Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-384/2015 pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims D. D., Ž. K., D. S., Viešajai įstaigai Jurbarko ligoninei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas neįvertino aplinkybių, jog testamentą patvirtino ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams R. L., už testatorę pasirašė T. D., nurodydamas, jog už ją pasirašo dėl patirto galvos smegenų insulto liekamųjų reiškinių, testamento sudarymo metu dalyvavo liudytojai V. J. Ž. ir V. Š.. Sudarytas testamentas atitiko CK 5.28 str. 6 d. 1 p. 5.29 str. reikalavimus.Teismas netinamai įvertino įrodymus, todėl darė nepagrįstą išvadą dėl testatorės valios. Byloje esantys įrodymai – ligos istorijos išrašai, trečiųjų asmenų Ž. S., D. D. paaiškinimai, liudytojų E. J., R. Z. Ž., T. D., R. L. parodymai patvirtina, kad keletą dienų iki testamento sudarymo ir jo sudarymo dieną su testatore buvo galima normaliai bendrauti, kalbėti, ji pažinojo su ja bendraujančius asmenis, suprato savo veiksmus. Išrašai apie testatorės sveikatos būklę patvirtina, kad jos būklė nuolat gerėjo nuo 2013 04 19 iki 2013 05 15, tačiau teismas šio įrodymo neanalizavo. Pažymi, kad ieškovo iniciatyva teismo skirtose pomirtinėse teismo psichiatrijos ekspertizėse nurodyta išvada, kad ekspertai negali pateikti išvados, jog testatorė sudarydama testamentą buvo neveiksni. Teismas sprendimą grindė iš esmės remdamasis ieškovo paaiškinimais, liudytojų D. B., J. O. D. parodymais, neatitinkančiais tikrovės. Nepagrįstai teismas ieškinį tenkino ir dėl to, jog testatorės paso galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Kartu su pasu vyriausiajai gydytojai buvo pateikti testatorės neįgaliojo asmens ir pensijos gavėjo pažymėjimai, kurie buvo galiojantys, juose buvo testatorės nuotrauka ir nurodytas asmens kodas, o tai visiškai atitiko 2011 09 27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-225 patvirtintų ,,Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo tvarkos notarams rekomendacijų“ 5 punktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo testamento sudarymo metu B. K. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. K., kuri yra ieškovo motina (t. 1, b. l. 9, 10). Mirusioji B. K. 2013 04 22 ligoninėje sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko atsakovei J. K.. Testamentą patvirtino Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams R. L., už testatorę pasirašė T. D., nurodydamas, jog už ją pasirašo dėl patirto galvos smegenų insulto liekamųjų reiškinių, testamento sudarymo metu dalyvavo liudytojai V. J. Ž. ir V. Š. (t. 1, b. l. 11). Testamentas perduotas saugoti Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui, 2013 04 22 įregistruotas Testamentų registre (t. 1, b. l. 12).

Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės keldama klausimą dėl įrodymų netinkamo vertinimo teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog testamentas atitiko CK 5.28 str. 6 d. 1p., 5.29 str. reikalavimus, netinamai įvertino ligos istorijos išrašus, ekspertizių išvadas, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, išskirtinai atsižvelgė tik į ieškovo parodymus.

Apeliantė teigia, kad ekspertai tiek viename, tiek kitame ekspertizės akte nurodė, jog jie negali pateikti išvados, kad testatorė, 2013 04 22 sudarydama testamentą, buvo neveiksni, o testamento sudarymo metu dalyvavusioms gydytojoms V. J. Ž. ir R. L., kaip medicinos specialistėms, jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Kaip matyti, byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios akte nurodyta, kad ekspertai atsakyti į klausimą, ar testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę bei galėjo juos valdyti, negali dėl medicininių įrašų apie testatorės būseną neinformatyvumo (t. 1, b. l. 119-120, t. 2, b. l. 3-4). Atliktos pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 2., b. l. 19-23) nurodyta, kad dėl duomenų prieštaringumo nėra galimybės duoti kategoriškos išvados apie testamento surašymo metu B. K. buvusią psichikos būseną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. R. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2007, išaiškinta, kad eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami kiti įrodymai. Kaip matyti iš teismo sprendimo pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų ekspertizių išvadas, tyrė ir išsamiai analizavo, kokius dokumentus tyrė ekspertai. Nors ekspertai negalėjo pateikti kategoriškos išvados dėl testatorės psichinės būsenos, pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte paaiškinant motorinės afazijos esmę nurodoma, kad pagal medicininiuose dokumentuose nustatytą motorinės afazijos diagnozę, kurią ekspertai siejo su naujai ir ženkliai pablogėjusia B. K. būsena, B. K. testamento sudarymo metu turėjo visai nekalbėti, atsakymai „taip" į klausimus, vardo, pavardės, gimimo metų pasakymas, vertinant psichiatriniu požiūriu, neatspindi tikrojo asmens pažintinių funkcijų lygio ir gebėjimo išreikšti savo tikrąją vidinę valią. Akte taip pat nurodoma, kad, neturintys specialios kvalifikacijos medicinos darbuotojai, apribodami savo kontaktą su ligoniais nesudėtingais klausimais apie savijautą bei buitines temas, neatpažįsta psichinio susirgimo, bei pažymėta, kad reikia atsižvelgti į tai, jog B. K. būsena nebuvo kryptingai tiriama dėl psichikos būsenos įvertinimo, nebuvo atliktas net minimalus pažintinės veiklos įvertinimas – minimalus protinės būklės tyrimas (t. 2, b. l. 22-23). Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas išvadas dėl testatorės B. K. būsenos ginčijamo testamento sudarymo metu (galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) padarė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir ekspertų išvadas. Todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad gydytojoms R. L. ir V. J. Ž. nekilo įtarimų dėl testatorės psichinės būklės, nepatvirtina, kad testatorės psichinė būklė iš tikrųjų buvo gera, kadangi šių gydytojų paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais, nes jos nėra psichiatrės, negydė B. K., be to, buvo ginčijamo teisinio veiksmo atlikimo procedūros dalyvės.

Apeliantė teigia, kad išrašai iš medicininių dokumentų apie testatorės sveikatos būklę patvirtina, kad jos būklė nuolat gerėjo nuo 2013 04 19 iki 2013 05 15, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Kaip nurodyta, teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus byloje surinktus, tame tarpe ir medicininiuose dokumentuose laikotarpiu 2012 07 26 – 2013 04 22 atliktus įrašus, tarp jų ir 2013 04 19 įrašą, kad „būklė pagerėjusi", 2013 04 22 (testamento sudarymo dieną) nurodyta „į klausimus atsako", 2013 05 15 - „pablogėjusi, į klausimus neatsako", 2013 05 17 - „blogėjanti, ryškiai intoksikuota dėl pablogėjusios bendros būklės". Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šie įrašai paneigia teismo padarytą išvadą, jog B. K. testamento sudarymo metu buvo tokios psichinės būsenos, jog nesugebėjo suformuluoti savo valios ir ją išreikšti. Šią išvadą teismas grindė ir išsamiai nurodytu laikotarpiu išanalizavęs įrašus medicininiuose dokumentuose, kuriuos vertino objektyviai atspindinčiais tuometinę B. K. sveikatos būklę ir laikė svaresniais įrodymais, nes jie įvairiose ligoninėse buvo daromi nežinant, kad kada nors B. K. ligoninėje sudarys testamentą, ir šie įrašai bus reikšmingi sprendžiant testamento sudarymo teisėtumą, o ne testamento sudaryme dalyvavusių asmenų ar bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimais. VšĮ Jurbarko ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje esančiame įraše (ligos istorijos Nr.13-1403 lapas 11) pažymėta, kad ligonė persirgusi insultu, nevaikštanti, kontaktas negalimas dėl motorinės afazijos. Pakartotinėje pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos vadovaujantis tais pačiais įrašais medicininiuose dokumentuose, akte (t. 2, b. l.19-23) nurodyta, kad dėl motorinės afazijos (negalėjimo kalbėti), kuri iškart po insulto nepasireiškė ir sietina su naujai ir ženkliai pablogėjusia B. K. būsena, todėl galima teigti, kad B. K. testamento sudarymo metu turėjo visai nekalbėti ir jos negalėjimas pasirašyti buvo sąlygotas ne liekamųjų buvusio insulto reiškinių, o dėl kitų priežasčių – žymiai pablogėjusios jos bendros būklės. B. K. nustatyta diagnozė – motorinė afazija nepaneigta, todėl apeliantės nurodytų liudytojų parodymai apie pagerėjusią testatorės būklę, kad ji atsako į klausimus nesuponuoja išvados, kad testatorė staiga tapo sąmoninga, gebančia suprasti ją supančią aplinką ir išreikšti savo tikrąją valią, surašant ginčijamą testamentą. Pažymėtina, kad, sudarydamas testamentą testatorius turi pats laisva valia nurodyti kam jis nori po mirties palikti savo turtą, o ne tik atsakyti į klausimus „taip“ arba „ne“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad B. K. pati suformulavo ir išreiškė savo vidinę valią turtą po mirties palikti apeliantei, kadangi byloje nustatyta, kad testatorė dėl pagerėjusios būklės sugebėjo tik trumpai atsakinėti į jai užduodamus klausimus. Duomenų apie tai, kad pati testatorė išreiškė savo valią kam ji nori palikti turtą po mirties, į bylą nėra pateikta. Vertinant testamento kaip sandorio esmę ir reikšmę darytina išvada, kad testamente nurodomas žmogaus patvarkymas dėl turto turi būti jo laisvos valios išraiškos rezultatas, o ne gaunamas uždavus menamus klausimus. Tai prieštarauja pačiai sandorio sudarymo esmei (sandoris – asmens laisvos valios veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas). Teisme apklaustas Jurbarko rajono 2-ojo notaru biuro notaras A. G. taip pat patvirtino, kad, sudarant ir tvirtinant testamentą, menami klausimai neužduodami, pats testatorius turi pasakyti kam palieka turtą (t. 2.b. l. 74). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

