Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š. ir jo atstovui, advokatui Audriui Vaičiūnui,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus atstovėms G. L. ir S. T.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato Audriaus Vaičiūno skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-5-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225538174.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2024 m. sausio 30 d. Institucijos nutarimu Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-5-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225538174 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 16 dalį, už tai, kad jis, 2023 m. rugsėjo 29 d. laikė šunis toliau nurodytomis sąlygomis, kurios nesuderinamos su pagrindiniu gyvūnų gerovės reikalavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje t. y., kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Patikrinimo metu nustatyta ir Patikrinimo akte užfiksuota, kad patikrinimo vietoje rasti 9 gyvūnai augintiniai (7 šunys, 2 katės), kurie yra neženklinti, neregistruoti gyvūnų augintinių registre (toliau – GAR) ir nevakcinuoti prieš pasiutligę. Gyvūnų laikytojas A. Š. nėra registruotas kaip gyvūnų augintinių laikytojas gyvūnų augintinių registre (GAR). Rastos 2 katės ir 1 šuo galimai sergantys, viena katė išliesėjusi. Voljeras, kuriame laikomas šuo mišrūnas, patinas apie 6 metų amžiaus, nevalytas, gausu ekskrementų, vanduo inde seniai nekeistas. Prie būdų laikomi pririšti 5 šunys, grandinės trumpos, 2 būdos sulūžusios, 2 šunys (mišrūnas apie 10 metų amžiaus ir mišrūnas apie 4 metų amžiaus) lieso įmitimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies reikalavimais Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovo ((duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. B.) iš A. Š. paimti ir perduoti laikinai globai VšĮ „LT-GYVŪNAMS savanoriai“. Veterinarijos paslaugų teikėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašuose iš ligos istorijų kuriose pateikta informaciją apie 3 šunis ir 2 kates konstatuota, visų šunų kailiai nešvarūs, pastebėtas gausus kiekis blusų, nagai peraugę, dantys stipriai nudilę, patelei mišrūnei, panašiai į vokiečių aviganį, nustatyta didelė kirkšnies išvarža; kačių kailiai nešvarūs, ausyse gausu nešvarumų, burnos būklė labai bloga, nustatytas kačių leukemijos virusas (FeLV). A. Š., būdamas gyvūnų augintinių (šunų) savininku ir laikytoju, kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, tenka pareiga nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą reikalavimų, šių pareigų nevykdė, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytos šuns laikytojo pareigos - užtikrinti, kad vyresnis nei 3 mėn. amžiaus šuo būtų vakcinuotas nuo pasiutligės, kaip nustato Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 3 punktas „3. Vyresnių kaip 12 savaičių amžiaus šunų, kačių ir šeškų (toliau – gyvūnai, augintiniai) laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai būtų suvakcinuoti nuo pasiutligės. Gyvūno augintinio pirmo vakcinavimo nuo pasiutligės data negali būti ankstesnė nei jo ženklinimo mikroschema data“, nes adresu (duomenys neskelbtini) laikė nevakcinuotus prieš pasiutligę suaugusius 7 šunis ir 2 kates. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktų reikalavimų, kad „4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas: 2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; 15) gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; 17) nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas, nes adresu (duomenys neskelbtini) laikė netinkamomis sąlygomis 3 šunis ir 2 kates. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 8.2 papunkčio ir 20 punkto reikalavimų, užtikrinti, kad „8. Kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą taisyklių 16 punkte nurodyta mikroschema: 8.2. iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui; 20. Kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už laikomos paženklintos katės, šuns ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą taisyklių 8 punkte nustatytais terminais...“, nes adresu (duomenys neskelbtini) laikė neženklintus ir neregistruotus GAR suaugusius 7 šunis ir 2 kates.

Pareiškėjui nutarimu paskirta 1075 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto – 5 gyvūnų (3 katės, 2 šunys) – konfiskavimas.

Pareiškėjo atstovas advokatas Audrius Vaičiūnas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria buvo nutarta, vadovaujantis ANK 346 straipsnio 16 dalimi, A. Š. skirti 1075 Eur dydžio baudą ir taikyti administracinio poveikio priemonę – konfiskuoti naminius gyvūnus.

