- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-1085-555/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02610-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Venda LT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jūsų vizija“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venda LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2204-962/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūsų vizija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Venda LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jūsų vizija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Venda LT“ 33,16 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas pagal proceso eigoje pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
2. Nurodė, kad atsakovė periodiškai iš ieškovės užsakydavo reklamos projektavimo, gamybos, spaudos paslaugas ir darbus, už kuriuos atsiskaitydavo pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė, atsakovės užsakymu, atliko reklamos gamybos darbus už bendrą 409,47 Eur sumą, atsakovė už darbus atsiskaitė iš dalies, liko neapmokėta 33,16 Eur suma. Atsiskaitydama už paslaugas mokėjimo pavedimais, atsakovė nenurodė, kuri sąskaita yra apmokama, todėl buvo dengiami vėliausi įsiskolinimai, pagal neapmokėto skolos likučio dydį. Nei viena PVM sąskaita-faktūra nėra pasirašyta atsakovės, kadangi taip buvo nusistovėję tarp šalių, be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą taip pat nėra reikalaujama parašų. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė darbus priėmė, dėl jų kokybės pretenzijų neturėjo, tačiau atsiskaityti delsė, paraginus dalinai padengė susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau ji nesutiko, o atsakovės vadovas atsisakė priimti sąskaitas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Venda LT“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodytų plakatų maketavimo ir gamybos paslaugų neužsakė, tokių darbų atlikimas bei kaina su ieškove nebuvo suderinta, nors PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2015 metais, tačiau jos atsakovei savalaikiai nebuvo pateiktos, sąskaitos yra atsakovės nepasirašytos ir nepriimtos, darbų rezultatas nėra pateiktas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie užsakymo pateikimą, kainos suderinimą, apie tai, jog sąskaitos savalaikiai buvo pateiktos atsakovei, jog atsakovei buvo pateiktas darbų rezultatas ir pan. Pati ieškovė nesupranta, kurios jos išrašytos sąskaitos yra apmokėtos ir kurios ne, bei kurios iš jų yra išrašytos nepagrįstai, atsakovė už ieškovės atliktus ir su atsakove suderintus darbus, yra pilnai atsiskaičiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovei 33,16 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (33,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo kitu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės pateiktų sąskaitų, kurios taip pat nėra pasirašytos atsakovės, be to, atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kaip užsakomos ginčo sąskaitose nurodytos paslaugos buvo atliekamos kitais atvejais, kurių atsakovė neginčija.
6. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų įrodomąją reikšmę, galią, sąsajumą ir jų tarpusavio ryšį bei šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu konstatavo, jog tikėtina, kad ginčo laikotarpiu – 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, taip pat 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, ieškovė, atsakovės užsakymu pagamino reklaminius plakatus ir 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. balandžio 14 d. išrašė atsakovei sąskaitas apmokėjimui bendrai 33,16 Eur sumai. Teismas laikė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijami spaudos darbai galėjo būti atlikti per klaidą, arba atlikti pačios ieškovės poreikiams.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir visos kitos sąskaitos, kurias apmokėjimui už darbus atsakovei išrašė ieškovė, nėra atsakovės pasirašytos, tačiau kitų sąskaitų atsakovė neginčijo, be to, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį nėra reikalaujama, kad apskaitos dokumentas būtų pasirašytas dokumento gavėjo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog atsakovė neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus būtent ginčo laikotarpiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Venda LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė būtų pateikusi užsakymą ieškovės nurodytiems plakatams pagaminti, jog ieškovės į bylą pateiktų plakatų maketai būtų pateikti atsakovei suderinimui ir su ja būtų suderinti. Iš ieškovės į bylą pateiktų UAB „Primum“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negalima spręsti, jog buvo atlikti būtent atsakovei skirti spaudos darbai bei nesimato, kokie konkrečiai spaudos darbai atlikti.
1.2. Ginčo sąskaitos išrašytos dar 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. balandžio 14 d., tačiau atsakovei šios sąskaitos savalaikiai pateiktos nebuvo, tai įrodo byloje esantys 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. elektroniniai laiškai, kuriuose nurodyta, jog sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė neturi.
1.3. Liudytojos G. N. paaiškinimai neturėjo būti vertinami, kadangi ji nežino ir negali žinoti aplinkybių, susijusių su konkrečių darbų užsakymų, derinimu ir perdavimu atsakovei, nes teismo posėdžio metu nurodė, jog neapmena, kada tiksliai dirbo pas ieškovę, t. y. galimai ji net nedirbo pas ieškovę ginčo laikotarpiu.