Sprendžiant, ar ginčo testamentu buvo išreikšta tikroji testatorės valia, svarbios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Iš byloje pateiktos prašomo pripažinti negaliojančiu testamento kopijos (t. 1, b. l. 11) matyti, kad testamentą patvirtino Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams R. L., už testatorę pasirašė T. D., testamento sudarymo metu dalyvavo liudytojai V. J. Ž., V. Š., todėl teismas vertino, kad sudarytasis testamentas formaliai atitiko LR CK 5.28 str. 6 d. 1 p., 5.29 str. reikalavimus. Testamente yra nurodyta, kad už negalinčią dėl galvos smegenų insulto liekamųjų reiškinių B. K., jai asmeniškai prašant, testamentą pasirašė T. D.. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis apie testatorės sveikatos būklę, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad T. D. pasirašymas testamente neatspindėjo jos valios. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad testatorė išreiškė valią, jog už ją, nors ir kito asmens pakviestas, pasirašytų T. D., o tai neatitinka CK 5.29 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, kad už testatorių kitas asmuo pasirašo testatoriaus prašymu. Byloje nustatyta, kad testamento pasirašymo procedūrą organizavo atsakovė, ji kvietė V. J. Ž. ir V. Š. pasirašyti liudytojais, tačiau byloje nėra duomenų, kad B. K. būtų klausta, ar ji sutinkanti, kad atsakovės pakviesti asmenys pasirašytų testamente kaip liudytojai.

Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu testamento sudarymo trūkumu dėl pasibaigusio B. K. asmens paso galiojimo teigdama, kad, tvirtinant testamentą, B. K. tapatybė nustatyta tinkamai, nes gydytojai R. L. buvo pateiktas pasas su jame įdėtais galiojančiais neįgaliojo pažymėjimu ir pensijos gavėjo pažymėjimu. Šie argumentai nesudaro pagrindo teismo išvadas laikyti nepagrįstomis. 2011 m. rugsėjo 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijų, nustatančių svarbiausius testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams reikalavimus, skirtų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje išvardytiems, kuriems įstatymų leidėjas paveda tvirtinti oficialiesiems testamentams prilyginimus testamentus, asmenims, 5 punkte nustatyta, kad, tvirtinant testamentus, turi būti nustatoma testatoriaus tapatybė pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Neįgaliojo pažymėjimas ir pensijos gavėjo pažymėjimai nėra asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai yra asmens tapatybės kortelė ir pasas (nuo 2015 03 02 įsigaliojusio LR Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 str. 1 d.; iki 2015 03 02 galiojusio Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 str. 1 d., iki 2015 03 02 gailojusio Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 str. 1 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo laikyti pagrįstais, nes bylą nagrinėjęs teismas išsamiai ir visapusiškai vertino testatorės būseną sudarant ginčijamą testamentą ir teismo išvados dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų – šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai, pirmiau nurodytos testamento sudarymo aplinkybės, tarp jų ir testatorės sveikatos būklė, sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 109-118) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui įrodymai, patvirtinantys jas ir jų dydį nėra pateikti, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.