- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-301-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00532-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno deltos projektai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atamis“
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Išvadą teikia
- biudžetinė įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
- 2.5.35pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno deltos projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1468-613/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atamis“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno deltos projektai“, institucija, teikianti išvadą – biudžetinė įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar tiekėjai, teikdami pasiūlymus perkančiajai organizacijai, privalėjo perkančiajai organizacijai įrodyti turimą kvalifikaciją atlikti archeologinių tyrinėjimų darbus.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atamis“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti perkančiąją organizaciją Šilutės rajono savivaldybės administraciją panaikinti sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Nemuno deltos projektai“ kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus ir įpareigoti atsakovę įvertinti UAB „Nemuno deltos projektai“ archeologų kvalifikaciją iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija 2016 m. vasario 17 d. paskelbė, kad vykdo pirkimą „Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo objektų projektavimo paslaugos“. 2016 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė prašymą susipažinti su UAB „Nemuno deltos projektai“ pasiūlymu. Tą pačią dieną atsakovė informavo apie pasiūlymų eilės sudarymą ir pirkimo laimėtojo nustatymą, kuriuo pripažinta UAB „Nemuno deltos projektai“. 2016 m. birželio 29 d. atsakovė pateikė ieškovei susipažinti dalį trečiojo asmens pasiūlymo. 2016 m. liepos 7 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje buvo ginčijama UAB „Nemuno deltos projektai“ siūlomo architekto M. M. kvalifikacija. 2016 m. liepos 11 d. atsakovė pateikė raštą „Dėl pretenzijos“, kuriuo pretenzijos netenkino ir nurodė, kad UAB „Nemuno deltos projektai“, tikslindama kvalifikaciją, pasiūlė kitą architektą – D. B.. 2016 m. liepos 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama patikslinti, kokie teisiniai santykiai architektą D. B. sieja su trečiuoju asmeniu. 2016 m. liepos 15 d. atsakovė pateikė šią informaciją, o 2016 m. liepos 21 d. ieškovė pateikė dar vieną pretenziją dėl kvalifikacijos vertinimo, kurioje ginčijo atsakovės sprendimą pripažinti archeologo D. B. pasitelkimą tinkamu. 2016 m. liepos 29 d. atsakovė pateikė 2016 m. liepos 28 d. raštą „Dėl pretenzijos“, kuriame nurodė, kad ieškovės pretenzijos nenagrinėja dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Ieškovė paaiškino, kad iš 2016 m. birželio 29 d. atsakovės pateiktos dalies trečiojo asmens pasiūlymo buvo matyti, jog vienintelis siūlomas archeologas yra M. M., taigi ieškovė galėjo padaryti vienintelę išvadą, kad šio archeologo kvalifikacija buvo pripažinta tinkama. Tačiau paaiškėjo, kad M. M. išduotas atestatas buvo negaliojantis paskutinę pasiūlymo pateikimo termino dieną, taigi pasiūlymų konkursui pateikimo dieną minėtas specialistas neturėjo teisės atlikti archeologinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties buvo pateikta pirmoji ieškovės pretenzija, kurioje buvo ginčijama archeologo M. M. kvalifikacija. Tik 2016 m. liepos 11 d. atsakovė nurodė, kad UAB „Nemuno deltos projektai“ pasiūlė kitą archeologą D. B., tačiau atsakovė nenurodė, kokie teisiniai santykiai trečiąjį asmenį sieja su D. B.. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė turėjo pareigą pateikti visą nekonfidencialią UAB „Nemuno deltos projektai“ pasiūlymo, į kurį įeina ir patikslinimai, informaciją nuo ieškovės prašymo dienos, tačiau dalį informacijos, dėl kurios kilo ginčas, pateikė tik 2016 m. liepos 15 d., todėl terminas ginčyti atsakovės sprendimus, kuriais atsakovė pripažino trečiojo asmens siūlomo archeologo kvalifikaciją tinkama, turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 15 d., o ne nuo 2016 m. birželio 6 d., kaip teigia atsakovė.Ieškovė taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nors pirkimo sąlygose nebuvo keliami kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui turėti teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus, tačiau pirkimo sąlygų 35 punkte nurodyta, jog į tiekėjo paslaugos kainą turi būti įtraukti visi reikalingi tyrinėjimai (įskaitant archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus). Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos Projektavimo užduoties statinių projektams rengti 10.3 punkte aiškiai nurodyta, kad 1-ame projektavimo darbų etape reikės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus (inžinerinius, geologinius, archeologinius ir kt.). Archeologinių tyrinėjimų veikla yra atestuojama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, taigi atsakovė, vykdydama pirkimo procedūras, privalėjo įsitikinti tiekėjų pajėgumu atlikti archeologinius tyrinėjimus. Atsakovė turėjo įsitikinti, ar UAB „Nemuno deltos projektai“ turi kvalifikuotus archeologus, ar D. B. pasiūlymų pateikimo metu dirbo UAB „Nemuno deltos projektai“, tačiau to nepadarė.Ieškovės įsitikinimu, teismui įpareigojus atsakovę įvykdyti šiuos reikalavimus, atsakovė privalėtų panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei vertinti trečiojo asmens kvalifikaciją iš naujo. Jeigu atsakovė iš naujo vertintų trečiojo asmens kvalifikaciją, nepanaikinusi pasiūlymų eilės, ieškovė galėtų teikti pretenziją dėl tokių atsakovės veiksmų. Ieškovė neatmeta galimybės, kad atsakovei iš naujo įvertinus trečiojo asmens kvalifikaciją, ji gali būti pripažinta tinkama ir pasiūlymų eilė vėl būtų nustatyta iš naujo tokia pati, kokia yra šiuo metu, tačiau šioje bylos stadijoje yra aišku, kad iki šiol atsakovė nėra įsitikinusi archeologo D. B. kvalifikacijos tinkamumu, nors privalėjo tai padaryti ir, ieškovės nuomone, ieškinys yra tenkintinas vien dėl to, kad atsakovė privalo išsklaidyti visas pagrįstai keliamas abejones dėl kvalifikacijos tinkamumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės sprendimą pripažinti UAB „Nemuno deltos projektai“ kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus ir įpareigojo atsakovę įvertinti trečiojo asmens archeologų kvalifikaciją iš naujo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi ieškovės prašymą leisti susipažinti su UAB „Nemuno deltos projektai“ pateiktu pasiūlymu, turėjo pareigą pateikti visą nekonfidencialią šio pasiūlymo, į kurio apimtį įeina ir patikslinimai, informaciją. Teismas pažymėjo, kad dalį informacijos, dėl kurios kilo ginčas, atsakovė pateikė tik 2016 m. liepos 15 d., todėl terminas ginčyti atsakovės sprendimus, kuriais atsakovė pripažino trečiojo asmens siūlomo archeologo D. B. kvalifikaciją tinkama, turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 28 d., kada atsakovė atsisakė nagrinėti pateiktą ieškovės pretenziją. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė nepaleido nustatyto termino ieškiniui pareikšti ir atsakovės prašymas atmesti ieškinį, suėjus ieškinio senaties terminui, netenkintinas.Teismas pažymėjo, kad atsakovė siekia įsigyti vieno iš Šilutės miesto kvartalo objektų projektavimo paslaugas. Nors pirkimo sąlygose nenurodyta, kad atsakovė perka tyrinėjimų (įskaitant ir archeologinius žvalgomuosius) paslaugas, teismo vertinimu, iš pirkimo sąlygų matyti, jog atsakovė numatė, kad tuo atveju, jeigu teikiant projektavimo paslaugas tyrinėjimai bus reikalingi, tiekėjas šiuos tyrinėjimus privalės atlikti. Teismas akcentavo, kad pačios atsakovės priimtuose ir paskelbtuose viešuose pirkimo dokumentuose, o būtent sudėtinės pirkimo sąlygų dalies – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos projektavimo užduoties statinių