Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos motina L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja paliko testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Po motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta, tačiau pareiškėja priėmė motinos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jos turtą. Po palikėjos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad kitas įstatyminis įpėdinis yra jos mamos sutuoktinis J. A. R.. Jis apie susiklosčiusią padėti dėl palikimo priėmimo žino ir į palikimą nepretenduoja. Pareiškėja nurodė, kad kitų pirmos eilės įpėdinių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad L. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos L. B. motina. Iš Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad L. R. mirė būdama santuokoje su J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., vaikai – L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Po L. R. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai jos turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškėja nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, nors palikėja pareiškėjai testamentu paliko turėtą turtą. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad mirus motinai būtent ji rūpinosi palikėjai priklausiu turtu: mokėjo mokesčius, valdė jį kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų išdėstytų patikslintame pareiškime nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos dukra ir jos įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatytas kitas įpėdinis – palikėjos sutuoktinis suinteresuotas asmuo J. A. R., kuris su pareiškėjos patikslintu pareiškimu sutiko bei atsiliepime nurodė, kad palikėjos turtą, t. y. butą esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdo ir už jį mokesčius moka pareiškėja. Nors pareiškėja pateikė draudimo įmokų už ginčo buto draudimą mokėjimą 2020 m. balandžio 26 d. patvirtinančius dokumentus, kuriuose nėra nurodomas mokėtojas, teismas laiko šio mokėjimo dokumento buvimą pas pareiškėją pakankamu įrodymu, jog mokėjimą atliko būtent pareiškėja. Kiti pareiškėjos pateikti mokėjimai buvo atlikti praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjos mirties, todėl teismo nėra vertinami. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja po savo motinos mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą esantį (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė: mokėjo buto draudimo įmokas, prižiūrėjo butą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad L. B. po savo motinos L. R. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos patikslintą pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po L. R. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.