Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-163-264/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
e2A-163-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00587-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-163-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00587-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo ir 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1010-217/2017 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. G. ir R. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. K. ieškinyje prašė priverstinai iškeldinti atsakovus R. G. ir R. G. su visa jų asmenine manta iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2017 m. sausio 23 d. iki prievolės visiško įvykdymo, t. y. iki visiško išsikėlimo iš buto, nuostolius skaičiuojant po 200 Eur į mėnesį bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį ir vėlesniu žodiniu susitarimu ieškovė leido atsakovams gyventi jai priklausančiame bute. Vėliau pareikalavus iš atsakovų mokėti nuomos mokestį, pastarieji tai daryti atsisakė, taip pat nesutiko išsikraustyti iš buto. Tokie atsakovų neteisėti veiksmai pažeidžia ieškovės teisę disponuoti savo turtu (butu) ir daro jai žalą, nes ji negali išnuomoti buto kitiems asmenims ir gauti atitinkamas pajamas. Atsakovams pažeidus LR CK nuostatas dėl laiku neįvykdytos prievolės, susijusios su išsikėlimu iš ieškovei priklausančio buto, ieškovė turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, t. y. nuomos mokestį už butą, kurį ieškovė būtų gavusi. Atsakovai R. G., R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp šalių susiklostė ne panaudos, o nuomos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu. Ieškovė leido gyventi jai priklausančiame bute kol atsakovai ras kitą ar įsigis nuosavą gyvenamąjį plotą. Siūlymo sudaryti rašytinę nuomos sutartį atsakovai niekuomet nebuvo sulaukę. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji turėjo potencialių klientų nuomai, kurie būtų mokėję 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iškeldino atsakovus R. G. ir R. G. su visa jų asmenine manta iš ieškovei J. K. priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).Priteisė iš atsakovų R. G. ir R. G. ieškovei J. K. po 21,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Dėl iškeldinimo. Teismas nustatęs, jog ieškovė neterminuotai ir neatlygintinai leido atsakovams gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, jį valdyti, tvarkyti, naudotis juo, todėl laikė, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovai naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).Nors atsakovai įrodinėjo, jog tarp jų buvo nuomos teisiniai santykiai nuomos mokestį nustatant nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis, nes atsakovai įsipareigojo pagerinti išnuomoto buto būklę, išlaikyti 3-ią kambarį, laikyti ieškovės daiktus, be to grąžino mokesčių už dujas permoką bei mokėjo kaupiamąją sąskaitą kaip tai numatyta LR CK 6.487 str. 3 d. 3 ir 4 p. p., tačiau teismas vertino tai, kad ieškovė tokių aplinkybių nepatvirtino ir įrodymų, pagrindžiančių tokį išankstinį šalių susitarimą, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.).Kaupiamąją sąskaitą teismas vertino kaip privalomą daugiabučio namo gyventojų mokestį, namui išlaikyti ir priskirtiną prie bendrų nekilnojamojo turto mokesčių. O tai, kad atsakovai dalimis grąžino permoką už dujas ieškovės motinai, teismas prilygino atitinkamų komunalinių mokesčių mokėjimui, nes šių mokesčių jiems nereikėjo mokėti administruojančioms įmonėms ir negali būti laikoma kaip paslauga ieškovei (nuomotojai), nes mokesčiai mokėti ne ieškovei, o jos motinai L. M.. Taip pat atskira paslauga teismas nelaikė ir trečio kambario su ieškovės daiktais išlaikymą, nes tokio išankstinio susitarimo nei viena iš šalių nenurodė, o bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai nepaneigė, kad trečiuoju kambariu visiškai nesinaudojo. Be to nuomotojo ir nuomininko sutartos paslaugos turi atitikti nuomos mokesčio dydį. Kadangi šiuo atveju sutartis buvo neatlygintinė, todėl teismui nebuvo pagrindo šalių santykius vertinti kaip nuomos už tam tikras paslaugas.Teismas vertino, kad ieškovės valia dėl atsakovų išsikeldinimo atsakovams buvo žinoma jau 2016 metais iš susirašinėjimų. Teismas laikė, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis laikytina pasibaigusia.Kadangi atsakovai tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo, todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2017 m. vasario 17 d., tokį nesilaikymą teismas vertino kaip nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių atsakovams, nes jie ir suėjus trijų mėnesių terminui (kai jiems tapo žinoma apie ieškovės valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų.Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie rūpinosi ginčo turtu teismui neteikė pagrindo kitaip spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes ginčo turtas tokiu būdu netapo jų nuosavybe, o panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis).Dėl nuostolių atlyginimo. Teismas ieškovės įrodymus dėl galimų nuomininkų laikė tik jos prielaida, kadangi tai dienai turėto potencialaus nuomininko neįvardijo, su galimu nuomininku sudarytos nuomos ar preliminarios nuomos sutarties nepateikė. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyti nuostoliai yra nekonkretūs ir nepagrįsti įrodymais, be to nenutrūkus panaudos sutarčiai, kuri buvo sudaryta tarp šalių, tokia žala negali būti vertinama ir būti atlyginama. Panaudos sutartis tarp šalių buvo žodinė ir susitarimas dėl sutarties sąlygų pažeidimo nebuvo įformintas rašytine forma, nesant rašytinės sutarties teismas sprendė, kad negalima konstatuoti sutartų ar nesutartų sankcijų sutarties nutraukimo atveju. Ieškovei neįrodžius, kad ji nuo nurodytos datos turėjo potencialų nuomininką, sutinkantį nuomotis jos butą ir mokėti po 200 Eur nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų prašomų 800 Eur nuostolių, skaičiuojant po 200 Eur į mėnesį (CPK 12 str., 176 str., 178 str., 185 str.), todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų atmestų reikalavimų dalį teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovų R. G. ir R. G. ieškovei J. K. po 300 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dalyje dėl iškeldinimo atsakovų R. G. ir R. G. su visa jų asmenine manta iš ieškovei J. K. priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nėra teisinio pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad tarp šalių susiklostė panaudos santykiai. Priešingai, nei nurodo teismas, tarp šalių susiklostė ne panaudos, bet nuomos teisiniai santykiai. Atsakovai su ieškove nesitarė mokėti visus už butą priskaičiuotus mokesčius, kaip nurodė teismas, o tik tuos, kuriuos nuomininkui numato CK 6.584 str. 3 d., t.y. už komunalines paslaugas. Atsakovams nepriklausančius mokėti mokesčius (kaupiamąją įmoką ir įmoką už techninę priežiūrą, naudojamas namo savininkų sutarimu savininko turto gerinimui) atsakovai gera valia mokėjo prilygindami nuomai kaip didėjančią rinkoje buto nuomos kainą. Neatlygintinu naudojimu negalima laikyti buto suremontavimą, investavimą jį savo lėšų bei darbo, naudojimąsi dviem iš trijų kambarių, išlaikant ir prižiūrint visą butą. Neaišku, ar teismas teisingai įvertinto tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi teigiama, kad atsakovai, kaip nuomininkai turėjo prievolę saugoti, remontuoti ir išlaikyti jiems patikėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau kitur nurodoma, kad jie visgi buvo panaudos gavėjai. Nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik konkrečia pinigų suma, bet ir kitais būdais, numatytais CK 6.487 straipsnyje. Būtent dėl CK 6.487 str. 4 punkto (nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę) šalys susitarė žodžiu sudarant nuomos sutartį, o įsikėlus prisidėjo ir CK 6.487 str. 3 punkte numatyti būdai - nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis. Kad butą padaryti tinkamu gyventi, atsakovai įdėjo savo lėšų ir darbo. Byloje pateiktas atsakovų patirtų išlaidų, susijusių su išnuomoto buto pagerinimu, sąrašas ir patirtos išlaidos sudaro bent 318,45 Eur. Šios sumos ieškovė ir jos atstovė neginčijo. Nuomininko pareigą savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę teismas netinkamai laikė panaudos sutarties sąlyga neatlygintinu gyvenimu. S. K. melagingai nurodė, kad butas aplietas nebuvo, kas buvo paneigta jo močiutės L. M.. S. K. nutylėjo, kad be buto remonto, įsikėlus į jį nebūtų galima saugiai naudotis ir jame gyventi. Liudytojos L. M., Z. S. paliudijo, kad butas buvo apleistas, kad atsakovai butą tvarkė. Įsikėlus į patalpas, atsirado ir kitos papildomos žodinės nuomos sutarties sąlygos, kad nuoma bus mokama ir kitais būdais - nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis: susitarė, kad atsakovai mokės už komunalines paslaugas už visą butą, nors trečiajame kambaryje bus sandėliuojami ieškovės daiktai, dėl ko atsakovai negalės gyventi šiame kambaryje; atsakovai rūpinosi ieškovės asmenine korespondencija, rūpinosi bute esančių sistemų (dujų, vandens skaitiklių) savalaikiu atnaujinimu, prižiūrėjo gėles, negyvenamą kambarį reguliariai tvarkydavo; atsakovai mokėjo ir mokesčius, kurie jiems nepriklauso ir yra išimtinai savininko prievolė - mokėjo kaupiamąją įmoką, įmokas už techninę priežiūrą; susitarė, kad atsakovai grąžins ieškovei lėšas, kurias ji permokėjo aptarnaujančioms įmonėms už komunalines