Skunde nurodoma, kad A. Š. neneigia, kad naminiai gyvūnai sodyboje galėtų būti prižiūrimi geriau, tačiau paprastam kaimo žmogui skirtas nuobaudos dydis yra visiškai neadekvatus ir neproporcingas. Verta paminėti, jog valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau ir ­– VMVT) pareigūnai atvyko į A. Š. sodybą įskųsti tolimos kaimynės V. S., kuri kerštauja A. Š. už tai, jog šis pareiškė ieškinį teisme dėl sandorio, kuriuo V. S. įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą, panaikinimo. Verta paminėti, jog V. S. apgaulės būdu, nesant namie A. Š., įsibrovė į A. Š. sodybą, vaikščiojo po ūkinius pastatus ir fotografavo. Vėliau V. S. reikalavo atsiimti ieškinį, o ieškinio neatsiėmus grasino pasiskųsianti VMVT pareigūnams, ką ir galiausiai padarė. A. Š. neneigdamas tų faktų, kuriuos užfiksavo VMVT pareigūnai, visgi nesutinka, kad elgėsi žiauriai su gyvūnais ir juo labiau, kad juos kankino. Reikia paminėti, kad A. Š. veiksmuose (ar neveikime) nėra sąmoningos tyčios žiauriai elgtis su gyvūnais ir/ar juos kankinti. Nors tai nėra pasiteisinimas, toks požiūris į naminius gyvūnus yra labiau tradicijos ir požiūrio reikalas, kuris neabejotinai yra keistinas, ir todėl šioje situacijoje taikyti ANK 346 straipsnio 16 dalį nebuvo jokio pagrindo.

Skunde akcentuojama tai, jog naminių gyvūnų auginimas A. Š. sodyboje visiškai nesiskiria nuo daugelio kaime esančių sodybose laikomų naminių augintinių laikymo sąlygų. Pripažintina, jog miesto gyventojų ir VMVT pareigūnų požiūris į gyvūnų gerovę nuo A. Š. požiūrio skiriasi, tačiau šioje vietoje reikia vertinti paties A. Š. socialinę aplinką - su gyvūnais nebuvo elgiamasi žiauriai, jie nebuvo kankinami: gyvūnai gyveno jiems įprastoje aplinkoje. A. Š. gyvūnų gerovės supratimas baigiasi ties tuo, kad gyvūnai turi būti šeriami ir turi turėti vandens atsigėrimui. Negalima lyginti gyvūnų gerovės supratimo mieste auginamų augintinių, kur gyvūno augimą galima priskirti, jei ne prabangos, tai bent jau gero gyvenimo ženklu, tuo tarpu gyvūnų auginimas kaimo vietoje yra būtinybės ir išgyvenimo klausimai: šuo yra sodybos sargas, o katė yra graužikų gaudytojas.

A. Š. atveju, nors ir sutiktina, kad ne visų gyvūnų gerovės reikalavimų buvo laikomasi, tačiau atmestina, jog A. Š. su gyvūnais elgėsi žiauriai ir juos kankino, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra administracinio nusižengimo požymių, ir todėl šiuo atveju taikyti ANK 346 straipsnio 16 dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas ir jo atstovas mano, jog pareigūnas, nusprendęs skirti A. Š. nuobaudą bei taikęs administracinio poveikio priemones, visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, tinkamai neįvertino (netinkamai kvalifikavo) A. Š. veiksmų ir administracinio nusižengimo požymių, todėl nuobaudos skyrimas ir pats nuobaudos dydis bei taikytos administracinio poveikio priemonės yra visiškai nepagrįstos, neteisėtos ir neteisingos.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo 2024 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-5-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225538174 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad VMVT nuomone, iš byloje surinktų įrodymų pakanka duomenų nustatyti administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis, nesilaikius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 20 straipsnio 6 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Taisyklės) 8.2 papunkčio bei 20 punktų reikalavimų, net ir pačiame Pareiškėjo skunde yra nurodoma, jog jis neneigia, kad naminiai gyvūnai sodyboje galėtų būti prižiūrimi geriau ir sutiktina, kad ne visų gyvūnų gerovės reikalavimų buvo laikomasi.