1.4. Ieškovės pozicija dėl skolos susidarymo proceso metu keitėsi. Šiuo atveju, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės administracijos vadovas L. B., ieškovės nurodyti atlikti darbai galėjo būti prisiimti kaip įmonės nuostoliai, kadangi atsakovei sąskaitos nebuvo pateiktos ilgą laiką ir nebuvo reikalaujama jų apmokėti iš karto po neva atliktų darbų. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog spaudos darbai buvo perduoti atsakovei ir jie buvo atlikti tinkamai.
Atsiliepimas
1.5. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, ar darbų rezultatas buvo perduotas atsakovei, nors atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu šis klausimas buvo keliamas, nurodant, jog nėra gauti ieškovės nurodyti spaudos darbai. Ieškovei nepateikus spaudos darbų atsakovei ir neįrodžius, kad tai buvo padaryta, sutinkamai su CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, atsakovė neturi pareigos ieškovei apmokėti jos pateiktų sąskaitų.
9. Ieškovė UAB „Jūsų vizija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė ginčija atliktus darbus pagal dvi PVM sąskaitas faktūras, kai tuo tarpu 2015 metais ieškovė, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. įvykdė devynis nedidelės vertės reklaminių reikmenų pagaminimo užsakymus, tačiau atsakovė, nesutikdama su tarp šalių susiklosčiusiais bendradarbiavimo santykiais ir norėdama tai paneigti, nepateikė į bylą likusių septynių sąskaitų faktūrų užsakymų, taip pat šių septynių užsakymų patvirtinimų ir rezultatų perdavimo atsakovei įforminimo įrodymų.
2.2. Tikėtina, kad sąskaitų, kurios buvo išrašytos 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. balandžio 14 d., ir kurios buvo pateiktos daugiau nei prieš pusantrų metų, atsakovės atstovė paprasčiausiai neprisiminė ir dėl to į apskaitą neįtraukė, tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovei nemokėti už atliktus darbus. Pati atsakovės darbuotoja Natalija, byloje esančiame el. laiške prieštarauja pati sau, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitos neturi, tačiau ją prisimena, todėl į apskaitą įraukia.
2.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, atlikti realūs maketavimo ir spausdinimo darbai bei vidinis ieškovės darbuotojų susirašinėjimas patvirtina, kad buvo atliekama reklaminės produkcijos gamyba, susijusi būtent su atsakovės veikla.
2.4. Atsakovė kelia abejones dėl liudytojos G. N. paaiškinimų patikimumo, tuo tarpu kartu su atsiliepimu pateikti liudytojos darbo sutartis ir prašymas nutraukti darbo sutartį iš kurių matosi, kad liudytoja dirbo pas ieškovę ginčo laikotarpiu, o konkrečiai – laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad 2015 metais visi 9 užsakymai, pagal 9 PVM sąskaitas faktūras buvo atsakovės užsakyti, suderinti ir perduoti atsakovei. Visi užsakymai 2015 metais buvo atlikti ir perduoti atsakovei tokiu pat būdu, tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad būtų kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už ieškovės apeliantei (užsakovei) suteiktas reklamos gamybos paslaugas. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. balandžio 14 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų metu šalis siejo sutartiniai santykiai bei, kad šių sąskaitų pagrindu buvo perduotas darbų rezultatas.
12. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 6 dalį dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.
13. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
14. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutarties formą reglamentuojančio CK 6.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą.
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėja, kad šalys buvo sudariusios žodinę rangos sutartį dėl reklamos apeliantei gamybos, ši sutartis buvo įvykdyta – reklaminiai plakatai apeliantei buvo perduoti, todėl ji privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Apeliantė neneigia, jog šalis ginčo laikotarpiu siejo sutartiniai santykiai, tačiau nurodo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ji būtų pateikusi užsakymą ieškovės nurodytiems plakatams pagaminti, taip pat, jog ieškovės į bylą pateiktų plakatų maketai būtų pateikti apeliantei suderinimui ir su ja būtų suderinti.
17. CK 6.644 straipsnis, reglamentuojantis rangos sutarties sampratą, nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Civilinio kodekso XXXIII skyrius, reglamentuojantis rangą, įsakmiai nenustato rangos sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjant bylą nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. sausio mėn. pradžioje – 2015 m. balandžio mėn. pradžioje šalis siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė apeliantei perdavė darbų rezultatą. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai vertino jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
19. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).
20. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir vertino, kokius veiksmus atliko ieškovė apeliantės naudai, taip pat svarbūs yra šalių veiksmai tiek iki ginčo sąskaitų išrašymo, tiek po to, ir šalių bendradarbiavimas bei vykdoma verslo praktika. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Jūsų vizija“ už atliktus reklamos projektavimo ir gamybos darbus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. išrašė apeliantei UAB „Venda LT“ PVM sąskaitas faktūras bendrai 409,47 Eur sumai, už kuriuos ji dalinai atsiskaitė, sumokėdama 2015 m. birželio 9 d. 289,19 Eur sumą bei 2016 m. gruodžio 21 d. sumokėdama 87,12 Eur sumą. Byloje nėra pateikta rašytinės rangos sutarties bei atliktų darbų priėmimo aktų, kurių pagrindu šios sąskaitos apeliantės buvo apmokamos. Apeliantė byloje taip pat nėra pateikusi įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtos sąskaitos buvo apmokamos pagal kitokius šalių sudarytus konkrečius susitarimus. Taigi apeliantę ir ieškovę iki šioje byloje ginčo PVM sąskaitų išrašymo siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo, tarp jų ir rangos, santykiai. Apeliantė šios aplinkybės neginčija.
21. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. sausio 16 d. ieškovė pagamino 2 vienetus akcijos lipdukų su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 1 d. akcijos plakatą su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, dizainerė G. N., kodas (duomenys neskelbtini). Teismas detaliai analizavo ieškovės pateiktą užsakymų registravimo žurnalą, kuriame pateikiama informacija apie UAB „Venda“ plakatų gamybos apimtis, nurodomas PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindas bei sumos, šalių susirašinėjimą, kuriame atsispindi reklaminių tekstų derinimas, taip pat ieškovės apeliantės užsakymui įvykdyti pasitelktos UAB „Primum“ pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta kokie ginčo laikotarpiu buvo atlikti spaudos darbai.
22. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog nurodytos sąskaitos buvo nepasirašytos, priešingai nei nurodo apeliantė, nei paneigia, nei patvirtina šalis siejusių rangos santykių (ne) egzistavimo faktą. Byloje esantys duomenys dėl ankstesnių PVM sąskaitų apmokėjimo patvirtina, kad sąskaitos už rangos darbus paprastai buvo išrašomos perdavus darbų rezultatą, nors tiek užsakymai raštu tarp šalių nebuvo derinami bei atskiri darbų perdavimo-priėmimo aktai tarp šalių nebuvo sudaromi. Taigi minėtos aplinkybės dėl ginčo sąskaitų pasirašymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės atitinka šalių verslo praktiką ir nepaneigia, kad žodinio susitarimo dėl reklaminių priemonių gamybos nebuvo.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė apmokėdama už perduotus darbus dėl kurių ginčas nekyla, apmokėjimo dokumentuose nenurodydavo apmokėjimo pagrindo, apmokėjimas buvo vykdomas nesiejant su įsiskolinimo už ieškovės atliktus darbus dydžiu. Kaip matyti iš šalių atstovų susirašinėjimo PVM sąskaitos buvo tiekiamos elektroniniu paštu, o apeliantės darbuotoja pripažįsta įsiskolinimą už paskutinę neapmokėtą sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 38,72 Eur sumai, taigi ginčas dėl tokio darbų rezultato perdavimo ir apmokėjimo dokumentų pateikimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos tarp šalių nebuvo kilęs.
24. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl reklaminių priemonių gamybos, t. y. buvo sudariusios rangos sutartį (CK 6.644 straipsnis). Dėl šių aplinkybių yra pagrįsta bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad minėti įrodymai patvirtina, jog tarp ginčo šalių žodinio susitarimo pagrindu egzistavo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo perduotas apeliantei darbų rezultatas. Konstatavus, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuri yra atlygintina, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginimo už atliktus darbus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo apsektu, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliantės (atsakovės) UAB „Venda LT“ apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Atmetus apeliantės UAB „Venda LT“ apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės UAB „Jūsų vizija“ naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš apeliantės UAB „Venda LT“. Įvertinus pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš apeliantės UAB „Venda LT“ ieškovės UAB „Jūsų vizija“ naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Venda LT“, j. a. k. 302855912, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūsų vizija“, j. a. k. 302473072, naudai priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.