paslaugas, t. y. už elektrą, vandenį ir dujas, už laikotarpį, kai bute niekas negyveno, nes kilo grėsmė, keičiant bute skaitiklius, tas lėšas prarasti. Teismas sprendime padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atskira paslauga nelaikytina ir trečio kambario su ieškovės daiktais išlaikymas, nes tokio išankstinio susitarimo nei viena iš šalių nenurodė, o bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai nepaneigė, kad trečiuoju kambariu visiškai nesinaudojo; kad nuomotojo ir nuomininko sutartos paslaugos turi atitikti nuomos mokesčio dydį; šiuo atveju sutartis buvo neatlygintinė, todėl nėra pagrindo šalių santykius vertinti kaip nuomos už tam tikras paslaugas. Teismas net nevertino įmokos už techninę priežiūrą mokėjimo, todėl sprendimas neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jame nėra aptarti visi pateikti įrodymai ir argumentai. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad kaupiamoji sąskaita šiuo atveju vertintina kaip privalomas daugiabučio namo gyventojų mokestis, namui išlaikyti ir priskirtinas prie bendrų nekilnojamojo turto mokesčių. Permokų grąžinimas yra ne kas kita, kaip paslauga, kadangi negrąžinus permokų ieškovei kiltų pavojus šias permokas prarasti, o faktas, kad mokesčiai mokėti ne ieškovei, o jos motinai, neturi jokios reikšmės, kadangi lėšas, skirtas sąskaitoms už komunalines paslaugas apmokėti bei lėšas, grąžinamas už permoką, atsakovai perduodavo ieškovės motinai, kad ši sumokėtų mokesčius, jos nebuvo skirtos ieškovės motinai, jomis L. M. ieškovės pavedimu disponuodavo sąskaitoms apmokėti. Neterminuota nuomos sutartis buvo sudaryta komercinėmis sąlygomis. Matyti, kad atsakovams pareiga išsikelti iš buto atsiranda ne anksčiau nei po 2017 m. rugpjūčio 17 d. Iš to matyti, jog ieškinys pareikštas teisme anksčiau nei atsakovams kyla pareiga išsikelti iš būsto, t.y. visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl vien jau dėl šios aplinkybės ieškinys turėjo būti atmestas, o atsakovams atlygintinos visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad raginimo siuntimo metu neegzistavo pagrindai nuomos sutarčiai nutraukti, numatyti CK 6.497 str. Nėra aišku, kurią datą teismas laiko išsikėlimo data. Teismas nurodė, kad ieškovės valia atsakovams buvo žinoma jau 2016 metais iš susirašinėjimų, tačiau nenurodo tiksliai iš kurių ir kurios datos susirašinėjimų. Iš susirašinėjimų matyti, kad priešingai, nei nurodo teismas ginčo sprendime, ieškovės valia atsakovams nebuvo žinoma, jei kalbama apie konkrečių nuomos sutarties sąlygų keitimą ar įvedimą papildomo nuomos mokesčio, mokamo ir grynais pinigais. Nebuvo aptarta suma, terminai, nuomos sutarties raštu sudarymas, nebuvo nurodyta, kad nekeičiant nuomos sutarties sąlygų, atsakovai turėtų išsikelti. Ieškovė iki 2016 m. gruodžio 27 d. dienos, kuomet buvo išduotas notaro įgaliojimas S. K. neišreiškė atsakovams ketinimo leisti sūnui disponuoti jai priklausančiu butu. 2016 m. spalio 22 d. raginimas išsikelti iš buto yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai, nei šį dokumentą vertina teismas. Atsakovų manymu, šis raštas negali turėti jokių teisinių pasekmių atsakovams. Raštą pasirašęs asmuo, nors ir nurodė turįs įgaliojimą, tačiau jo nepateikė. Kartu su šiuo raštu nebuvo pateiktas joks įgaliojimas. Įgaliojimas S. K. disponuoti ieškovei priklausančiu butu, tuo metu nebuvo išduotas, kaip to reikalauja CK 2.138 str. 1 d. 3 p. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atsakovai tinkamai informuoti ar raginami išsikelto anksčiau nei 2017 m. vasario 17 d. gavus raginimą. Pirmasis raginimas išsikelti gautas 2017 m. vasario 17 d., todėl pareiga išsikelti atsakovams galėtų atsirasti ne anksčiau nei 2017 m. rugpjūčio 17 d.Iš atsakovų buvo priteista viso 43 Eur žyminio mokesčio, t.y. 58,11 proc. arba dalis, mokėta už reikalavimą dėl nuostolių, kuris teismo buvo atmestas. Už reikalavimą dėl iškeldinimo ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, o šis nebuvo priteistas iš atsakovų. Dėl atsakovų prašymo net nebuvo pasisakyta bei nebuvo sprendžiamas atsakovų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nors atsakovai į bylą buvo pateikę ataskaitas dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad kiekvienas atsakovas patyrė po 197,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Buvo patenkintas tik vienas iš dviejų ieškinio reikalavimas, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atitinkamai ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tiek iš ieškovės atsakovams, tiek iš atsakovų ieškovei. Teismo argumentas, kad įvertinant atsakovų procesinį elgesį, kad jiems vengiant išsikelti iš buto užsitęsė bylos nagrinėjimo procesas nėra suprantamas atsakovams, koks būtent jų procesinis elgesys buvo netinkamas ir kodėl jie turėjo išsikelti iš buto anksčiau, nei numato teisės aktai bei nesant įsigaliojusio teismo sprendimo byloje.Ieškovei priteistos išlaidos neatitinka LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo dalyje dėl atstovavimo, viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl turėjo būti ir mažintinos.