Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. G. atstovui advokato padėjėjui G. D., atsakovei R. A., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,

nedalyvaujant ieškovui R. G., trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centro“, UAB „Marnera“ atstovams, notarei Rūtai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. A., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“, UAB „Marnera“, notarei Rūtai Rastenienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo liudijimo nuginčijimo , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens UAB „Marnera“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. G. yra mirusiųjų sutuoktinių F. G. ir A. G. sūnus, o atsakovė – jų dukra (1 tomas, 8, 20-21, 79 b. l.). F. G. mirė (duomenys neskelbtini), o A. G. – (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 18, 22 b. l.). Atsakovė R. A. 2009-12-09 kreipėsi į Panevėžio miesto 3-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą faktiškai jį valdydama po motinos F. G. mirties (1 tomas, 24, 68 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5763-589/2009 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. A., po savo motinos F. G. mirties 2007-08-17, įstatymo nustatytu laiku priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1 tomas, 79 b. l.). R. A. 2015-11-17 pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 2007-08-17 mirusios motinos F. G. turtą: žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 69 b. l.) ir tą pačia dieną notarė Rūta Rastenienė R. A. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo nustatė R. A. paveldimą turtą po motinos mirties: 24/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – skalbyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1535/5990 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas 68-78 b. l.). Ieškovas pateikė teismui apie jo tėvo A. G. išlaidas paveldimam turtui išlaikyti : mokesčių kvitus, atsiskaitymo knygeles, sutartis su paslaugų tiekėjais (už šiukšlių išvežimą, šildymą vandenį, aptarnavimo mokesčius, elektrą ir kt.) už namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos mokėjo A. G. po sutuoktinės F. G. (duomenys neskelbtini) mirties (1 tomas 34-36, 127-182 b. l.; 2 tomas 3-34 b. l., 20-22 civilinės bylos Nr. e2-391-452/2016 l.).

Ieškovas R. G. nurodė, kad jo tėvas A. G., pergyvenęs sutuoktinę F. G., po jos mirties priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Atsakovė R. A., įpėdinė priėmusi palikimą po savo motinos F. G. mirties, prieštaravo ieškovo nurodytoms aplinkybėms, nurodydama, kad jų tėvas A. G. dokumentų nesitvarkė, palikimo nepriėmė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl jo nurodomo palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Be to, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis gyveno, mokėjo mokesčius ir t. t. ir tuo pagrindu priėmė faktiniu valdymu palikimą.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Ieškovas įrodinėjo, kad šalių tėvas A. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. jis po savo sutuoktinės F. G. mirties toliau gyveno iki mirties jam ir sutuoktinei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, kartu su atsakove dukra R. A. mokėjo visus mokesčius už namą, jį prižiūrėjo, naudojosi visais bendrais ir sutuoktinės asmeniniais ir namų apyvokos daiktais.

Kaip jau minėta, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Teismas mano, kad byloje nėra ginčo, dėl faktinio palikimo priėmimo, nes pati atsakovė patvirtino, kad mirusysis A. G., po sutuoktinės mirties, toliau gyveno jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi. Iš civilinės bylos Nr. 2-5763-589/2009, kurioje atsakovė R. A. kreipėsi dėl juridinio fakto pripažinimo, kad priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai jį valdydama, posėdžio protokolo matyti, kad atsakovė prisiekusi teismo posėdžio metu patvirtino, kad po motinos F. G. mirties komunalinės paslaugos buvo apmokamos tėvo vardu ir namą prižiūri bei dalimis moka mokesčius kartu su tėvu (1 tomas, 31 b. l.). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G. po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį ir kitas paslaugas (1 tomas 34-36, 127-182 b. l.; 2 tomas 3-34 b. l., 20-22 civilinės bylos Nr. e2-391-452/2016 l.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė paveldėjimo teisės liudijimą į visą F. G. priklausiusį turtą išsiėmė tik po A. G. mirties. Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės rodo subjektyvią A. G. valią priimti palikimą. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-547/2011).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad A. G. priėmė palikimą, po sutuoktinės F. G., mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Svarbu paminėti, kad palikimo negalima priimti dalimis ( LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsnio nuostata numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Nustačius faktą, jog A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju A. G. paveldėjo palikimo dalį kartu su atsakove R. A. (kurios paveldėjimo teisėms įforminti 2015-11-17 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), todėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (išduotas Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarės Rūtos Rastenienės) pripažintinas negaliojančiu, nustatant, kad A. G. taip pat paveldėjo ¼ dalį palikėjos F. G. turto. Kadangi kiti atsakovės argumentai ir motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Ieškovas prašydamas pripažinti paveldėjimo liudijimą negaliojančiu išvestiniu prašymu prašė taikyti restituciją pripažinus 2015-11-17 paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą negaliojančiu. LR CK 6.145 str. 1 dalyje numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo liudijimas yra oficialus dokumentas, kuris patvirtina įpėdinio nuosavybės teisę į paveldimą turtą, o ne sandoris, todėl pripažinus paveldėjimo liudijimą negaliojančiu šiuo atveju restitucija netaikoma. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo išvestinis prašymas atmestinas.

Pagal LR CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje pateiktas ieškovo mokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad už ieškinį sumokėta 31 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, 14 b. l.) ir, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ( LR CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi atsakovė Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos 2016-02-23 sprendimu Nr. 2.4. (NTP-2)16-T-586-4349 atleista 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei iš jos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.). Iš informacinės teismų sistemos duomenų bazės LITEKO matyti, kad ieškovas pareiškęs ieškinį be sumokėto 31 Eur žyminio mokesčio, papildomai 2016-02-26 yra sumokėjęs 11,64 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareiškiant ieškinį mokėtinas 31 Eur žyminį mokestį, o ieškovas sumokėjo papildomai žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovui grąžintina žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-11-17 notarės Rūtos Rastenienės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į po F. G. mirties likusį turtą.

Priteisti iš R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminį mokestį.

Grąžinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,64 Eur (vienuolika eurų 64 euro ct) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2016-02-26. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.