- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- ATP-632-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02623-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarimo, kuriuo M. T. nubaustas pagal ATPK 174 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis patrulis 2012 m. birželio 29 d. M. T., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. birželio 29 d. apie 02.30 val. Taikos pr. 64, Klaipėdoje, viešoje vietoje, naktiniame klube „Martini“ susimušė bei keikėsi necenzūriniais žodžiais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutarimu M. T. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. ir paskyrė jam 150 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog nepagrįstai buvo nubaustas, kadangi įvykio metu pats buvo užpultas ir veikė būtinosios ginties būklėje. Anot apelianto, jis tik siekė pašalinti gresiantį pavojų savo gyvybei ir sveikatai nuo dviejų agresyviai nusiteikusių užpuolikų, o pašalinti šio pavojaus kitomis aplinkybėmis ir priemonėmis nebuvo galimybės. Tai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, patvirtina byloje esantis 2012-06-29 Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog vienas iš užpuolikų buvo agresyvus net atvykus policijos darbuotojams, kurie buvo priversti kviestis pagalbą. Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. nuostatas, kadangi protokole nėra nurodyta tiksli administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir esmė, liudytojų ir nukentėjusiųjų vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti, todėl jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimo dėl įvykio, medžiagoje taip pat nepateikti užpuolikų paaiškinimai, nepateiktas alkotesterio metrologinės patikros liudijimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nesutinka su tuo, jog teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y., jog pažeidimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, teigia, jog nors ir buvo pristatytas į policijos komisariatą, tačiau nebuvo sulaikytas išblaivinimui, todėl mano, jog negalima traktuoti jo pasirodymo viešoje vietoje kaip neblaivaus asmens. Pažymi, jog teismo posėdžio metu jis parodė, kad muštynių nesukėlė, o gynėsi nuo užpuolikų, veikiant būtinosios ginties būklėje, tačiau teismas to visiškai nevertino ir skundžiamame nutarime dėl to nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti M. T. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nutarime nurodyta, jog pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Juo labiau, jei byloje kyla ginčas. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Apygardos teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai nurodžius, jog kaltė yra įrodyta bylos medžiaga, kuri yra net nevertinta, neanalizuota, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Nebuvo ištirtos apskritai jokios aplinkybės, neapklausti liudytojai. Nutarime nurodyta, jog M. T. su pažeidimu sutiko, gailėjosi, tačiau apeliantas skunde tvirtina, jog teismui paaiškino, jog veikė būtinosios ginties būklėje, taigi iš bylos medžiagos bei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta, byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pagrįstai skundžiasi dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į motyvuotą ir argumentuotą teismo sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. T. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.