projektams rengti 10.3 punkte nurodoma, jog pirmame etape reikės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus (inžinierinius, geologinius, archeologinius ir kt.), parengti Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies kompleksinio sutvarkymo projektinius pasiūlymus, o pirkimo sąlygų 16.2 punkte nurodoma, kad tiekėjas turės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus, įskaitant archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, jei būtų reikalingi. Teismas pabrėžė, kad įstatyme keliamas reikalavimas perkančiajai organizacijai apibrėžti pirkimo objektą tiksliai ir nedviprasmiškai, tinkamai įvertinti perkamų paslaugų poreikį, savo ruožtu pačios atsakovės abejojimas pirkimo objektu galėjo lemti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą, nors atsakovės veiksmai, t. y. jog ji ėmėsi priemonių tikrinti, ar atitinka tiekėjas kvalifikacinius reikalavimus turėti specialistą, galintį atlikti archeologinius tyrinėjimus, tik patvirtina, kad šis kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams buvo keliamas. Teismas akcentavo, kad jeigu iš viešojo pirkimo dokumentų visumos, t. y. ne tik iš kvalifikacijos reikalavimų, bet ir techninės specifikacijos, kitų pasiūlymo dokumentų, aišku, jog viešojo pirkimo–pardavimo sutarčiai vykdyti tiekėjas turi turėti tam tikrus atestatus, licencijas ir kt., tuomet tiekėjas privalo pateikti įrodymus, kad jis turi reikalingą kvalifikaciją.
Teismas taip pat nurodė, kad tiekėjas reikalingą kvalifikaciją turi būti įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o jeigu tiekėjas, siekdamas įrodyti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, pasitelkia subtiekėją, pavyzdžiui, specialistą, kuris pasiūlymo pateikimo metu nėra tiekėjo darbuotojas, bet viešojo pirkimo laimėjimo atveju bus įdarbintas, tokiu atveju tiekėjas turi pareigą subtiekėją išviešinti pasiūlymo pateikimo metu.Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo įsitikinti, ar UAB „Nemuno deltos projektai“ turi kvalifikuotus archeologus, kurie dirbo šioje įmonėje pasiūlymų pateikimo dieną, turėjo įsitikinti, ar D. B. pasiūlymų pateikimo metu dirbo UAB „Nemuno deltos projektai“, tačiau to nepadarė. Teismo įsitikinimu, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išvadą ir teismų praktiką, D. B. negalėjo būti siūlomas kaip trečiojo asmens pasitelktas archeologas, nes iki pasiūlymų pateikimo termino nedirbo trečiojo asmens įmonėje bei pasiūlyme nebuvo išviešintas kaip subrangovas, todėl atsakovė privalėjo pripažinti, kad trečiojo asmens kvalifikacija buvo netinkama ir šio tiekėjo pasiūlymą atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Nemuno deltos projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas dėl teisės verstis archeologinių tyrinėjimų veikla. Tiekėjų atitikimas kvalifikacijos reikalavimams turi būti vertinamas tiksliai pagal sąlygose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygose buvo nustatyta 10 kvalifikacijos reikalavimų ir nė viename iš jų nebuvo keliama sąlyga dėl teisės atlikti archeologinių tyrinėjimų darbus. Šią aplinkybę pripažino ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje bei pats teismas.Į pirkimo objekto apimtį neįėjo archeologinių tyrinėjimų darbai, todėl negalima konstatuoti, kad tiekėjai pasiūlymų pateikimo metu privalėjo įrodyti teisę verstis šia veikla. Nei pirkimo sąlygose, nei techninėje specifikacijoje, nei sutartyje, nei bet kokioje kitoje pirkimo sąlygų ar jų priedų nuostatoje nėra nustatyta, kad tiekėjas sutarties vykdymo metu privalės atlikti archeologinių tyrinėjimų darbus. Teismo sprendime nurodytose pirkimo sąlygų nuostatose įtvirtinta, kad tiekėjai turės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus, o archeologinius turės atlikti tik jeigu tai bus reikalinga. Tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad archeologinius tyrėjimus šiuo atveju tikrai reikės atlikti. Vertinant teismo nurodytą pirkimo sąlygų 16.2 punktą, matyti, kad jame reikalaujama atlikti visus reikalingus tyrinėjimus, taigi perkančioji organizacija neva privalėjo įsitikinti, ar tiekėjai turi teisę atlikti absoliučiai visus teoriškai įmanomus tyrinėjimus, tačiau atsakovė to nedarė, to nereikalavo vertinti ieškovė ir to nepasakė teismas.Teisės aktuose nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas šiuo atveju atlikti archeologinius tyrinėjimus. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė jokių teisės aktų imperatyvių nuostatų, kurios įpareigotų šio pirkimo sutarties vykdymo metu atlikti archeologinių tyrinėjimų darbus. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 13 d. projektavimo užduoties statinių projektams parengti 10.3 punkte, kuriuo rėmėsi teismas, toli gražu nėra pasakyta, kad projektavimo metu bus būtina atlikti archeologinius tyrinėjimus. Šiame akte pasakyta, kad reikės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus, o skliaustuose yra pateiktas tik nebaigtinis, pavyzdinis galimų tyrinėjimų sąrašas. Kita vertus, jei iš tiesų būtų laikoma, kad minėtas punktas įpareigoja atlikti nurodytus tyrinėjimus, turėjo būti patikrinta ir tiekėjų teisė atlikti ir kitus šiame punkte išvardytus tyrinėjimus – geologinius, inžinierinius, tačiau tokių reikalavimų pirkimo sąlygose nebuvo, to nereikalavo ieškovė ir nekonstatavo teismas. Taigi teismo sprendimas yra prieštaringas.Jeigu dėl kokių nors priežasčių vis dėlto būtų laikoma, kad šio pirkimo atveju tiekėjai turėjo pareigą įrodyti teisę verstis archeologinių tyrinėjimų veikla, tokiu atveju turėjo būti konstatuotas pirkimų sąlygų neaiškumas, nes pirkimo sąlygose nėra nustatyta aiškaus tokio reikalavimo. Tokiu atveju pagal teismų praktika, turėjo būti konstatuotas pirkimo sąlygų neteisėtumas ir pirkimas turėjo būti nutrauktas.Jeigu atitinkamas reikalavimas būtų buvęs iškeltas aiškiai ir konkrečiai pirkimo sąlygose, visi tiekėjai būtų galėję pateikti tinkamus pasiūlymus. Šiuo atveju teismas nustatė naują reikalavimą ir vien dėl to tam tikri tiekėjai yra eliminuojami iš pirkimo, o tai aiškiai nedera su viešųjų pirkimų tikslu užtikrinti konkurenciją viešojo pirkimo procedūrose. Šioje byloje trečiasis asmuo buvo pašalintas kaip neatitinkantis reikalavimų, kurių net nebuvo pirkimo sąlygose, todėl toks trečiojo asmens pašalinimas apribojo konkurenciją.Ieškovė UAB „Atamis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina, kad faktą, jog pirkimo sąlygose nebuvo keliamas kvalifikacinis reikalavimas verstis archeologinių tyrinėjimų veikla, patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje bei pats teismas. Apeliantė sprendimą ir išvadą vertina fragmentiškai, pateikdama tik lingvistines, apeliantei palankias, procesinių dokumentų ištraukas. Akivaizdu, kad pagal VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę tiekėjai privalėjo atsakovei įrodyti, jog turi teisę verstis archeologinių tyrinėjimų veikla, kuri neabejotinai yra tiesiogiai susijusi su pirkimo objektu, nes pirkimo sutarties vykdymo metu reikės atlikti archeologinius tyrinėjimus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirkimo sąlygose, konkrečiai, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos projektavimo užduoties statinių projektams rengti 10.3 punkte, yra numatyta pareiga paslaugų tiekėjui atlikti archeologinius tyrinėjimus, o pirkimo sąlygų 16.2, 35 punktai tik patvirtina, kad archeologinių tyrinėjimų kaina turi būti įskaičiuota į galutinę pasiūlymo kainą. Nors apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 16.2 punktą, atsakovė nepagrįstai nevertino, ar tiekėjai turi teisę atlikti absoliučiai visus teoriškai įmanomus tyrinėjimus, pažymėtina, jog, pirma, tai nėra ginčo dalykas ir apeliantei norint kvestionuoti sąlygas bei atsakovės veiksmus, ji privalo pasinaudoti viešuosiuose pirkimuose privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija, o antra, pati apeliantė pateikė dokumentus įrodančius, kad turi teisę verstis geologinių tyrinėjimų