 30 min. vyksiantį parengiamąjį posėdį buvo žinoma beveik prieš mėnesį laiko. Paskirtu laiku apelianto atstovas į teismą neatvyko. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad posėdis ir nebuvo pradėtas 8,30 val., jis buvo pradėtas 8.46 val. Iki parengiamojo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys apelianto atstovo neatvykimą į teismą. Apeliantas šių aplinkybių neginčija iš esmės tiesiog nurodydamas, jog į posėdį pavėlavo pusvalandį dėl automobilių spūsties. Tokiu atveju, kaip minėta, šioje situacijoje teismas turėjo tris procesinio sprendimo variantus, t.y. atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.) arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimą galima atidėti esant dviem sąlygoms, t.y. ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį nėra galimybės atvykti pradžios, ir teismas šias priežastis pripažįsta svarbiomis. Taigi, visais atvejais asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepavyktų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti apelianto nurodomą aplinkybę kaip objektyvią priežastį, dėl kurios apelianto atstovas neturėjo galimybės atvykti į paskirtą teismo posėdį nustatytu laiku. Visų pirma, automobilių spūstys rytais Vilniaus mieste ir ypač keliuose link miesto centro yra visuotinai žinoma aplinkybė. Todėl apelianto atstovas, būdamas pakankamai apdairus, neabejotinai turėjo pasilikti pakankamą laiko tarpą atvykimui į teismą. Ši apelianto nurodoma aplinkybė nėra netikėtinai nenumatyta (-oma) ir nepriklausanti nuo apelianto pasirinkto elgesio varianto (t.y. turėjo visas galimybes išvykti anksčiau tikslu nepavėluoti). Beje, į bylą nėra pateikta įrodymų apie išskirtines aplinkybes (pavyzdžiui, eismo įvykius), sąlygojančias transporto priemonių spūsčių padidėjimą lyginant su paprastai kylančiomis. Be to, byloje nėra ir įrodymų, jog iki teismo posėdžio pradžios teismas bent jau žodžiu buvo informuotas apie priežastis, pateisinančias neatvykimą. Apeliantas tvirtina, kad jis stengėsi priskambinti teisėjai ir sekretorei, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos apelianto teiginius. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė ir tai, kad apelianto atstovas galėjo informuoti kitus teismo darbuotojus (pvz. teisėjo padėjėją, raštinės darbuotoją ir pan). Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų galima spręsti, jog apeliantą atstovauja tos pačios advokatų kontoros ne vienas advokatas, o ir pati advokatų kontora yra visiškai netoli (Kudirkos 18A) apygardos teismo, taigi, įgaliotas atstovas turėjo galimybę prašyti ir kolegų pagalbos informuojant teismą. Dar daugiau, abejotina, ar apelianto atstovas, kaip jis nurodo atskirajame skunde, apskritai atvyko į teismą 9 val. Jis skunde teigia, kad susitiko su teisėja ir sekretore, kurios jį supažindino su priimtu procesiniu sprendimu. Tačiau iš informacinėje teismų sistemoje LITEKO esančios informacinės pažymos matyti, kad skundžiama nutartis buvo skelbiama 9,45 val. ir niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų į paskelbimą neatvyko.
Remiantis išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apelianto atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, nes apelianto atstovo nurodoma neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastis savaime negali būti laikoma pakankamai svarbia, pateisinančia jo nedalyvavimą teismo posėdyje, o bet kuriuo atveju – ji ir nėra įrodyta.
Apelianto skunde akcentuojami proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai neabejotinai yra svarbūs, tačiau apeliantas ignoruoja, kad šie principai neatsiejami nuo pačios šalies pareigų civiliame procese rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovas kaip savo srities profesionalas, išmanantis teisinį civilinio proceso reguliavimą ir nuolat dalyvaujantis teismo posėdžiuose, nesiėmė pakankamų priemonių nei dalyvavimui parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo informavimui apie neatvykimo (galimo vėlavimo) priežastis, jei tokios faktiškai buvo. Pačios proceso šalies toks elgesys neabejotinai ilgina bylos nagrinėjimo laiką. Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis savo ketinimo apginti pažeistas teises neatsisakys, dėl ko teismas turės atlikti pakartotines procedūras, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų pažeidimo, kadangi šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, ieškinys paliktas nenagrinėtu pasirengimo stadijoje. Išdėstyto pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu, laikantis CPK normų bei reikalavimų, esant nepakankamai atsakingam apelianto požiūriui į jam deleguotas funkcijas bei pareigas civiliniame procese, negali būti vertinamas kaip proceso principų pažeidimas.
Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, nepažeidė civilinio proceso įstatymo. Atskirajame skunde nepagrįstai apeliuojama į civilinio proceso normų bei principų pažeidimus, jo argumentai nepaneigia teismo nutarties motyvų ir išvadų. Todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.