Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-28 · Civilinė byla Nr. 2A-3008-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
2A-3008-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03825-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
R. V.
Ieškovas
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-3008-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03825-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. V. 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, vėliau atsisakęs dalies reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės R. V. 145 EUR dydžio kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., gim. 1997 m. gruodžio 5 d., nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Nors visa šeima gyvena tame pačiame name, tačiau atsakovė dukters auklėjime nedalyvauja, jos materialiai neremia. Ieškovui vienam yra sunku išlaikyti dukrą, kadangi ji mokosi, turi įvairių poreikių, šiais metais taps pilnamete.

Atsiliepimas

Atsakovė R. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu sutiko mokėti 80 EUR išlaikymą. Nurodė, jog gyvena atskirai nuo vyro ir dukters, retkarčiais duoda dukrai šiek tiek pinigų. Uždirba apie 150 EUR per mėnesį, todėl dukrai pinigų beveik nelieka. Negalėjo paaiškinti, kodėl negali rasti geriau apmokamo darbo.

Išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė 500 Lt (145 EUR) išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimą, kadangi šie pinigai būtini nepilnametės interesams užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės R. V. išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama 145 EUR periodine išmoka nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju paskyrė S. V.. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas 41,70 EUR išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo nepilnametės dukters G. V. išlaikymu, neprisideda prie ieškovo patiriamų išlaidų dukrai, nors tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Kadangi atsakovė šios savo pareigos tinkamai nevykdo, o ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovės priteisė tokio dydžio išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde su priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 80 EUR periodinių išmokų kas mėnesį. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas, neįvertinus atsakovės galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovė dirba, tačiau per mėnesį jos gaunamas darbo užmokestis sudaro tik 188 EUR. Geriau apmokamo darbo nepavyksta surasti, o, priteisus prašomo dydžio išlaikymą, atsakovė nebegalėtų savęs išlaikyti. Tuo tarpu sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis žymiai didesnis ir jis turi visas galimybes didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo.

Atsiliepime ieškovas S. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra net mažesnė nei minimali vaikams išlaikyti priteisiama suma, tuo tarpu ieškovui tenka visos kitos vaiko išlaikymui skiriamos išlaidos. Atsakovė savo veiksmais pati sukūrė tokią situaciją ir dėl šios priežasties turi prisiimti jai tenkančias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės R. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.

Byloje nustatyta, kad šalys, nors ir sudariusios santuoką, faktiškai santuokinio gyvenimo neveda. Ieškovas iš esmės vienas materialiai išlaiko jų nepilnametę dukrą G. V., kuriai šiuo metu yra 17 metų. Įvertinęs, jog tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai dideli, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės priteisė 145 EUR kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, teigia, jog teismas neįvertino jos galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Prašo priteistą sumą sumažinti iki 80 EUR kasmėnesinio išlaikymo, nes kitaip jai neliks lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, ir priteisė šalių dukrai minimalius jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžiančių atsakovei teikti dukters išlaikymui priteisto 145 EUR dydžio išlaikymo. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji gauna labai nedidelį darbo užmokestį ir, sumokėjusi teismo priteisto dydžio išlaikymą, neturės lėšų pati save išlaikyti, vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga (nėra duomenų, kad turėtų žymių sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekdama tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovė turi būti aktyvi ieškodama geriau apmokamo darbo, tikslu rasti bent minimalias mėnesio pajamas teikiantį darbą. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama nepilnametės dukters motina, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik motinos subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu. Ta aplinkybė, jog ieškovas turi geriau apmokamą darbą, nesudaro pagrindo atsakovės pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą perkelti vien tik jam. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteista išlaikymo suma skirta tik minimaliems šalių dukters poreikiams tenkinti, todėl mažinti ją dar labiau nėra jokio pagrįsto pagrindo, kitaip būtų pažeisti nepilnametės dukters interesai.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina 100 EUR apeliacinės instancijos teisme ieškovo S. V. patirtų advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 str., b.l. 79).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. V. 100 (vieną šimtą) EUR ieškovui S. V. išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė