- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-20-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02623-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo M. T. nubaustas pagal ATPK 174 str. 150 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. 2012-06-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. birželio 29 d. apie 02.30 val. Taikos pr. 64, Klaipėdoje, viešoje vietoje - naktiniame klube „Martini“ susimušė bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais padarė ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą M. T., liudytojus R. J., V. S., A. G. ir J. G. bei ištyręs rašytinę bylos medžiagą, skundžiamu 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažino, jog nėra pagrindo išvadai, kad M. T. dalyvavo muštynėse ir šiais savo veiksmai pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tačiau pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. T. 2012 m. birželio 29 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje adresu Taikos pr. 64, Klaipėda, prie naktinio klubo „Martini“ keikėsi necenzūriniais žodžiais ir pažeidė viešąją tvarką. Teismas konstatavo, jog M. T. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėtis ir skyrė jam administracinę nuobaudą - 150 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9-4361-718/2012 nutraukti. Taip pat prašo išreikalauti iš naktinio klubo „Martini“ administracijos filmuotą medžiagą, jo užpuolikų nubaudimo medžiagą bei visą tyrimo medžiagą, susijusią su šia administracine byla. Nurodo, jog jis 2012-06-29 buvo užpultas dviejų nepažįstamų, agresyviai nusiteikusių asmenų prie naktinio klubo „Martini“ apie 02.30 val. viešoje vietoje adresu Taikos pr. 64, Klaipėdoje. Iš kurių vienas jam trenkė galva į veidą, o antrasis užpuolikas suplėšė jo megztinį. Matydamas, kad gresia pavojus gyvybei ir sveikatai, bijodamas, kad bus apiplėštas, panaudojo kovinius savigynos veiksmus. Grumtynių metu įsikišo apsaugos darbuotojai, kurių dėka buvo nutrauktas užpuolimas jo atžvilgiu. Nepaisant to, vienas iš užpuolikų toliau jį įžeidinėjo, puolė, ko pasekoje jam buvo uždėti antrankiai ir iškviesta policija. Prieš atvykstant policijai antrasis užpuolikas jo atsiprašė ir atlygino žalą dėl suplėšyto megztinio. Bijodamas užpuolikų keršto, t.y. matydamas, kad vienas iš užpuolikų, nepaisant apsaugos darbuotojų, kurie jį laikė su antrankiais, toliau puolė ant jo, atsisakė rašyti pareiškimą dėl užpuolimo, kadangi tai jam buvo pirmas kartas, kada buvo užpultas ir mušamas, jis buvo dideliame strese, dėl ko iki šiol darosi baisu, ką teko patirti. Jis veikė būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties ribose, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį jo gyvybei ir sveikatai, ir būti apiplėštam, nužudytam ar sunkiai sužalotam nuo dviejų agresyviai nusiteikusių užpuolikų. Pašalinti šio pavojaus kitomis aplinkybėmis ir priemonėmis nebuvo galimybės, kaip tik apsiginant ir garsiai rėkiant, kad pašalinai asmenys atkreiptų dėmesį ir jam padėtų išsivaduoti nuo užpuolikų. O tai reiškia, kad padarytoji žala viešajai tvarkai yra žymiai mažiau reikšminga negu išvengtoji žala ir visa tai buvo padaryta būtinojo reikalingumo būklėje. Atvykus policijai ir jam atsisakius rašyti pareiškimą, visi trys buvo pristatyti į policijos komisariatą pažeidimui išaiškinti, buvo panaudotos techninės priemonės - alkotesteris „Alcotest 6810 Nr. ARZA-1925“ Nr. 1130823, jam nustatytas 1,01 ‰ girtumas. 2012-06-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-l773548-12 vadovaujantis ATPK 174 str., nenurodyti teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktas (-ai), nenurodyti pažeidimo faktą liudijantys asmenys, nenurodyta, kas nukentėjo, taip pat nenurodytos kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2012-11-13 priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo jam pagal ATPK 174 str., paskiriant 150 Lt baudą. Šis pirmosios instancijos teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos - pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 str. 1 d. laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą - arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2006-01-16, 2006-05-09, 2008-01-22, 2008-03-15, 2008-06-30 nutarimai). Teisė į teismą, be kita ko, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, pažeidė procesines teisės normas, netinkamai jas pritaikė, todėl yra pagrindas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
2012-06-29 jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-l773548-12 ir 2012-11-13 priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra nemotyvuoti ir neargumentuoti, t.y. 2012-06-29 jis buvo užpultas, o tai reiškia, kad jo veikimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu, kadangi jis veikė būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties ribose, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį jo gyvybei ir sveikatai, ir buti apiplėštam, nužudytam ar sunkiai sužalotam nuo dviejų agresyviai nusiteikusių užpuolikų, o pašalinti šio pavojaus kitomis aplinkybėmis ir priemonėmis nebuvo galimybės, kaip tik apsiginant ir garsiai rėkiant, kad pašaliniai asmenys atkreiptų dėmesį ir jam padėtų išsivaduoti nuo užpuolikų. Tai reiškia, kad padarytoji žala viešajai tvarkai yra žymiai mažiau reikšminga negu išvengtoji žala ir visa tai buvo padaryta būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties ribose. Tai patvirtina byloje esantis 2012-06-29 Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio J. G. tarnybinis pranešimas, kad vienas iš užpuolikų buvo agresyvus net atvykus policijos darbuotojams, kurie buvo priversti kviestis kolegas į pagalbą, kad galėtų pristatyti agresyvų užpuoliką ir jo kolegą į komisariatą. Tai įrodo, kad atsidūręs tokioje situacijoje ir tokiomis aplinkybėmis jis patyrė didžiulį stresą, šoką, kūno sužalojimus ir dėl sudraskyto megztinio kontroliuoti situacijos ramiai, neatkreipiant pašalinių dėmesio, negalėjo, kadangi jam buvo būtina pašalinių asmenų pagalba, kad šie padėtų apsiginti ir sulaikyti asmenis dėl užpuolimo jo atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas 2012-11-13 nutarime deklaruoja, kad jis tikrai buvo užpultas ir gynėsi nepažeisdamas viešosios tvarkos bei žmonių rimties. Tačiau teismas nesivadovavo ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Jis pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pažeidęs viešąją tvarką ir žmonių rimtį jau po konflikto, viešoje vietoje vartodamas necenzūrinius žodžius, elgdamasis agresyviai, girdint kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. J., V. S., A. G. paaiškinimai, R. J. pareiškimas, J. G. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo testo parodymai ir kita bylos medžiaga. Tačiau su tuo jis kategoriškai nesutinka.
Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokolo turinyje deklaruojama, kad jis susimušė naktiniame klube „Martini“ bei keikėsi, t.y. įvardintos aplinkybės neatitinka tikrų įvykio aplinkybių, jis buvo užpultas ir tai patvirtina pirmosios instancijos teismas 2012-11-13 nutarime. Nesupranta, kaip teismas gali vadovautis tokiu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tai, kad pareigūnas surašydamas protokolą visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, patvirtina, kad protokole pareigūnas nesugebėjo tiksliai nurodyti įvykio vietos, nurodytos 2012-06-29 pareiškime UAB „R.G. Pramogos“, taip pat neišaiškino jam teisių ir pareigų, neleido pateikti pasiaiškinimo, tik nurodė, kur reikia pasirašyti. Protokole nenurodyti liudytojai, nukentėję, nėra paaiškinimų. Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-08 nutartyje Nr. ATP-632-360/2012 konstatavo, kad tokia motyvacija nėra pakankama tokiu protokolu įrodyti jo kaltę ir patraukti atsakomybėn. Jis liko nubaustas vienas, visiškai nekaltas, o užpuolikai net neapklausti, nepaimti jų paaiškinimai, neišimta filmuota medžiaga tiek bare, tiek iš lauko ir policijos komisariato, nepateiktas alkotesterio metrologinės patikros liudijimas. Neparodęs jam alkotesterio parodymų po jo pūtimo, pareigūnas atnešė kelis parengtus dokumentus, ant kurių liepė pasirašyti, o ant ko, jis taip ir nesuprato. Be to, neapklaustas antras apsaugos darbuotojas. Kad jie buvo du, patvirtina ir pareigūno 2012-06-29 J. G. tarnybinis pranešimas. Taip pat nesupranta, kaip teismas gali vadovautis apsaugos darbuotojo R. J. parodymais, kuris yra suinteresuotas tuo, kad apgintų savo veiksmus, kad šis teisėtai panaudojo antrankius užpuoliko atžvilgiu. Kad jo parodymai visiškai kintantys ir nenuoseklūs, įrodo, kad pirmajame teismo posėdyje prieš duodamas parodymus teismo buvo paklaustas, ar pažįsta M. T. ir ką jis yra padaręs, šis atsakė, kad jo nepamena, bet teismui uždavus menamus klausimus apie kilusį konfliktą prie naktinio klubo „Martini“, liudytojas taip sklandžiai pradėjo liudyti, kad muštynių pradžios nematė, bet pamatęs muštynes įsikišo ir vienam iš vaikinų uždėjo antrankius, kuris nepaisant to toliau puolė jį, koliojo, draskėsi. Liudytojas konstatavo, kad M. T. buvo nusukta nosis į šoną ir sudraskytas megztinis, bei konstatavo faktą, kad jis buvęs klube „Martini“, kad vienas iš užpuolikų su juo atsiskaitė, bei kad jis buvo girtas. Supratęs, kad jis neberašys pareiškimo policijai, o šis bus neteisėtai panaudojęs spec. priemones ir apribojęs laisvę vienam iš užpuolikų, pradėjo liudyti, kad jis pats po konflikto, kai buvo uždėti antrankiai vienam iš užpuolikų, pradėjo agresyviais veiksmais pulti užpuoliką vartodamas necenzūrinius žodžius esant kitiems asmenims. Su tuo kategoriškai jis nesutinka, kadangi liudytojo parodymai tik dalyje teisingi, t.y., kad šis nematė užpuolimo momento; kad sulaikė užpuolikus vienam iš jų uždėdamas antrankius; kad buvo iškviesta policija; atsiskaitė vienas iš užpuolikų su juo už sudraskytą megztinį. Kad jam buvo nusukta nosis į šoną ir kad buvo girtas, kad buvo bare „Martini“ bei vartodamas necenzūrinius žodžius ir agresyviais veiksmais kibo prie užpuoliko, kuriam buvo uždėti antrankiai, jis nesutinka, tai tikras melas. Tai patvirtina ir liudytojo parašytas pareiškimas, kuriame deklaruojama, kad jis susimušė (bet ne užpultas) prie naktinio klubo „Martini“, vartojo necenzūrinius žodžius. Apie jo užpuolimą, girtumą net neužsiminta, taip pat, kad buvo sudraskytas jo megztinis ir už jį atsilyginta. Jis necenzūrinių žodžių nevartojo ir agresyviai nesielgė, kaip teigia liudytojas, ir jam nebuvo nusukta nosis į šoną bei nebuvo girtas. Tai patvirtina parodymus davę pareigūnai, kad jiems atvykus susirinkusi minia juos iškoliojo įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Šie kuo greičiau juos susodino į tarnybinę transporto priemonę pristatymui į policijos komisariatą ir išsiaiškinimui. Be to, pareigūnai patvirtino, kad šiame klube muštynės įvyksta faktiškai visada, kai dirba klubas, o atvykus į konflikto vietą tiesiog žaibiškai yra pasitraukiama iš įvykio vietos, kad nebūtų patys kaltininkai ir liudytojai sužaloti. Šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad liudytojas, atvykę pareigūnai, protokolą surašęs pareigūnas nesiėmė pateikti ar išreikalauti filmuotos medžiagos, kuria, pagal liudytoją, yra fiksuojami įvykiai klube „Martini“ ir lauke, kur įvyko konfliktas. Kad jis galėtų įrodyti savo nekaltumą, kreipėsi į teismą 2012-11-07 su prašymu, kad būtų išreikalauta filmuota medžiaga iš klubo „Martini“ ir policijos komisariato, iškviesti užpuolikai dėl apklausų, išreikalauta alkotesterio metrologinės patikros liudijimo kopija, užpuolikų nubaudimo medžiaga ar byla, bet teismas šį prašymą atmetė, o taip pat neapklausė antrojo apsaugos darbuotojo. Taip pat policijos pareigūnai neapklausė susirinkusios minios, ar jis buvo agresyvus po konflikto, ar vartojo necenzūrinius žodžius esant kitiems asmenims viešoje vietoje. Ko pasekoje, nagrinėjant jo nubaudimo klausimą apylinkės teisme, buvo priimtas teismo nutarimas, kuris nemotyvuotas ir neargumentuotas, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Kad liudytojo parodymai netikslūs ir negalima jais vadovautis, patvirtina tai, kad pareigūnai neprisimena įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, o šis liudytojas duodamas parodymus įvardijo įvykio aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės, jis neprisimena savo kolegos, kuris dirbo tą vakarą kartu su juo, ir apie tai nefiksavo pareiškime, bet likusias įvykio aplinkybes prisimena puikiai, kurios neatitinka tikrovės Pareiškime dėl pažeidimo nefiksuojama, kad jis buvo girtas, o duodamas parodymus liudytojas tai akcentuoja. Jis neneigia, kad buvo išgėręs alaus butelį, bet buvo negirtas, tai patvirtino duodamas parodymus teisme. Kad jam būtų nusukta nosis į šoną, to liudytojas pareiškime nefiksavo, nei pareigūnai tarnybiniame pranešime, tai neužfiksuota jį pristačius į policijos komisariatą, neužregistruota jokioje medicinos įstaigoje apie jam sulaužytą nosį. Akivaizdu, kad liudytojas painioja šio įvykio aplinkybes su kitais įvykiais šiame ar prie naktinio klubo „Martini“.
Teismo nutarimas priimtas neatsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 31 str. l d., padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis; 4 d. - teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 7 d. - teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti užpuolikų veiksmai; neperžengiant būtinojo reikalingumo sąlygų ir būtinosios ginties ribų.
Atkreipia dėmesį, jog teismas pripažindamas, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą būdamas neblaivus, neturėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad alkotesterio parodymai yra tikslūs ir būtent jo, nes nuo alaus butelio nėra galimybės įpūsti tokį kiekį, kaip yra pateikta alkotesterio parodymuose, kurie pateikti byloje. Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir ATPK 32 str. 8 p. - teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, ko nebuvo iš tiesų. Organas (pareigūnas), skiriantis administracinę nuobaudą pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas turėjo būti jo atveju. ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kategoriškai nesutinka, kad buvo pažeista viešoji tvarką ir žmonių rimtis, bet jeigu būtų pripažinta, kad vis dėlto jis pažeidė minėtą tvarką, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo veiksmai (neveikimas) buvo mažareikšmiai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006). Jam pritaikyta nuobauda akivaizdžiai neatitinka atliktų veiksmų mažareikšmiškumo dėl aukščiau įvardytų aplinkybių bei vengiant jo pasiaiškinimų, kad nieko jis nepažeidė. Jį nubaudžiant buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas. LVAT 2003-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. 259-03 išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į baudžiamąjį administracinių teisės pažeidimų teisenos pobūdį bei į tai, kad už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriama 100-300 Lt bauda, viršijanti minimalią kriminalinę bausmę (pagal BK 47 str. 2 d. minimali bauda lygi 1 MGL, t.y. 130 Lt), arba administracinis areštas iki 30 parų, asmeniui, traukiamam atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį, turėtų būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Nors ATPK nenumato mažareikšmiškumo instituto, tačiau šis institutas žinomas baudžiamojoje teisėje. BK 37 str. numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jo nuomone, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą turėtų būti atsižvelgiama ir į aplinkybes, patvirtinančias asmens atliktos veikos mažareikšmiškumą. Pagal BK 37 str., vertinant, ar atlikta veika yra mažareikšmė, turi būti atsižvelgiama į žalos dydį, pažeidimo dalyką, kitus pažeidimo ypatumus. Šiuo nagrinėjimu atveju jokia materialinė žala nebuvo padaryta, dėl aukščiau įvardytų aplinkybių negautas joks skundas, kad buvo sutrikdyta vieša tvarka, išskyrus suinteresuoto apsaugos darbuoto pareiškimas, kad galėtų apginti save, kad teisėtai panaudojo spec. priemones ir apribojo teisėtai vienam iš užpuolikų laisvę. Būtų pakakę paimti paaiškinimus iš jo, apsaugos darbuotojų ir įvykį stebėjusių įsiaudrinusių piliečių, kurie patys elgėsi nesantūriai išvadindami pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, o ne jis, tai patvirtino pareigūnai duodami parodymus. Jis ATPK 174 str. nuostatų nepažeidė.
Jeigu viešoji tvarka ir buvo pažeista, tai tik dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti užpuolikų veiksmai, dėl psichinės ar fizinės prievartos, nepažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygų, neperžengiant būtinosios ginties ribų. Nors teismas tai ir pripažino, vadovaudamasis suinteresuotų asmenų parodymais pripažino jį kaltu su sunkinančia aplinkybe. Jo manymu, dėl to, kad jis gina savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Jeigu ir buvo pažeista viešoji tvarka, tai nėra visuomenei ypač reikšminga vertybė, be to, ši tvarka buvo pažeista nežymiai ir netyčia. Taigi, jo nuomone, atsižvelgiant ir į pažeidimo dalyko ypatumus jo veiksmai akivaizdžiai priskirtini prie mažareikšmių. Pabrėžia, kad tokiais savo veiksmais jis nepasikėsino į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, kadangi jis gynėsi nuo užpuolimo, kuriuo grėsė pavojus jo gyvybei, sveikatai.
Teismas nesiėmė jokių priemonių ištirti pilnai visus įrodymus, kuriais jis galėtų įrodyti savo nekaltumą. Jeigu teismas nagrinėdamas administracinę bylą padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį, kad ateityje nekiltų tokių beprasmiškų ginčų, kaip dėl netinkamai naudojamo alkotesterio be metrologinės patikros liudijimo, jo pateikimo tvarkos, antgalių pakeitimo, supažindinimo su alkotesterio parodymais iš karto po pūtimo, dėl nustatyto girtumo laipsnio atsirandančiomis pasekmėmis, teisėmis ir pareigomis, supažindinant pareigūnus, kad surašant protokolus būtina visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, įrodančias asmens kaltę, tinkamai, laiku užfiksuojant ir prijungiant visus reikalingus įrodymus administracinėse bylose.
Pabrėžia, kad surašyto protokolo ir teismo priimto nutarimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Ginčijami sprendimai priimti nesilaikant minėtų nuostatų, ko pasekoje paprastai kyla abejonė dėl tokių administracinių aktų teisėtumo bei pagrįstumo, įgalina teismą, nagrinėjant tokia bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A556-l898/2008, A756-2036/2008, A146-299/2012).
ATP protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. nuostatas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta: tiksli administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir esmė; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Jam nebuvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą dėl įvykio. Medžiagoje nepateikti užpuolikų pasiaiškinimai, taip pat nepateiktas alkotesterio metrologinės patikros liudijimas, kuris įrodytų, kad patikros laikas nepasibaigęs, kad prietaiso rodmenys ir nurodyta paklaida ATP protokole yra teisingi, ko pasekoje pradėta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena buvo vykdoma nesilaikant teisėtumo ir nuslepiant bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. ATP protokolas surašytas ne tiksliai pagal įstatymus, kaip deklaruoja ATPK 7 str. nuostatos, ko išdavoje pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutarimą, taikydamas jam administracinio poveikio priemones ne pagal įstatymus, t.y. neatsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai, bei neatsižvelgus į aukščiau įvardintas kitas aplinkybes, kurios svarbios, kad byla būtų teisingai išspręsta. Nutarime nurodyta viena lengvinanti aplinkybė - su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Be to, nurodyta viena sunkinanti aplinkybė -teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens. Toje pačioje straipsnio dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), skiriantis administracinę nuobaudą pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kadangi kai jis buvo pristatytas į policijos komisariatą nebuvo sulaikytas išblaivinimui, tai įrodo, kad jis buvo blaivus. Traktuoti jo pasirodymą viešoje vietoje kaip girto asmens, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, tiesiog nepakanka įrodymų, t.y. negautas joks pareiškimas ar nusiskundimas, kuriame butų konstatuota, kad būtent neblaivaus jo pasirodymas viešoje vietoje sukėlė įžeidimą žmogaus orumui ir visuomeninei dorovei.
Jo neblaivumą patvirtina tik alkotesterio parodymai, kurie ATP protokole fiksuojami su ± 1,7 % paklaida. Prieš pučiant į alkotesterį nebuvo pakeistas alkotesterio vienkartinis antgalis, kadangi tai turi didžiulės įtakos parodymams. To jis pareikalauti nesugebėjo dėl patirto didelio streso, šoko incidento metu, kai buvo užpultas dviejų agresyviai nusiteikusių nepažįstamų vyriškių, kurio padariniai iki šiol išlikę. Tai patvirtina pareigūno duoti parodymai, kad jie neturi alkotesterio patikros liudijimo, ir prašo kreiptis į jų administraciją, kuri galėtų pateikti. Jis 2012-08-06 prašymu kreipėsi į PK, bet negavo jokio atsakymo apie patikros liudijimą. Tai įrodyti nesiėmė ir teismas. Jeigu būtų žinojęs, kad jam nustatytas toks girtumas, būtų nedelsiant nuvykęs į gydymo įstaigą ir paėmęs kraują girtumui nustatyti. Pasirašė, kadangi liepė. Jis nebuvo tinkamai supažindintas su teisėmis ir kylančiomis pasekmėmis. Tai įrodo jam įteiktas 2012-06-29 asmens pasiaiškinimas ir kartu šaukimas į teismo posėdį 2012-07-13 9 val., kuris jo nepasirašytas. Jam nenuvykus dėl to, kad nebuvo supažindintas, kad bus teismas, tai patvirtina 2012-07-13 priimta teismo nutartis atvesdinti. Gavęs pakartotiną šaukimą 2012-07-26 atvykti į teismą iš apylinkės inspektoriaus E. P., kuris išaiškino aplinkybes dėl ko yra kviečiamas, nuo to karto visada dalyvauja teismo posėdžiuose. Kad tinkamai nebuvo supažindintas su protokolu, kylančiomis teisėmis ir pareigomis, nurodytomis ATPK 272 str., tai, kad nesuteikta jam galimybė duoti paaiškinimą, visiškai nesiaiškintos įvykio aplinkybės, įrodo asmens pasiaiškinime padaryti prierašai 2012-07-26 teismo posėdžio metu, o ne policijos komisariate. Posėdžio metu jis konstatavo, kad jis gynėsi nuo užpuolimo, o ne sukėlė muštynes, bet teisėjui paklausus, ar dalyvavo muštynėse, jis atsakė, kad jei gynimasis yra dalyvavimas, tai taip. Jis veikė nepažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų, o nutarime apie tai visiškai nepasisakyta, nutarimas nemotyvuotas. Be to, jį užpuolę asmenys buvo sulaikyti už kitus nusikaltimus, o tai dar kartą įrodo, kad dėl jo budrumo įsikišus apsaugos darbuotojams, kuriems be galo yra dėkingas už pagalbą, buvo sulaikyti du asmenys, galimai įvykdę nusikaltimus, kurie galėjo savo nusikalstamais veiksmais pakenkti jo sveikatai, net gyvybei, taip pat ir kitų asmenų atžvilgiu, aukos galėjo būti ir kiti asmenys. Kad užpuolikai pavojingi asmenys jo atžvilgiu, norėjo pateikti apygardos teismui duomenis, prieš tai kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK 2 PK su 2012-08-06 prašymu, kad šie pateiktų visą tyrimo medžiagos kopiją, susijusią su šia administracine byla, taip pat informaciją, kokių buvo imtasi priemonių dėl užpuolikų jo atžvilgiu, bet atsakymas iki paduodant apeliacinį skundą negautas, todėl prašo teismo išreikalauti visą tyrimo medžiagą, kuri susijusi su šia administracine byla.
Pažeistos ATPK procesinės normos: ATPK 248 str. nuostatos, t.y. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą; ATPK 252 str. nuostato, t.y. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis visų piliečių lygybe prieš įstatymą, kadangi užpuolikai visai neįtraukti byloje, o rodo, jog jeigu jis iš kaimo ir neturi teisinių žinių, tai daryti nebūtina; ATPK 256 str. nuostatos, t.y. atsakovai surašydami ATP protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą ir priimdamas nutarimą privalėjo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, kuriais remdamiesi įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; ATPK 257 str. nuostatos, t.y. atsakovas, tiek teismas privalėjo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone; ATPK 250 str. 4 d. nuostatos, t.y. atsakovai surašydami ATP protokolą pagal surinktą medžiagą ir pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, darančias administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Nesuprantami faktai atsakovų ATP protokole ir teismo priimtame nutarime, neapklausti užpuolikai, nenurodyta, kokių priemonių buvo imtasi jų atžvilgiu, ko pasekoje užpuolikai išvengė atsakomybės. Jis nebuvo kviečiamas į policiją ar į teismą liudyti. Tokie faktai leidžia daryti prielaidas, kad baudžiamas tas, kuris yra nekaltas, o kalti išvengia atsakomybės. Visos šio konflikto aplinkybės turėjo būti išaiškintos šia administracine byla, o ne taip, kaip patogu policijos pareigūnams ar pirmosios instancijos teismui, t.y. dirbtinai didinant surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų ir teisme atmestinai išnagrinėtų administracinių bylų statistiką. Tokie faktai kelia susirūpinimą dėl formuojamos neigiamos praktikos policijoje, tiek pirmosios instancijos teismuose.
Visiškai nenurodyta apskundimo tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta netiksli apskundimo tvarka, užkertant galimybę tolesnei bylos eigai ir pažeidžiant Konstitucijos 30 str. Viešojo administravimo įstatymo 8 str., nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 d. nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (Įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27-03 konstatavo, kad Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojas turi nepiktnaudžiauti jam nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves. Ypač svarbu, kad vykdydami jiems patikėtas funkcijas jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Jis nesivadovavo Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtintu konstituciniu principu, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi visi teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus skelbiami viešai, laikytina, jog asmeniui turi būti žinomos teisės aktų, reglamentuojančių skundų padavimo terminus ir tvarką, nuostatos, bet šio principo ir reglamentuojančių teisės aktų apskundimo tvarkos nebūtina laikytis valstybės tarnautojams ir valstybinėms institucijom priiminėjant ginčijamus sprendimus. Negana to, iš ginčijamų ATP protokolo, pridėtos medžiagos ir priimto teismo nutarimo turinio nesuprantama, kaip įrodytas apelianto kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo pasikėsinta į viešąją tvarką. Jis akivaizdžiai diskriminuojamas, jo teisėti interesai laikomi mažiau svarbiais. Tuo pažeidžiami lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principai (Konstitucijos 29 str.) ir tokiu būdu mažinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, jo teisminę gynybą sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Atsakovai surašydami ATP protokolą ir pirmosios instancijos teismas priimdamas 2012-11-13 nutarimą administracinėje byloje nesivadovavo aukščiau įvardyta teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Visų pirma, apeliacinis teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nutarime nurodyta netiksli apskundimo tvarka, tokiu būdu užkertant galimybę tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Kaip matyti, nurodytas terminas, per kurį gali būti paduotas apeliacinis skundas, nuo kada šis terminas skaičiuojamas, kokiam teismui paduodamas apeliacinis skundas ir per kokį teismą apeliacinis skundas turi būti paduotas. Apeliantas pasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarimą, skundą padavė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino ir tinkamam teismui. Taigi, jo procesinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo pažeista ar apribota, kelias bylos eigai nebuvo užkirstas.
Pažymėtina ir tai, jog apelianto nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai - nenurodyta tiksli administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, nenurodyti liudytojai, nukentėjęs asmuo, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti, nėra esminiai, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme ir kurių teismas negalėtų pats ištaisyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).
Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. T. kaltu padarius ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad M. T. 2012 m. birželio 29 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje adresu Taikos pr. 64, Klaipėda, prie naktinio klubo „Martini“ keikėsi necenzūriniais žodžiais ir pažeidė viešąją tvarką. Tačiau su tokiu teismo sprendimu M. T. nesutinka, neigia viešoje vietoje vartojęs necenzūrinius žodžius ir elgęsis agresyviai, anot jo, jis tik gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų, veikė būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties ribose, todėl, anot apelianto, tokie jo veiksmai negali būti laikomi administraciniu teisės pažeidimu.
Teismo posėdžio metu (b.l. 47-48) apklausiant liudytoją – naktinio klubo „Martini“ apsaugos darbuotoją R. J., pastarasis parodė, jog M. T. puolė ant agresyvesnio vyro, kai šis jų jau buvo sulaikytas, sakė negražius žodžius, keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius. M. T. nenusiramino. Prie naktinio klubo yra vaizdo kamera, bet ar tebėra išsaugotas vaizdo įrašas, pasakyti negali. Teismas savo iniciatyva nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar yra išlikusi filmuota vaizdo medžiaga, susijusi su nagrinėjamu įvykiu. Vėlesnio teismo posėdžio metu (b.l. 62) M. T. atstovas pateikė teismui prašymą iš naktinio klubo „Martini“ išreikalauti filmuotą vaizdo medžiagą, tačiau teismas šio prašymo netenkino, savo sprendimą motyvavo tuo, jog teismas vertins tai, kas surinkta byloje. Tačiau toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliacinio teismo vertinimu, šis įrodymas turi didelės reikšmės sprendžiant M. T. kaltės klausimą padarius jam inkriminuotą pažeidimą, jis padėtų nustatyti, ar po M. T. užpuolusių asmenų sulaikymo pastarasis elgėsi agresyviai.
Apeliaciniame skunde M. T. pažymėjo, kad įvykio metu buvo du apsaugos darbuojai. Iš posėdžio protokole (b.l. 47-48) užfiksuotų liudytojo R. J. parodymų matyti, jog pastarasis, duodamas parodymus apie prie naktinio klubo „Martini“ konfliktuojančių asmenų sulaikymą, policijos iškvietimą, nurodė, kad jis tai darė ne vienas. Policijos pareigūno J. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 6) nurodyta, jog gavus pranešimą, kad Taikos pr. 64 „Martini“ klube apsaugai reikalinga pagalba, ir atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apsaugos darbuotojai. Šios aplinkybės, t.y. kas dar iš apsaugos darbuotojų, be M. J., įvykio metu buvo įvykio vietoje ir matė įvykį, teismas taip pat nesiaiškino. Nustatytas liudytojas galėtų patvirtinti arba paneigti, kad M. T. buvo agresyvus po konflikto, vartojo necenzūrinius žodžius esant kitiems asmenims viešoje vietoje.
Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 62) matyti, jog M. T. atstovas prašė teismo į teismo posėdį iškviesti ir M. T. užpuolusius asmenis, t.y. D. J. ir V. J., kurie įvykio metu konfliktavo su M. T.. Tačiau šie asmenys teismo posėdyje taip pat nebuvo apklausti.
Pirmosios instancijos teismas pripažino M. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje esančiuose analogiškuose alkotesterio parodymų kvituose (b.l. 7, 10) užfiksuota, kad 2012-06-29 03.38 val. M. T. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1925 buvo nustatytas 1,01 ‰ girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tačiau apeliantas skunde teisingai pažymėjo, jog byloje nėra alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1925 patikros sertifikato, kuris patvirtintų, jog alkotesteris patikrinimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar alkotesteris, tikrinant M. T. neblaivumą, buvo naudojamas nepažeidžiant nustatytos jo naudojimo tvarkos.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl M. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, M. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi M. T. administracinio teisės pažeidimo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinis teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, nepasisako dėl apeliacinio skundo klausimų, susijusių su M. T. kalte, jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo, veikos mažareikšmiškumo ir kt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.