Skundo 2 lape taip pat nurodyta, kad VMVT neteisingai pritaikė teisės normą, todėl nuobauda yra skirta ir administracinio poveikio priemonė taikyta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjas nesutinka, jog su gyvūnais elgėsi žiauriai ir juos kankino, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra administracinio nusižengimo požymių,

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu yra nustatyta ANK 346 straipsnio 16 dalyje, tačiau jos turinio elementai yra nustatyti ir išdėstyti GGAĮ. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Šiuo atveju, pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalį žiauriu elgesiu laikoma: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas). Šias nuostatas argumentuoja ir GGAĮ 6 straipsnis, kuriame pažymima, jog kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Skundžiamajame nutarime nurodyta, kad iš paimtų ir patikrintų gyvūnų (3 šunims ir 2 katėms) buvo nustatyti įvairūs susirgimai, šunų ir kačių kailiai buvo nešvarūs, šunys turėjo didelį kiekį blusų, nagai peraugę, dantys stipriai nudilę, o tai kėlė gyvūnams nepatogumo jausmą, skausmą ir kančias, be kita ko, galėjo lemti net gyvūno žūtį. Pažymėtina, kad taip pat buvo nustatyta, jog gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, penki šunys buvo laikomi pririšti trumpomis grandinėmis, nevalytame voljere, kuriame buvo pilna išmatų, 2 būdos sulūžusios, inde vanduo seniai nekeistas, kas taip pat sukėlė augintiniams kančias. ANK 346 straipsnio 1 dalis buvo taikyta, nes Pareiškėjas gyvūnų neženklino, neregistravo Gyvūnų registre ir nevakcinavo nuo pasiutligės. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog Pareiškėjo veika atitinka 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų sudėtis, ir VMVT nubausdama Pareiškėją pagal šiuos straipsnius teisės taikymo klaidos nepadarė.

Apibendrinus pateiktą informaciją ir įvertinus skundo argumentus, VMVT mano, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių Pareiškėjo kaltę padarius ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalių pažeidimus, o skunde pateikti argumentai yra netinkamas teisės aktų interpretavimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl akivaizdžiai padarytų nusižengimų.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. A. Š. papildomai nurodė, kad jis gyvena vienkiemyje ir pas jį nuolat atklysta gyvūnai. Jo šeima gyvūnų neveja, žmona įpila pieno, pamaitina, paprašo veterinaro, kad nuo pasiutligės paskiepytų. Jam gaila šuniukų, juos vakare paleidžia pabėgioti, daržinėje ant šieno eina miegoti, ryte juos pririša, taip pat šunys jam reikalingi, nes pas jį kieme vištos vaikšto, reikia, kad šunys jas saugotų, kad lapės nevaikščiotų. Katinas irgi reikalingas, kad žiurkių nebūtų. Kai atklysta pas jį į namus gyvūnas, miestelyje ant lentos prikabina skelbimą, kad rastas gyvūnas, bet niekas neatsiliepia, todėl Pareiškėjas gyvūnus ir pasilieka. Internetu jis naudotis nemoka. Nežinojo, kokio ilgio turi būti grandinė, prie kurios rišamas šuo. Gyvūnai jam atrodė sveiki. Jam reikia pusantrų metų bulių auginti, kad jį pardavus išgalėtų baudą susimokėti. Turi du vaikus – dvynukus – 4 metų amžiaus, kuriuos reikia išlaikyti. Vaikai į darželį eina. Neprieštarauja, kad būtų gyvūnai konfiskuoti. Vieną katytę rado labai silpną, gaivino ją, maitino ir ji atsigavo. Dėl pūliuojančių kačių akių, tai sakė veterinarui, šis buvo davęs vaistų, kuriais pareiškėjas tepdavo kačių akis. Nespėjo dėl darbų kiekio sutvarkyti vietos, kur buvo rišami šunys. Niekada nesielgė žiauriai su gyvūnais, tyčia nekankino. Neįsigijęs nei vieno gyvūno, visi yra atklydę, iš gerumo juos priglaudžia. Pareiškėjas yra ūkininkas, augina karves ir mėsinius veršiukus. Jo pajamos per metus yra apie 18 000 Eur, bet atskaičius visas išlaidas per mėnesį lieka ne daugiau 500 Eur, kuriuos skiria šeimos išlaikymui. Gauna iš seniūnijos paramą 100 Eur, anksčiau gaudavo maisto produktų, o dabar gauna kortelę, kurioje yra pinigų maisto produktams įsigyti parduotuvėje. Moka už darželį apie 200 Eur. Kasdien rūpindavosi gyvūnais, maitindavo juos. Pastebėjo, kad katės čiaudi, sunkiai kvėpuoja, stengėsi kažkaip joms padėti, veterinaras davė vaistų, pats buvo nuėjęs pas veterinarą, paaiškino jam viską. Kasdien pažiūri, kad antkaklis kaklo nespaustų, kad būtų pamaitinti du kartus dienoje, kad būdoje būtų kažkas įmesta, kad atsigulti. Maitina gyvūnus kaulais, mėsa, maisto atliekomis, šunų arba kačių pašaru. Šuns, kuris buvo voljere ir yra panašus Vokiečių aviganį, voljerą valydavo kas 2-3 dienas. Nepastebėjo, kad šuo turi kažkokių susirgimų. Bijojo jį paleisti, kad vištos kokios nesudraskytų. Pareiškėjas nesuvokia, už ką yra taip baudžiamas, kadangi jis stengėsi prižiūri gyvūnus, dalinosi su jais maistu. Dabar bijos priglausti į jo namus priklydusį gyvūną.

Institucijos atstovės teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą atsiliepime nurodytais motyvais.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatyta, kad A. Š. 2024 m. sausio 30 d. Institucijos nutarimu Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-5-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225538174 nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 16 dalį, už tai, kad jis, 2023 m. rugsėjo 29 d. laikė šunis toliau nurodytomis sąlygomis, kurios nesuderinamos su pagrindiniu gyvūnų gerovės reikalavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje t. y., kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Patikrinimo metu nustatyta ir Patikrinimo akte užfiksuota, kad patikrinimo vietoje rasti 9 gyvūnai augintiniai (7 šunys, 2 katės), kurie yra neženklinti, neregistruoti gyvūnų augintinių registre ir nevakcinuoti prieš pasiutligę. Gyvūnų laikytojas A. Š. nėra registruotas kaip gyvūnų augintinių laikytojas gyvūnų augintinių registre (GAR). Pareiškėjui nutarimu paskirta 1075 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto – 5 gyvūnų (3 katės, 2 šunys) – konfiskavimas.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo ir savivaldybių merai (iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – ši pareiga buvo pavesta savivaldybių administracijoms), kurie vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 10 dalies 2 punktas).

ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 346 straipsnio 16 dalies dispozicija yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalį žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikoma veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas). Šias nuostatas atliepia ir GGAĮ 6 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimto nutarimo dalimi dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį bei ir paskirta nuobauda.

Iš ANK 346 straipsnio 16 dalies dispozicijos matyti, kad šio administracinio nusižengimo būtinasis subjektyvusis sudėties požymis yra tyčinė kaltės forma yra. Žiauraus elgesio su gyvūnu (jo kankinimo) administracinio nusižengimo sudėties požymiu turėtų būti laikomi tyčiniai pažeidėjo veiksmai, kuriais jis siekia žiauriai elgtis su gyvūnu (jį kankinti) (tiesioginė tyčia), arba nors to ir nesiekia, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia).