veikla bei bandė įrodyti, jog turi teisę verstis archeologinių tyrinėjimų veikla, tačiau to įrodyti nesugebėjo. Taigi pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad į pirkimo objekto apimtį įeina archeologiniai tyrinėjimai ir visi tiekėjai privalėjo įrodyti atitinkamos kvalifikacijos turėjimą, tačiau apeliantė, supratusi, kad reikalavimo neatitiko, siekia, jog procedūros būtų nutrauktos ir niekas kitas nebūtų pripažintas laimėtoju.Apeliantė, nurodydama deklaratyvius teiginius, kad pirkimo sąlygose ir teisės aktuose archeologinius tyrinėjimus atliekantiems asmenims nėra numatyta pareiga įrodyti savo kvalifikaciją, bet eksplicitiškai atsisakydama juos pagrįsti, pažeidžia rungimosi principą. Be to, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 12.3 punkte nurodyta, kad archeologiniai tyrimai privalomi, kai reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių tikimybė – ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose). Kultūros paveldo departamentas neleis atlikti projektavimo darbų, neatlikus archeologinių tyrinėjimų tose į pirkimo objektą įtrauktose vietose, kur archeologiniai sluoksniai nejudinti.Faktinės aplinkybės rodo, kad tiek ieškovė, tiek apeliantė, tiek atsakovė vienodai suprato, jog reikės atlikti archeologinius tyrinėjimus, nes su pirminiais pasiūlymais ieškovė ir apeliantė pateikė dokumentus, kuriais grindė archeologų kvalifikaciją, o atsakovė šiuos dokumentus vertino, net du kartus apeliantės prašydama šią kvalifikaciją patikslinti. Apeliantė nepagrįstai abejoja pirkimo sąlygų aiškumu, o jeigu iš tikrųjų jai kilo abejonių, jos turėjo būti išreikštos iš karto po sąlygų paskelbimo arba bent jau vertinant jos pasiūlymą, kai atitinkamos sąlygos buvo taikomos. Be to, kasacinis teismas jau yra pasisakęs, kad, kai pirkimo sąlyga dėl teisės verstis veikla pirkimo dokumentuose įtvirtinta in abstracto, tiekėjų pareiga perkančiajai organizacijai įrodyti teisės verstis atitinkama specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla turėjimą nepažeidžia iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo dalyvių pasiūlymus vertinti tik pagal pirkimo sąlygas.Viešuosiuose pirkimuose skatinama ne bet kokia, o tik sąžininga konkurencija. Apeliantės pripažinimas laimėtoja, kad neturėdama archeologinių tyrinėjimų specialisto ji vykdytų sutartį, o ieškovės, atitikusios visus sąlygose keliamus reikalavimus ir geriausiai įvertintos pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nepripažinimas laimėtoja, būtų akivaizdus sąžiningos konkurencijos ribojimas, pažeidžiant ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.Apeliantė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina 2 896 Eur bauda, iki 50 proc. baudos skiriant ieškovės naudai. Apeliantė, būdama savo srities profesionale, turinti didelę patirtį projektavimo paslaugų atlikime, iš pirkimo sąlygų akivaizdžiai suprato, kad turi įrodyti kvalifikaciją atlikti archeologinius tyrinėjimus ir tai darė, net du kartus tikslindama šią kvalifikaciją, o perkančiosios organizacijos veiksmų neskundė. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde reiškia reikalavimus, nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Apeliantė, nurodydama, kad pirkimo sąlygos buvo netikslios, neaiškios, ir turėdama galimybę po jų paskelbimo arba kvalifikacijos tikrinimo metu pareikšti pretenzijas, to nepadarė. Apeliantė savo skunde pateikia daug klaidinančios informacijos. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą įtarti, kad vienintelis pateikto apeliacinio skundo tikslas – nutraukti pirkimo procedūras bei neracionaliai naudoti perkančiosios organizacijos finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip sutrukdant procedūras bei pakenkiant atsakovei ir kitiems dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal apeliantės UAB „Nemuno deltos projektai“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliantės įsitikinimu, pirkimo sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas tiekėjams turėti teisę verstis archeologinių tyrinėjimų veikla ir tokie darbai neįėjo į pirkimo objekto apimtį, o teisės aktuose nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas šiuo konkrečiu atveju atlikti tokius tyrinėjimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiekėjai, dalyvaujantys ginčo viešajame pirkime, pasiūlymų pateikimo metu privalėjo įrodyti teisę verstis archeologinių tyrinėjimų veikla.