Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. M. UAB „Žibosa“ naudai 353 973 Eur dydžio nuostolius ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės R. M. turto areštą pareikštų reikalavimų ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Atsakovė R. M. apeliaciniam teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikiamų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, sprendžia, kad atsakovės teikiami įrodymai susiję su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl teikiami įrodymai priimami ir vertinami kitų įrodymų kontekste. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtas neinformavus atsakovės, todėl atsakovė neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti anksčiau.Ieškovai apeliaciniam teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Žibosa“ atsakymą dėl dividendų išmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai pateikė savo atsikirtimus į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, o tai reiškia ieškovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir dėl šio įrodymo byloje, nutarė šį įrodymą, kuris susijęs su sprendžiamu klausimu, priimti ir vertinti bendrame įrodymų kontekste. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai dėl kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, kurias, priimant procesinį sprendimą šioje byloje, prašoma kartu įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-69-186/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir / ar atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir / ar atsiliepimą į jį yra draudžiama, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai yra laikytini atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 338 straipsnis). Be to, teismas tokio pobūdžio duomenis gali naudoti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Atskiruoju skundu keliami abiejų nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo klausimai.Atsakovė R. M. laikosi pozicijos, kad ieškovų pareikštas ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes 1) ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą; 2) bendrovė, kurios naudai yra reiškiamas ieškinys, nėra įtraukta į bylą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.Atsakovės nurodomas argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo negali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad šis klausimas yra išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės bei nustatomas ieškinio senaties termino pradžios momentas. Be to, nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau šis terminas, jeigu praleistas dėl objektyvių priežasčių, gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl į klausimą, ar ieškovai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą praleidę ieškinio senaties terminą bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su bendrovės, kurios naudai pareikštas ieškinys, įtraukimu į bylą, pažymėtina, kad ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga sprendžiant tarpinį procesinį ‑ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, klausimą. CPK nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo – kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus. Civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, kreditorius nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis, ir ieškinio patenkinimas tiesioginių materialinių teisinių padarinių jam nesukelia, tačiau skolininko, teismui patenkinus turtinį reikalavimą į jo skolininką, mokumas didinamas. Šiam tikslui pasiekti šioje byloje kreditorius pasirinko ieškovo procesinę padėtį, o skolininkas galėtų būti įtraukiamas į procesą trečiuoju asmeniu arba bendraieškiu. Tačiau trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje klausimas gali būti iškeliamas bei išspręstas ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip minėta, tai nėra kliūtis iškėlus civilinę bylą spręsti joje kilusius procesinius klausimus, tarp kurių, esant atitinkamam prašymui – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų pareikštas ieškinys atitinka ieškinio prima facie kriterijų, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – reali grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui konstatuoti leidžia šios aplinkybės: 1) ieškiniu pareikšta reikalavimų suma atsakovei laikytina didele, o jos turtui yra taikyti turto areštai, taip pat dalis turto įkeista bankui kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas; 2) baudžiamojoje byloje atsakovei apribotas disponavimas turtu; 3) su ieškiniu pateikti dokumentai (2015 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto išrašas su istorija, pranešimas apie akcininkų susirinkimo sušaukimą ir susirinkimo sprendimų projektas, 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimas su O. U.) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė gali imtis veiksmų siekdama turimą turtą paslėpti ar kitaip ji apsunkinti.Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimui įvykdymui, atskirajame skunde nurodo, jog ji turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti Be to, nėra pagrindo teigti, kad ji yra nesąžininga ir vengs vykdyti tokį sprendimą. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė teismui pateikė duomenis apie jos turimą turtą bei paaiškinimus dėl teismo motyvų, kurių pagrindu spręsta esant pagrindui teigti, jog atsakovė gali elgtis nesąžiningai bei vengti teismo sprendimo įvykdymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės dėstomais argumentais, kad atsakovės galimas siekis vengti vykdyti būsimą galimai jai nepalankų teismo sprendimą yra grindžiamas tik prielaidomis, o jos netinkamas vadovavimas bendrovei, kurios naudai reiškiamas ieškinys, neturi jokios įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas ir nedeklaruotas bendrovės pajamas, todėl aplinkybės, susijusios su atsakovės vadovavimu įmonei, gali turėti įtakos atliekant atsakovės sąžiningumo vertinimą. Pažymėtina, kad ieškovai pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė R. M. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-88-206/2017 pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas (apeliacine tvarka peržiūrėjus nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuosprendis, sumažinus UAB „Žibosa“ paskirtą baudą, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą per se (liet. pati savaime) nesudaro pagrindo teigti, jog jis laikytinas nesąžiningu, nes turi būti įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei kitos aplinkybės, galinčios turėti įtakos vertinant asmens sąžiningumo kriterijų šiuo aspektu. Atsakovė R. M. yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje („Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“) ir 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“). Teismo vertinimu, šių nusikalstamų veikų pobūdis leidžia iš dalies charakterizuoti atsakovės asmenybę sąžiningumo aspektu bei spręsti dėl galimo atsakovės nesąžiningumo ir siekio vengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad disponuodama savo turtu ji gavo rinkos vertę atitinkančias kainas, todėl jos turto masė bei finansinė padėtis, perleidžiant jai priklausiusį turtą, nepablogėjo. Kaip matyti iš ieškovų pridėtų dokumentų, atsakovė 2015 m. sausio 9 d. ir 2016 m. birželio 9 d. perleido jai nuosavybės teise priklausiusį butą bei UAB „Balrena“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės teiginys, jog UAB „Balrena“ akcijos parduotos už rinkos kainą yra nepagrįstas bylos duomenimis, nes teismui žinomas tik šio sandorio sudarymo faktas, o ne sąlygos. Kadangi atsakovei tenka pareiga pagrįsti savo teiginius, todėl laikytina, jog atsakovė šių savo argumentų nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pasisakant dėl buto perleidimo sandorio, atkreiptinas dėmesys, kad šalys šia sutartimi sulygo, jog nuosavybės teisė į turtą pereina nuo sutarties pasirašymo, tačiau galutinis atsiskaitymas pagal sutartį numatytas tik 2022 m. sausio 9 d., galimai siekiant apsunkinti greitą potencialių kreditorių reikalavimų patenkinimą. Be to, abu sandoriai sudaryti vykstant ikiteisminiam tyrimui bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taip pat su susijusiu su atsakove asmeniu.Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kurio pagrindu spręsta, jog atsakovė gali imtis veiksmų siekdama turimą turtą paslėpti ar kitaip jį apsunkinti. Atsižvelgiant į tai, jog tai pakankamas pagrindas taikyti byloje ieškovo prašomas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai tirti atsakovės argumentus ir ieškovų atsikirtimus į juos dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei reikšmingumo (laikymo dideliais) nėra pagrindo, todėl dėl šių argumentų nepasisakoma.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.