Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1453-523/2013 (teisminio proceso Nr. 2-19-3-01291-2013-4) pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims VšĮ Jurbarko ligoninei ir Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2013-10-30 gautas ieškovo V. K. ieškinys atsakovei J. K., tretiesiems asmenims VšĮ Jurbarko ligoninei ir Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius 2013-11-04 nutartimi nutarė perduoti bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi trečiojo asmens Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P. dukra E. S. dirba Jurbarko rajono apylinkės teismo posėdžių sekretore (b.l. 15).

Byla neperduotina nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai teisme, kuriam teisminga byla, teismo valstybės tarnautojo pareigas eina byloje dalyvaujančio asmens vaikai, byla perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Tokiu būdu įstatymų leidėjas išsprendžia klausimą dėl visų abejonių, kurios proceso dalyviams galimai kiltų dėl teismo nešališkumo, nesuinteresuotumo bylos baigtimi, pašalinimo. CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 str.), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) bylos šalys (ieškovas ir atsakovas) bei tretieji asmenys. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės. Tačiau bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi. Tam, jog asmuo byloje dalyvautų kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 5 dalimi sprendžia dėl tokio asmens pašalinimo iš bylos. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu yra prašoma pripažinti VšĮ Jurbarko ligoninėje 2013-04-22 sudarytą B. K., mirusios 2013-05-21, testamentą negaliojančiu. V. K. ieškinį pareiškė atsakovei J. K., trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų, reikalavimų nurodė VšĮ Jurbarko ligoninę bei Jurbarko rajono 1-ojo notarų biurą. Iš byloje esančios testamento kopijos matyti, kad ginčijamą testamentą patvirtino VšĮ Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams, o ne Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė (b.l. 11). Ieškinyje taip pat nėra nurodoma jokių aplinkybių, susijusių su Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarės veiksmais ar neveikimu sudarant ginčo sandorį. Įvertinus ieškinio bei jo priedų turinį matyti, kad Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė neturi jokio materialaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, šios bylos baigtis (nepriklausomai nuo jos rezultato) neturės visiškai jokios įtakos notarės teisinei padėčiai. Ta aplinkybė, kad ginčijamas testamentas yra perduotas saugoti Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui (b.l. 12) nepaneigia nurodytos išvados. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punktą notaras priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Testamentų saugojimo tvarka reglamentuota notariato įstatymo 48 straipsnyje. Pareikštas ieškinys yra niekaip nesusijęs su notarės veiksmais saugant ginčo testamentą. Todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo civilinę bylą Nr. 2-1453-523/2013 perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsisakoma priimti ieškinį. Pažymėtina, kad šis atsisakymas priimti ieškinį nelaikytinas atsisakymu priimti ieškinį CPK 137 straipsnio prasme. Todėl konstatavus, kad nėra pagrindo bylos perdavimui nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – byla grąžintina Jurbarko rajono apylinkės teismui, kuris ir spręs ieškinio priėmimo klausimą vadovaudamasis CPK 137-138 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 3-5 d. d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti perduoti Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1453-523/2013 (teisminio proceso Nr. 2-19-3-01291-2013-4) kitam tos pačios pakopos teismui.

bylą su šia Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grąžinti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

patvirtintas nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.