Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ pareiškimą skolininkui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Statybų garantas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymą dėl 15 000,00 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. K..

2. Teismas skolininkui procesinius dokumentus siuntė deklaruotu skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) du kartus, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje septynias dienas ir trisdešimt dienų. Tokiu būdu skolininkui siunčiami procesiniai dokumentai (pareiškimo, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijos), buvo įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismo pranešime skolininkui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Skolininkui per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nepateikus prieštaravimų dėl kreditorės reikalavimų, kreditorei buvo išduotas įsiteisėjęs teismo įsakymas.

3. Teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. gautas skolininko prašymas, kuriame prašoma atnaujinti terminą skolininko prieštaravimams pateikti, skolininko prieštaravimus priimti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2018 m. kovo 18 d. teismo įsakymą.

4. Prašydamas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo priimti skolininkas nurodė, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai jam tinkamai nebuvo įteikti, kadangi buvo siųsti tik deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ir laikyti įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo jų išsiuntimo. Skolininkas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo kitais proceso įstatyme numatytais būdais procesiniams dokumentams skolininkui įteikti, nesiaiškino skolininko darbovietės adreso, faktinės gyvenamosios adreso, taip pat neprašė kreditoriaus patikslinti skolininko adreso. Skolininko teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jis nebuvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą bei priimtą teismo įsakymą, jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Nurodė, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2020 m. rugsėjo 21 d., kuomet gavo iš kreditoriaus elektroninį laišką su prašymu sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 18 d. teismo įsakyme nurodytas sumas į kreditoriaus sąskaitą. Pažymėjo, jog terminas prieštaravimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujinamas ir skolininko prieštaravimai priimti, o teismo įsakymas panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi skolininko prašymo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams priimti netenkino ir skolininko prieštaravimus atsisakė priimti.

6. Teismas konstatavo, jog teismo įsakymas bei teismo pranešimas skolininkui buvo tinkamai įteikti 2020 m. balandžio 22 d., todėl skolininkas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo teismui turėjo teisę pateikti per 20 dienų nuo įteikimo, t. y. iki 2020 m. gegužės 12 d. Nustatė, jog prieštaravimai pateikti tik 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidus proceso įstatyme nustatytą 20 dienų terminą.

7. Teismas nurodė, jog skolininkui procesiniai dokumentai buvo siųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (individualus gyvenamasis namas) du kartus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau abu kartus siųsti procesiniai dokumentai grąžinti su žyma ant voko „neatsiėmė pašte“. Pažymėjo, jog prašyme atnaujinti terminą teismui nepateikta jokių duomenų, jog korespondencijos saugojimo pašte laikotarpiu skolininkas buvo išvykęs ar neatsiėmė korespondencijos dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas pažymėjo, jog neturėjo pagrindo teirautis kreditoriaus kito žinomo skolininko adreso, o dokumentų įteikimas kitais pagrindais ir būdais buvo netikslingas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybę, jog būtent toks skolininko gyvenamosios vietos adresas nurodytas prie pareiškimo pridėtoje akcijų pirkimo pardavimo sutartyje bei skolininko prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo.

9. Teismas sprendė, jog skolininkas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių svarbių priežasčių termino atnaujinimui, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių Pažymėjo, kad visos neigiamos pasekmės, susijusios su siunčiamos korespondencijos neatsiėmimu, tenka pačiam skolininkui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Apeliantas (skolininkas) A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo priimti ir klausimą dėl prieštaravimų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Procesas dėl teismo įsakymo išdavimo yra specifinis, kadangi teismo įsakymas priimamas vadovaujantis vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka, o skolininkas nesutikimą su teismo įsakymu gali pareikšti tik pateikdamas prieštaravimus. Dėl nurodyto labai svarbus skolininko tinkamas informavimas apie kreditoriaus pareiškimą bei priimtą teismo įsakymą bei realios galimybės pareikšti prieštaravimus suteikimas.

10.2. Skolininkas nebuvo tinkamai informuotas apie pareikštą pranešimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei priimtą 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m., kovo 19 d. skolininkui išsiuntė procesinius dokumentus išsiuntė tik vieną kartą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikė juos įteiktais praėjus 30 kalendorinių dienų nuo jų išsiuntimo dienos.

10.3. Teismas, siekdamas išnaudoti visas galimybes, turėjo išsiaiškinti, ar be pareiškime nurodyto skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adreso kreditoriui nėra žinomi skolininko faktinės gyvenamosios vietos adresas, taip pat darbovietės ar kiti adresai, kuriais siunčiami procesiniai dokumentai galėtų būti įteikti skolininkui. Be to, kreditorius žinojo skolininko elektroninio pašto adresą, todėl teismas turėjo objektyvią galimybę skolininkui procesinius dokumentus įteikti elektroniniu būdu. Tik teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų nei vienu skolininko adresu, teismas privalėjo juos siųsti pakartotinai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti tinkamai įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.

10.4. Pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs papildomų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, pažeidė pareigą būti rūpestingam ir informuoti šalis apie vykstantį teisminį procesą. Dėl tokio pažeidimo skolininkas neteko galimybės laiku pareikšti prieštaravimus ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų.

10.5. Apie priimtą teismo įsakymą skolininkas buvo informuotas kreditoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d., ir nedelsdamas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus priimti. Pažymi, jog nėra pasyvus dalyvis, siekia išdėstyti savo poziciją dėl bylos esmės, tačiau skolininko procesinė teisė buvo nepagrįstai apribota.