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantų atsakovų R. G. ir R. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą nepakeistą, priteisti solidariai iš apeliantų R. G. ir R. G. visas ieškovės J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius. Iš šalių 2016 m. gegužės 26 d. dienos susirašinėjimų akivaizdžiai matosi, jog pati atsakovė R. G. pripažino, jog tarp šalių iki tos dienos buvo susiklostę neatlygintino naudojimosi nekilnojamuoju turtu santykiai. Susirašinėjimas taip pat patvirtina būtent ieškovės J. K. ieškinyje įvardintą santykių kvalifikaciją - leidimą neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu (butu), nes kai tik buto savininkė ieškovė J. K. paprašė nuomos, t.y. pakeisti neatlygintiną naudojimąsi į naudojimąsi už atlygį, atsakovai R. ir R. G. atsisakė nuomos mokestį mokėti ir nurodė, jog iki 2016 metu rudens išsikraustys iš ieškovei J. K. priklausančio buto. Kad šalių santykiai 4 metus buvo draugiški ir tikrai nebuvo tokių santykių, kokie susiklosto tarp nuomotojo ir nuomininko, savo rašytose žinutės pripažino ir pati atsakovė R. G.. Be to, atsakovai R. ir R. G., pateikdami 2016 m. gegužės 26 d. šalių susirašinėjimą socialiniame tinkle Facebook, šalia cituojamo teksto, pateikia ir savąją šio teksto interpretaciją. Priešingai nei yra nurodoma atsakovų R. ir R. G. apeliaciniame skunde, Jonavos rajono apylinkės teismas labai detaliai ir kruopščiai išanalizavo ir įvertino visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, o taip pat įvertino bei pasisakė dėl pačios atsakovės R. G. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, kas leido teismui labai teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, jų pradžią ir pabaigą, bei priimti teisingą šioje byloje sprendimą. Vertinant, ar atsakovų R. ir R. G. patirtos išlaidos „tvarkant“ ieškovei J. K. priklausantį butą gali būti kvalifikuojamos kaip „nuomos mokėjimas“ paslaugomis ar daikto pagerinimas, svarbu atsižvelgti į tai, kaip pabrėžė ir Jonavos rajono apylinkės teismas, kad panaudos teisinių santykių atveju panaudos gavėjui tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalini remontą (CK 6.636 straipsnis). Visi atsakovų R. ir R. G. atlikti darbai iš esmės negali būti pripažintini nei turto (buto) pagerinimu, nei „apmokėjimu už buto „nuomą“ paslaugomis, nes tokio pobūdžio darbai priskirtini normalioms (įprastoms) nekilnojamojo daikto eksploatacijos išlaidoms, norint daiktu (butu) ir jame esančiais daiktais, įranga, naudotis pagal paskirtį. Atsakovų R. ir R. G. teiginiai, jog jie „darę paslaugas“ ieškovei yra absurdiški, nes jie intensyviai naudodami ieškovės daiktus, juos per 5 naudojimo metus taip nudėvėjo, jog jie tapo beverčiai. O atsakovų R. ir R. G. 2012 metais atlikti „remonto“ darbai, buvo jų pačių gyvenimo sąlygų estetine prasme, pagerinimas, kuriuo jie sėkmingai naudojosi 5 metus ir kurie taip pat nusidėvėjo. Atsakovai R. ir R. G. „nuomos mokėjimą paslaugomis“ poziciją galimai pasirinko tik kaip teisinę procesinę taktiką, kuri jiems leistų užtęsti jų iškeldinimo procedūrą net iki 6 mėn. Atsakovai R. ir R. G. buvo 2016 m. spalio 22 d. tinkamai informuoti apie tai, jog jie turintys pareigą išsikraustyti. Taigi būtent nuo šios datos skaičiuotinas išsikraustymo terminas. Kad ir kaip beskaičiuotų atsakovai R. ir R. G. terminus dėl jų pareigos išsikraustyti, visi terminai buvo pasibaigę iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau atsakovai R. ir R. G. ne tik iki teismo sprendimo, bet net iki šios dienos iš ieškovei J. K. priklausančio buto taip ir neišsikraustė. Nors atsakovai R. ir R. G. taip pat laikosi pozicijos, jog 6 mėnesių terminas, kuris yra skiriamas nuomininkams išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų, baigiasi 2017 m. rugpjūčio 17 d. dėl ko atsakovų R. ir R. G. nuomone, ieškovės J. K. ieškinys yra paduotas dar nesibaigus minėtam terminui, todėl turėtų būti atmestas, tačiau apeliacinio skundo padavimo dienai – 2017 m. spalio 3 d. atsakovai vis gyveno ieškovei J. K. priklausančiame bute. Apeliacinis skundas tėra tik atsakovų R. ir R. G. pozicijos, išsakytos teisminio proceso pirmosios instancijoms metu pakartojimas, nepateikiant jokių teisinių argumentų, o tik savaip vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus bei neteisingai interpretuojant 2017 m. rugsėjo 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomą sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės - priteisti iš ieškovės J. K., atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas po 197,22 Eur kiekvienam. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neištaisė 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimo trūkumų - neišsprendė visų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo net esant tiek ieškovės, tiek atsakovų atstovių prašymams, nepaisant to, kad atsakovų atstovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo šiek tiek pavėluotai (praėjus daugiau nei 20 dienų nuo pagrindinio sprendimo priėmimo dienos), tačiau jau gavus teisme ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo bei paskyrus teismo posėdžio datą, kuomet papildomo sprendimo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas. Priėmus papildomą sprendimą paaiškėjo, kad atsakovų prašymas priteisti byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas net nebuvo svarstytas, nepaisant to, kad byloje buvo pateiktos detalios ataskaitos, kiek kiekvienas iš atsakovų yra patyręs bylinėjimosi išlaidų (po 197,22 Eur). Papildomu sprendimu buvo iš esmės pažeisti atsakovų teisėti interesai bei turtinės teisės, kadangi tik vienas iš ieškinio reikalavimų buvo patenkintas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą šaliai, kurios tik vienas iš reikalavimų buvo patenkintas, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Buvo patenkintas tik vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atitinkamai ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tiek iš ieškovės atsakovams, tiek iš atsakovų ieškovei arba priteistos tik atsakovams iš ieškovės, atsižvelgiant į jos procesinį elgesį bei bylos vilkinimą nepagrįstų reikalavimų kėlimą. Teismo argumentas, kad įvertinant atsakovų procesinį elgesį, kad jiems vengiant išsikelti iš buto užsitęsė bylos nagrinėjimo procesas" nėra suprantamas atsakovams, koks būtent jų procesinis elgesys buvo netinkamas ir kodėl jie turėjo išsikelti iš buto anksčiau, nei numato teisės aktai bei nesant įsigaliojusio teismo sprendimo byloje. Teismo argumentas, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė tik atsakovams vengiant išsikelti iš buto yra visiškai nepagrįstas. Byloje ginčas kilo būtent dėl teisinio pagrindo, kurio pagrindu jie gyvena bute ir siekiant nustatyti, kokie teisiniai santykiai - panaudos ar nuomos - susiklostė taro jų ir buto savininkės. Ieškovei priteistos išlaidos neatitinka Lietuvos respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo dalyje dėl atstovavimo, viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl turėjo būti ir mažintinos. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo ieškovė prašo apeliantų atsakovų R. G. ir R. G. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų R. G. ir R. G. visas ieškovės J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Atsakovai nepateikė prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. 2017 m. rugsėjo 28 d. atsakovų R. ir R. G. atstovės advokato padėjėjos O. R. pateiktas procesinis dokumentas „Prašymas“ nors ir pavadintas „dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo“, tačiau laikytinas atsiliepimu į ieškovės J. K. atstovės advokatės E. D. laiku paduotą prašymą dėl papildomo sprendimo, ne tik dėl to, jog buvo paduotas praleidus įstatymo numatytą 20 dienų terminą, kurio nebuvo prašomas atnaujinti, bet ir dėl paties šio prašymo turinio. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 2 d. papildomą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų labai aiškiai motyvavo dėl kokių priežasčių patenkina būtent ieškovės J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovės patirtos išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R- 77 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Ieškovei nuosavybės teise priklauso 64,39 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999 m. rugsėjo 30 d (1 tomas, e.b.l.11). 2012 metų gegužės mėnesį ir vėlesniu žodiniu susitarimu ieškovė leido atsakovams gyventi jai priklausančiame bute, naudotis jame buvusiais baldais, buitine technika ir kitais buities daiktais, mokant už komunalines paslaugas iki atsakovai įsigys savo gyvenamąjį būstą arba kol šio buto prireiks ieškovei arba jos sūnui S. K.. 2016 m. spalio 18 d. S. K. raginimas išsikelti iš buto atsakovams buvo įteiktas 2016 m. spalio 22 d. J. K. 2017 m. vasario 13 d. pranešimas dėl išsikeldinimo įteiktas 2017 m. vasario 17 d.

Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dalyje dėl iškeldinimo atsakovų R. G. ir R. G. su visa jų asmenine manta iš ieškovei J. K. priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, apeliaciniu skundu neginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies išsamiau nepasisako.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.