Iš pareiškėjo A. Š. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nors jis neigė kankinęs gyvūnus, akivaizdu, kad jis matė ir suprato, kad jo laikomos katės čiaudi, sunkiai kvėpuoja, taigi serga, šuns, kuris yra panašus į Vokiečių aviganį, voljere matė daug šuns išmatų, nors teigė, kad valydavo kas 2-3 dienas, akivaizdu, kad suprato, kad taip nevalytame voljere laikomas šuo jautėsi nepatogiai, Pareiškėjas matė, kad laikomų gyvūnų kailiai nešvarūs, taigi akivaizdu, kad gyvūnas dėl nešvarumų ir dėl to esamų blusų turėjo jausti nepatogumus, kančias, pareiškėjas matė, kad dvi būdos, prie kurių buvo laikomi pririšti šunys, sulūžusios, matė ir suprato, kad labai trumpomis grandinėmis per visą dieną pririštiems šunims yra sunku judėti, dėl ko jie jaučia nepatogumus, kančias, dėl ko, pareiškėjas juos galimai vakarais išleisdavo palakstyti, pareiškėjas matė, kad kai kurie gyvūnai labai sulysę, tačiau jis nebandė aiškintis to priežasčių, galimai jie buvo blogai maitinami, taigi akivaizdu, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas neužtikrino katėms ir šunims tinkamų gyvenimo sąlygų, laiku nesuteikė tinkamos veterinarinės pagalbos, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, nesilaikė kitų įstatymų keliamų reikalavimų gyvūnų šeimininkams, kas vertintina, kaip Pareiškėjo žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas.

Todėl teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad A. Š. pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis yra nubaustas pagrįstai. Patikrinimo vietoje rasti 9 gyvūnai augintiniai (7 šunys, 2 katės), kurie yra neženklinti, neregistruoti gyvūnų augintinių registre ir nevakcinuoti prieš pasiutligę. Gyvūnų laikytojas A. Š. nėra registruotas kaip gyvūnų augintinių laikytojas gyvūnų augintinių registre (GAR). Rastos 2 katės ir 1 šuo galimai sergantys, viena katė išliesėjusi. Voljeras, kuriame laikomas šuo mišrūnas, patinas apie 6 metų amžiaus, nevalytas, gausu ekskrementų, vanduo inde seniai nekeistas. Prie būdų laikomi pririšti 5 šunys, grandinės trumpos, 2 būdos sulūžusios, 2 šunys (mišrūnas apie 10 metų amžiaus ir mišrūnas apie 4 metų amžiaus) lieso įmitimo. Veterinarijos paslaugų teikėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašuose iš ligos istorijų kuriose pateikta informaciją apie 3 šunis ir 2 kates konstatuota, visų šunų kailiai nešvarūs, pastebėtas gausus kiekis blusų, nagai peraugę, dantys stipriai nudilę, patelei mišrūnei, panašiai į vokiečių aviganį, nustatyta didelė kirkšnies išvarža; kačių kailiai nešvarūs, ausyse gausu nešvarumų, burnos būklė labai bloga, nustatytas kačių leukemijos virusas (FeLV). Taip pat A. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytos šuns laikytojo pareigos - užtikrinti, kad vyresnis nei 3 mėn. amžiaus šuo būtų vakcinuotas nuo pasiutligės, kaip nustato Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 3 punktas, nes adresu (duomenys neskelbtini) laikė nevakcinuotus prieš pasiutligę suaugusius 7 šunis ir 2 kates. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktų reikalavimų, kad „4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas: 2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; 15) gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; 17) nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas, nes adresu (duomenys neskelbtini) laikė netinkamomis sąlygomis 3 šunis ir 2 kates. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 8.2 papunkčio ir 20 punkto reikalavimų, užtikrinti, kad „8. Kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą taisyklių 16 punkte nurodyta mikroschema: 8.2. iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui; 20. Kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už laikomos paženklintos katės, šuns ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą taisyklių 8 punkte nustatytais terminais...“, nes adresu (duomenys neskelbtini) laikė neženklintus ir neregistruotus GAR suaugusius 7 šunis ir 2 kates.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

A. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvena vienkiemyje ir pas jį nuolat atklysta gyvūnai. Jo šeima gyvūnų neveja. Jis nėra įsigijęs nei vieno gyvūno, visi yra atklydę, jis juos priglaudžia iš gerumo. Jam gaila šuniukų, juos vakare paleidžia pabėgioti, ryte juos pririša. Kadangi internetu jis naudotis nemoka, nežinojo, kokio ilgio turi būti grandinė, prie kurios rišamas šuo. Vieną katytę rado labai silpną, gaivino ją, maitino ir ji atsigavo. Veterinarinės paslaugos yra pakankamai brangios, todėl Pareiškėjas neturėjo galimybės nuvežti visus gyvūnus pas veterinarą, tačiau dėl pūliuojančių kačių akių tarėsi su veterinaru, šis buvo davęs vaistų, kuriais pareiškėjas tepdavo kačių akis. Taip pat matė, kad katės čiaudi, sunkiai kvėpuoja, tai jis klausė pagalbos veterinaro, kuris davė vaistų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl darbų kiekio nespėjo sutvarkyti vietos, kur buvo rišami šunys. Jis kasdien rūpindavosi gyvūnais – kasdien pažiūri, kad antkaklis kaklo nespaustų, kad būtų pamaitinti, kad būdoje būtų kažkas įmesta, kad atsigulti. Nepastebėjo, kad šuo turi kažkokių susirgimų. Pareiškėjas nesuvokia, už ką yra taip baudžiamas, kadangi jis stengėsi, prižiūri gyvūnus, dalinosi su jais maistu. Dabar bijos priglausti į jo namus priklydusį gyvūną. Neprieštarauja, kad būtų gyvūnai konfiskuoti.

Įvertinus pareiškėjo A. Š. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į Pareiškėjo išsilavinimą, gyvenimo būdą, užimtumą, jo socialinę aplinką, tikėtina, kad jam tokia gyvūnų priežiūra atrodė pakankama, A. Š. atklydusius gyvūnus priglausdavo iš geros širdies, stengėsi užtikrinti, jo supratimu, gyvūnams būtiną išgyvenimui aplinką.

Teismas pritaria ir pareiškėjo atstovo nurodytiems teiginiams, kad naminių gyvūnų auginimas A. Š. sodyboje visiškai nesiskiria nuo daugelio kaime, ypač vienkiemiuose, esančiose sodybose laikomų naminių augintinių laikymo sąlygų. Pripažintina, jog miesto gyventojų ir VMVT pareigūnų požiūris į gyvūnų gerovę nuo A. Š. požiūrio skiriasi, tačiau byloje vertintina Pareiškėjo išsilavinimas jo socialinė aplinka, gyvenimo būdas, iš kurių matyti, kad Pareiškėjo supratimas apie gyvūnų gerovę baigiasi ties tuo, kad gyvūnai turi būti šeriami ir turi turėti vandens atsigėrimui. Teismas taip pat pritaria Pareiškėjo atstovo argumentui, kad negalima lyginti gyvūnų gerovės supratimo mieste auginamų augintinių, kur gyvūno auginimą galima laikyti, jei ne prabangos, tai bent jau gero gyvenimo ženklu, tuo tarpu gyvūnų auginimas kaimo vietoje yra dėl būtinybės ir išgyvenimo – šuo yra sodybos sargas, o katė yra graužikų gaudytojas.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Š. yra ūkininkas, turi sutuoktinę, kuri nedirba, ir du mažamečius vaikus (keturių metų). Jo pajamos per mėnesį yra ne didesnės nei 500 Eur, iš kurių turi išlaikyti šeimą, sumokėti už darželį, kurį lanko jo vaikai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucijos A. Š. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį paskirta 1075 Eur bauda yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, be to, tokio dydžio bauda ypatingai pablogins ir taip sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, atsižvelgtina, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Todėl Institucijos nutarimas iš dalies pakeistinas, nustatant, kad A. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, skirtina 75 Eur dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. Š. skundo.

Pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-5-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225538174 dalį, kuria A. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą paskirta 1075 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – penkių gyvūnų augintinių konfiskavimas bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė nuobauda – 1075 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – penkių gyvūnų augintinių konfiskavimas ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą A. Š. paskirti 75 Eur baudą, nekeičiant paskirtos administracinio poveikio priemonės, bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti galutinę nuobaudą – 75 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – penkių gyvūnų augintinių konfiskavimą.

Kitoje dalyje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-5-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225538174 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23225538174, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.