11. Kreditorė BUAB „Statybų garantas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Remiasi tokiais pagrindiniais nesutikimo su atskiruoju skundu argumentais:

11.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas teismo ne kartą pranešimais jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 18 d. - 2020 m. kovo 19 d. laikotarpyje buvo informuotas apie kreditoriaus pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (2020-03-18 Nr. CB-84239-2-68-3-08005-2020-06; 2020-03-19 Nr. CB-85354-2-68-3-08005-2020-06). Kadangi skolininkas nepateikė jokių duomenų apie kitą gyvenamosios ir/ar deklaruotos vietos adresą, nepaneigė, jog adresu (duomenys neskelbtini) nėra jo gyvenamoji vieta, skolininko teiginiai apie tai, jog nėra gavęs procesinių dokumentų, vertintini kritiškai.

11.2.Apeliantas sąmoningai neatsiima jam siųstų procesinių dokumentų. Teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose apeliantui tiek paštu, tiek per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą siunčiami teismų pranešimai ir procesiniai dokumentai, apeliantas tiesiogiai ir/ar per atstovus dalyvauja bylų nagrinėjime, o teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodomas tas pats gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini).

11.3. Apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti. Atnaujinus terminą, būtų pažeistas kasacinės instancijos teismo akcentuojamas teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl priimto 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai sureguliuoti CPK XXIII skyriuje (CPK 431–440 straipsniai). CPK 432 straipsnyje nurodyta, jog jeigu CPK XXIII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

16. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytas 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti praleistas, nėra. Skolininkas (apeliantas) nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nėra pagrindo atnaujinti termino prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. priimto įsakymo paduoti, įrodinėdamas, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti netinkamai.

16. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo sureguliuoti CPK 438 straipsnyje. CPK 438 straipsnyje nurodyta, jog kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123–124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Bylai aktualioje CPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog, kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui padavė 2020 m. kovo 18 d., kuriame nurodė skolininko adresą – (duomenys neskelbtini) (CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pateiktuose prieduose prie pareiškimo taip pat nurodytas skolininko adresas – (duomenys neskelbtini); daugiau informacijos apie skolininko gyvenamąją vietą nepateikta. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas procesinius dokumentus (kreditoriaus pareiškimą, 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymą, pranešimą ir nutartį) išsiuntė skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2020 m. kovo 19 d. Procesiniai dokumentai grąžinti 2020 m. balandžio 4 d. į teismą, nurodant, jog skolininkui siunta neįteikta. Taip pat nustatyta, jog teismas pakartotinai skolininko nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė procesinius dokumentus, jie grąžinti į teismą neįteikti 2020 m. balandžio 24 d. Nustatyta, jog skolininko duomenys patikrinti Gyventojų registro centre 2020 m. gegužės 12 d. (gyvenamosios vietos adresas sutapo) ir išduotas tą pačią dieną įsiteisėjęs 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymas.

18. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

19. Teismas vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata laikė, jog skolininkui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. balandžio 22 d., terminas prieštaravimams pateikti pasibaigė 2020 m. gegužės 12 d. Skolininkas nurodo, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2020 m. rugsėjo 21 d., ir nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo.

20. CPK 439 straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Tokia CPK 439 straipsnio 2 dalies nuostata koreliuoja su CPK 78 straipsniu (CPK 432 straipsnis). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, nutarties 31 punktas).

21. Vertinant priežasčių, kurios gali būti laikytinos svarbiomis ir leistų atnaujinti skolininkui praleistą terminą prieštaravimams pateikti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog skolininkas kitų, nei netinkamas procesinių dokumentų įteikimas, argumentų dėl termino praleidimo priežasčių nenurodė. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tokiu procesiniu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: pirma, procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos (CPK 123 straipsnio 3 dalis), nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija, todėl nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, visų pirma teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, nutarties 27–28 punktai); antra, prieštaravimų pareiškimas skolininkui yra vienintelė galimybė užkirsti kelią kreditoriui patenkinti pareikštą reikalavimą teismo įsakymo proceso būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014); ir, trečia, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, nutarties 25 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog byloje egzistuoja papildomos aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atnaujinti skolininkui terminą prieštaravimams pateikti. Visų pirma, skolininkas nurodė, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2020 m. rugsėjo 21 d., byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas apie priimtą teismo įsakymą būtų sužinojęs anksčiau. Taip pat matyti, jog sužinojęs apie priimtą teismo įsakymą operatyviai ėmėsi procesinių veiksmų, teikdamas prašymą teismui dėl termino prieštaravimams priimti atnaujinimo. Antra, nors procesinių dokumentų įteikimas skolininkui bandomas pateisinti fikcija, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, jog tokiu būdu nesudaromos galimybės dalyvauti procese ir reikšti nuomonę dėl pareiškime prašomų priteisti sumų. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių skolininko piktnaudžiavimo procesu požymių. Taip pat vertinama ir tai, jog nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo 2020-05-12 iki skolininkas padavė prieštaravimus 2020-09-29, laiko tarpas pakankamai pateisinamas. Ketvirta, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, jog šios bylos atveju prioritetas turi būti teikiamas kreditorės reikalavimų pagrįstumo įvertinimui ginčo teisenos tvarka. Penkta, teismas turi teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

23. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą skolininkui prieštaravimams dėl teismo įsakymo bei kreditoriaus reikalavimų pateikti, todėl skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. skolininkui atnaujintinas terminas prieštaravimams pateikti, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui prieštaravimų priėmimo klausimui išspręsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skolininko A. K. prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymo pateikti.

Civilinę bylą pagal BUAB „Statybų garantas“ pareiškimą skolininkui A. K. dėl teismo įsakymo išdavimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui prieštaravimų priėmimo klausimui išspręsti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.