Apeliantai nurodo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, kadangi tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Apeliantų teigimu atsakovams nepriklausančius mokėti mokesčius (kaupiamąją įmoką ir įmoką už techninę priežiūrą, naudojamas namo savininkų sutarimu savininko turto gerinimui) atsakovai gera valia mokėjo prilygindami nuomai kaip didėjančią rinkoje buto nuomos kainą. Taip pat neatlygintinu naudojimu negalima laikyti buto suremontavimą, investavimą jį savo lėšų bei darbo, naudojimąsi dviem iš trijų kambarių, išlaikant ir prižiūrint visą butą. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nors panaudos teisiniams santykiams taikytino CK 6.478 straipsnio 1 dalis (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau nėra numatyta, kad šios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, o tarp šalių ginčo dėl nurodyto žodinio susitarimo nėra.Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateikta samprata nuomos sutartis visais atvejais yra atlygintinė. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, kuris šalių susitarimu gali būti nustatytas ne tik konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai, iš išnuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisių ar pajamų dalimi; nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis; nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę; nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatytą daiktą nuomotojui nuosavybės teise ar jam išnuomoti (CK 6.487 straipsnio 3 dalis). Šalys gali susitarti dėl mišraus šių nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo arba gali nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą (CK 6.487 straipsnio 3 dalis).Nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik konkrečia pinigų suma, bet ir kitais būdais, numatytais CK 6.487 straipsnyje. CK 6.487 straipsnio 4 punkte numatyta, kad nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę, o šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad – nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis. Tačiau CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.Vertinant, ar apeliantų nurodomi veiksmai naudojant ieškovei priklausantį butą gali būti kvalifikuojamos kaip nuomos mokėjimas, svarbu atsižvelgti į tai, kad panaudos teisinių santykių atveju panaudos gavėjui tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalini remontą (CK 6.636 straipsnis). Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad butas buvo užlietas; kad be remonto, butu nebūtų buvę galima saugiai naudotis ir jame gyventi, kad atsakovai rūpinosi ieškovės asmenine korespondencija, rūpinosi bute esančių sistemų (dujų, vandens skaitiklių) savalaikiu atnaujinimu, prižiūrėjo gėles, negyvenamą kambarį reguliariai tvarkydavo, kad mokėjo ir mokesčius, kurie jiems nepriklauso ir kitos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutiko ieškovei mokėti nuomos mokesčio dėl buto būklės, tačiau susitarė su ieškove, jog jie gyvens ieškovei priklausančiame bute ir mokės už komunalines paslaugas už visą butą; grąžins ieškovei lėšas, kurias ji permokėjo aptarnaujančios įmonėms už komunalines paslaugas; bute liks ieškovei ir jos sūnui priklausančių daiktų. Taip pat apeliantai į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad šalys tarpusavyje buvo aptarusios nuomos mokesčio dydį ir, kad sutartas dydis atitiko nuomininko atliekamas paslaugas naudojantis butu. Be to, byloje pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas, kurio turinys leidžia spręsti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovei priklausančio buto nuomos (1 tomas, e.b.l. 12 – 19). Visi aukščiau aptarti apeliantų atlikti darbai iš esmės negali būti pripažintini nei turto (buto) pagerinimu, nei apmokėjimu už buto nuomą, nes tokio pobūdžio darbai, veiksmai priskirtini normalioms (įprastoms) nekilnojamojo daikto eksploatacijos išlaidoms, norint daiktu (butu) ir jame esančiais daiktais, įranga, naudotis pagal paskirtį.Nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį. Nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis. Kai savininkas turtą perduoda laikinai neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, susidaro turto panaudos, bet ne nuomos santykiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neterminuotai ir neatlygintinai leido atsakovams gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, jį valdyti, tvarkyti, naudotis juo, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai.Laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad teismas nevertino įmokos už techninę priežiūrą mokėjimo, todėl sprendimas neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jame nėra aptarti visi pateikti įrodymai ir argumentai.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Pažymėtina, kad atsakovai apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo atsikirtimus į ieškinį. Apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų bei aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei priklausančio buto yra neteisinga.