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bei vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su trečiojo asmens pozicija.Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, siekė įgyti Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo objektų projektavimo paslaugas. Kaip pažymėjo Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje bei akcentavo apeliantė, pirkimo sąlygose tiesiogiai nėra nurodyta, kad atsakovė perka ir tyrinėjimų (be kita ko archeologinių) paslaugas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pirkimo sąlygų visumos akivaizdu, kad atsakovė numatė, jog tuo atveju, jeigu teikiant projektavimo paslaugas bus reikalingi tam tikri pirkimo sąlygose paminėti tyrinėjimai, būtent tiekėjas, vykdantis sutartį, šiuos tyrinėjimus privalės atlikti.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėta išvadą pagrindžia pirkimo sąlygų 16.2 punktas, nustatantis, kad tiekėjas turės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus (įskaitant archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, jei būtų reikalingi) ir parengti Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies kompleksinio sutvarkymo projektinius pasiūlymus, taip pat pirkimo sąlygų priedo – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 16 d. patvirtintos projektavimo užduoties statinių projektams rengti – 10.3 punkte numatytas reikalavimas pirmame etape tiekėjui atlikti visus reikalingus tyrinėjimus (inžinierinius, geologinius, archeologinius ir kt.), bei netiesiogiai pirkimo sąlygų 35 punktas, kuriame įtvirtinta, kad į paslaugos kainą turi būti įskaityti visi reikalingi tyrinėjimai (įskaitant ir archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, jei būtų reikalingi), visi mokesčiai (įskaitant PVM) bei visos kitos tiekėjo išlaidos.Taigi, tuo atveju, jeigu vykdant sutartį paaiškėtų archeologinių tyrinėjimų būtinybė, būtent tiekėjas turėtų pastaruosius tyrinėjimus atlikti, kaip sudėtinę jo vykdomų darbų dalį, todėl, remiantis VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas sugebės vykdyti visus viešojo pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė turėjo patikrinti ir tiekėjų galimybę atlikti galimai reikalingus tyrinėjimus, be kita ko jų teisę apskritai verstis tokia imperatyviųjų teisės normų reguliuojama (atestuojama) veikla. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju vien tik ta aplinkybė, jog atsakovė pirkimo sąlygose expressis verbis nenurodė kvalifikacinio reikalavimo dėl teisės verstis archeologinių tyrinėjimų veikla, nereiškia, kad tiekėjas neturėjo įrodinėti šios teisės (t. y. jo kvalifikacijos pakankamumo visiems pagal sutartį prisiimamiems įsipareigojimams įvykdyti) turėjimo, o perkančioji organizacija tai patikrinti.Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kai pirkimo sąlyga dėl teisės verstis veikla pirkimo dokumentuose įtvirtinta in absracto, ji (jos turinys) sistemiškai aiškintina kartu su kitais perkančiosios organizacijos iškeltais reikalavimais, a fortiori, kuriuose apibrėžtas pirkimo objektas (pvz., techninė specifikacija); netgi tais atvejais, kai dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo ribų negalima nustatyti, kokios konkrečiai veiklos atlikimo teisę turi įrodyti tiekėjai (kokius atitikties dokumentus pateikti), pagal VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę tiekėjai privalo perkančiajai organizacijai įrodyti, kad turi teisę verstis atitinkama su pirkimo objektu tiesiogiai susijusia veikla, jei ši reguliuojama imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014, 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išsakyta nuomone, kad tokia kasacinio teismo formuojama praktika reiškia, jog jeigu iš viešojo pirkimo dokumentų visumos aišku, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutarčiai įvykdyti tiekėjas turi turėti tam tikrus atestatus, licencijas ir kt., tuomet tiekėjas privalo pateikti įrodymus, jog jis turi viešojo pirkimo–pardavimo sutarčiai įvykdyti reikalingą kvalifikaciją. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad subjekto teisė atlikti archeologinius tyrinėjimus priklauso nuo kompetentingos valstybės institucijos leidimo (atestato išdavimo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose įtvirtinusi reikalavimą, kad būtent projektavimo paslaugas suteikiantis tiekėjas taip pat turės atlikti visus reikalingus tyrinėjimus, tarp kurių, atsižvelgiant į tai, kad Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalas yra valstybės saugojamos nekilnojamos kultūros vertybės Šilutės miesto istorinės dalies teritorijoje, paminėti ir archeologiniai tyrinėjimai, privalėjo patikrinti, ar tiekėjas galės įvykdyti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad tiekėjas reikalingą kvalifikaciją turi būti įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. tiekėjas turi turėti teisę bei galimybę atlikti absoliučiai visus viešojo pirkimo sutartyje numatytus tiekėjui įsipareigojimus (taigi ir atlikti tyrinėjimus, jei jų prireiktų) jau iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pirkimo sąlygose suformuluota, jog tyrinėjimus tiekėjas turės atlikti tik tuo atveju, jei jų prireiks, savaime nepaneigia trečiojo asmens pareigos įrodyti savo teisę vertis tokia veikla ir atitinkamai – esant poreikiui, galimybę įvykdyti sutartį pagal pirkimo sąlygų reikalavimus.Pažymėtina, kad aplinkybę, jog ir patys tiekėjai bei perkančioji organizacija, priešingai nei bandė įrodinėti šioje byloje, aiškiai suprato, kad tiekėjai privalo įrodinėti savo teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus, be kita ko pagrindžia tai, jog trečiasis asmuo archeologą nurodė savo specialistų, siūlomų vykdyti sutarčiai, sąraše, pateiktame perkančiajai organizacijai, o ieškovė šiems tyrinėjimais atlikti rėmėsi pasiūlyme išviešintais subtiekėju pajėgumais, savo ruožtu perkančioji organizacija prašė trečiojo asmens patikslinti duomenis, susijusius su tiekėjo atitikimu reikalavimui turėti galimybę ir teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus, nors savo 2016 m. liepos 28 d. atsakyme į ieškovės pretenziją pati nurodė, kad tuo atveju, kai tiekėjas pasiūlyme nurodo pirkimo sąlygose nenurodytus specialistus, tokių specialistų atitiktis nėra tikrinama. Tačiau, kaip jau minėta, perkančioji organizacija tokio specialisto atitikimą kaip tik tikrino, o 2016 m. liepos 11 d. atsiliepime į ieškovės pretenziją dėl M. M. netinkamumo trečiojo asmens kvalifikacijai atlikti archeologinius tyrinėjimus pagrįsti, atsakovė nenurodė ieškovei, jog toks reikalavimas pirkimo sąlygose nėra iškeltas ir todėl netikrintinas, o priešingai, akcentavo, kad perkančioji organizacija įvykdė jai numatytą prievolę ir kreipėsi į tiekėją dėl kvalifikacijos patikslinimo ir tiekėjas nurodė kitą specialistą – D. B., kuris turi ir pasiūlymo pateikimo metu turėjo teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus. Akcentuotina ir tai, kad, jeigu trečiasis asmuo būtų įsitikinęs, jog archeologinių tyrinėjimų atlikti tikrai nereikės, kaip kad jis bandė teigti šioje byloje, akivaizdu, jog jis ne tik neįvardintų tokio specialisto savo pasiūlyme, bet tuo labiau nesiimtų priemonių susirasti kitą asmenį (D. B.) tam, kad patikslintų savo kvalifikaciją pagal atsakovės užklausimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas nenustatė teisės aktuose įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo šiuo konkrečiu atveju atlikti archeologinius tyrinėjimus, o konstatavus, kad pirkimo sąlygos, be kita ko projektavimo užduoties 10.3 punktas, įpareigoja atlikti jame nurodytus tyrinėjimus, turėjo būti patikrinta ir tiekėjų teisė atlikti kitus šiame punkte įvardytus tyrinėjimus, bet to padaryta nebuvo. Tačiau, teisėjų kolegija pastebi, kad viena vertus, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, tiekėjų pareigos įrodyti teisę atlikti kitus minėtame punkte išvardytus tyrinėjimus klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių ieškovės bei trečiojo asmens pasiūlymų, tiek ieškovė UAB „Atamis“ įrodinėjo savo galimybę atlikti geologinius tyrinėjimus (rėmėsi subtiekėjų pajėgumais), tiek ir apeliantė UAB „Nemuno deltos projektai“ savo pasiūlyme išviešino įmonę, galinčią atlikti geologinius tyrimus, o specialistų, siūlomų vykdyti sutartį, sąraše nurodė ne tik archeologą M. M., bet ir geologą, taip pat geodezininką.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad jeigu teismas nustatytų, jog tiekėjai šio pirkimo atveju turėjo įrodyti teisę verstis archeologinių tyrinėjimų veikla, tokiu atveju turėjo būti konstatuotas pirkimo sąlygų neaiškumas, taigi ir jų neteisėtumas ir pirkimas nutrauktas. Akivaizdu, kad pirmiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės (žr. 20 punktą) patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo aiškiai suprato būtinumą įrodinėti tiekėjo teisę vertis archeologinių tyrinėjimų veikla –trečiasis asmuo ne tik neprašė atsakovės paaiškinti pirkimo sąlygas ir nekėlė jokių klausimų dėl sąlygų netikslumo (netinkamumo) viešųjų pirkimų vykdymo procedūros metu, bet ir pats nurodė specialistą, galintį atlikti archeologinius tyrinėjimus, bei nereiškė jokių prieštaravimų perkančiajai organizacijai paprašius šią kvalifikaciją, t. y. duomenis, susijusius su specialistu, galinčiu atlikti tokius tyrimus, patikslinti, taigi manytina, kad pirkimo sąlygos iki šio ginčo kilimo apeliantei buvo aiškios. Dėl tų pačių priežasčių, t. y. esant akivaizdiems duomenims, kad trečiasis asmuo nuo pat pradžių turėjo ir suprato savo pareigą įrodyti teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus, atmestini trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė naują kvalifikacinį reikalavimą, kurio nebuvo pirkimo sąlygose, dėl kurio trečiasis asmuo pašalintas iš pirkimo, ir taip nepagrįstai apribota konkurencija, esanti vienu iš esminių viešųjų pirkimų tikslų. Priešingai nei interpretuoja apeliantė, būtent situacija, kai asmuo, sutinkantis prisiimti įsipareigojimą atlikti visus reikalingus, inter alia archeologinius, tyrinėjimus, tačiau iš tikrųjų neturintis teisės tokius darbus (tyrinėjimus) atlikti, būtų išrinktas laimėtoju vietoje tiekėjo, kuris be kita ko atitinka ir reikalavimą turėti teisę vykdyti veiklą, tiesiogiai susijusią su pirkimo objektu, jau pasiūlymo pateikimo metu, neatitiktų sąžiningos konkurencijos reikalavimų.Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.Kadangi ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.
Dėl prašymo skirti baudą
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė skirti apeliantei baudą, nes, jos nuomone, vienintelis apeliacinio skundo pateikimo tikslas – nutraukti pirkimo procedūras, taip pakenkiant atsakovei ir kitiems pirkimo dalyviams.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, inter alia dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, priėjo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens neteisingas suvokimas apie neva esantį jo teisių pažeidimą, teismui pripažinus, jog jis turėjo pareigą įrodinėti teisę atlikti archeologinius tyrinėjimus ir neatitiko šio kvalifikacinio reikalavimo, nors, kaip akcentavo trečiasis asmuo, toks reikalavimas expressis verbis nebuvo nustatytas pirkimo sąlygose, ir šios situacijos nulemtas apeliacinio skundo pateikimas, negali būti vertinimas sąmoningu naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu), todėl bauda apeliantei neskirtina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.