Dėl atsakovų pareigos išsikelti iš ieškovei priklausančio būsto momento.

Apeliantai nurodo, kad pareiga išsikelti iš buto atsiranda ne anksčiau nei po 2017 m. rugpjūčio 17 d., ši to matyti, jog ieškinys pareikštas teisme anksčiau nei atsakovams kyla pareiga išsikelti iš būsto. Apeliantų teigimu 2016 m. spalio 22 d. raginimas išsikelti iš buto yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai, nei šį dokumentą vertina teismas, kadangi raštą pasirašęs asmuo, nors ir nurodė turįs įgaliojimą, tačiau jo nepateikė, be to, įgaliojimas S. K. disponuoti ieškovei priklausančiu butu, tuo metu nebuvo išduotas. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Taigi, norėdama viena šališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį.Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus panaudos sutarties nutraukimo termino. Ieškovės nurodymu 2016 m. spalio 18 d. S. K. (ieškovės sūnaus) raginimas (1 tomas e.b.l.25) išsikelti iš buto atsakovams buvo įteiktas 2016 m. spalio 22 d. J. K. 2017 m. vasario 13 d. pranešimas (1 tomas e.b.l. 26) dėl išsikeldinimo įteiktas 2017 m. vasario 17 d. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 29 d. parašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. K. valdyti, naudoti, be teisės parduoti, apmokėti, atstovauti interesus su paslaugų teikėjais, savo nuožiūra išnuomoti butą (1 tomas, e.b.l. 169). Įgaliojimo parašo tikrumas patvirtintas Vokietijos notaro. Taip pat 2016 m. gruodžio 27 d. Jonavos rajono antrojo notarų biuro notarė patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovė J. K. įgaliojo S. K. valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą ­ butą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovės valia atsakovams buvo žinoma jau 2016 metais (1 tomas, e.b.l.12 – 20). Nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė konkrečios datos nuo kada laikytina nutraukta panaudos sutartis ir momento, kada atsakovams atsirado pareiga išsikelti iš ieškovei priklausančio buto, tačiau byloje aukščiau nustatytos aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinys pareikštas savalaikiai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai tebegyveno ginčo patalpose ir po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo, todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2017 m. vasario 17 d., toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukėlė, nes jie ir suėjus trijų mėnesių terminui (kai jiems tapo žinoma apie ieškovės valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis laikytina pasibaigusia.Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantams, ar kad priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuojant kaip panaudos teisinius santykius bei tenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

Apeliantai nurodo, kad iš jų buvo priteista viso 43 Eur žyminio mokesčio, t.y. 58,11 proc. arba dalis, mokėta už reikalavimą dėl nuostolių, kuris teismo buvo atmestas. Už reikalavimą dėl iškeldinimo ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, o šis nebuvo priteistas iš atsakovų. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantų argumentus laiko pagrįstais. Nagrinėjam atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nustatė, kad už reikalavimą dėl iškeldinimo, kylančio iš nuomos teisinių santykių mokėtinas 43 Eur (57 Eur -25 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis 1dalis 2 punktas). Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškinio pateikimo metu už reikalavimą dėl iškeldinimo mokėtinas 31 Eur dydžio žyminis mokestis, o ne 43 Eur kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį šioje dalyje visiškai, pirmosios instancijos teismas turėjo iš atsakovų ieškovei priteisti po 15,50 Eur žyminio mokesčio (31 Eur/2). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas žyminis mokestis tikslintina nurodant, kad iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – po 15,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, bei į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio perskirstymo yra procesinio pobūdžio ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia, todėl sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovei priteista po 21,50 Eur žyminio mokesčio nurodant, kad iš atsakovų R. G. ir R. G. ieškovei J. K. priteistina po 15,50 Eur žyminio mokesčio.

Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo.

2017 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo (2 tomas, e.b.l.18 – 19). 2017 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas atsakovų prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo (2 tomas, e.b.l.25 – 26). Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovų R. G. ir R. G. ieškovei J. K. po 300 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2 tomas, e.b.l.27 – 28). Pažymėtina, kad CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas. Apeliantai nurodo, kad buvo patenkintas tik vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atitinkamai ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, be to, ieškovei priteistos išlaidos neatitinka Lietuvos respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo dalyje dėl atstovavimo, viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl turėjo būti ir mažintinos. Teisėjų kolegija iš dalies su nurodytais apeliantų argumentais sutinka. Byloje esanti teisinių paslaugų teikimo 2017 m. kovo 2 d. sutartis (1 tomas, e.b.l. 30), sąskaita už teisines paslaugas Nr.470/17 (1 tomas, e.b.l.32) ir pinigų priėmimo kvitas Nr.822210 (1 tomas, e.b.l.32) patvirtina, kad ieškovė šioje byloje turėjo 600 Eur išlaidų už ieškinio parengimą ir pateikimą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija), kadangi už ieškinio parengimą yra numatytas koeficientas 2,5, taigi maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą gali būti 1 983,25Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pareiškė du reikalavimus. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patenkino vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, t.y. patenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 2 d. papildomame sprendime ieškovei iš atsakovų priteisdamas visas prašomas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš esmės buvo patenkintas, ieškovė gyvendama užsienyje kitu būdu savo pažeistos teisės ginti neturėjo galimybių, apgintos teisės kreipiantis į teismą, vertinant atsakovų procesinį elgesį, kad jiems vengiant išsikelti iš buto užsitęsė bylos nagrinėjimo procesas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nėra pakankamos nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą net nesivadovavo CPK 93 str. 4 d. norma.Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei priteisė visas jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio normas, t.y. neatsižvelgė į patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį (50 procentų), dėl ko neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nesprendė klausimo dėl atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2d.). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas 2017 m. rugsėjo 4 d. Terminas pateikti prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo baigėsi 2017 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Atsakovų prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. rugsėjo 28 d., t.y. praleidus CPK 277 str. 2 d. nustatytą 20 dienų terminą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai neprašė atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepadarė esminių procesinių teisės normų pažeidimų.Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisė po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomas sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovų ieškovei priteistą sumą iki 300 Eur dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovų R. G. ir R. G. apeliacinis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo atmetamas, jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantai pateikdami apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo, nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl toks klausimas nesvarstytinas. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantų ieškovės turėtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017 m. spalio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.470/17-1 (2 tomas, e.b.l.67), 2017 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.822225 (2 tomas, e.b.l.68). Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš apeliantų ieškovės turėtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017 m. lapkričio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.470/17-2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 090,31 Eur (1,3 x 838,70 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K2 – 838,70). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo atmestas, o apeliacinis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo tenkintas 30 procentų, todėl ieškovei iš apeliantų priteistinos 340 Eur (200 Eur (100%) + 140 Eur (70 %)) išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliantų apeliacinis skundas dėl materialinio pobūdžio reikalavimų atmestas, todėl jie laikytini bylą pralaimėjusia šalimi, ir iš jų į valstybės biudžetą priteisiama po 3,26 Eur (6,51 Eur /2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovei priteista po 21,50 Eur žyminio mokesčio ir nurodyti, kad iš atsakovų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina po 15,50 Eur (penkiolika eurų ir penkiasdešimt ct) žyminio mokesčio.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. papildomą sprendimą pakeisti taip:

priteisti iš atsakovų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš apeliantų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,26 Eur (tris Eur ir 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas