Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. LK-N-252 netaikyti nuteistajam A. A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) d., nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 bei 6 punktus, jam skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 16 d., pabaiga – 2031 m. kovo 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-252 netaikyti nuteistajam A. A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Komisija įvertino ir tai, kad nuteistasis iš viso teistas 2 kartus, šiuo metu atlieka antrą realią su laisvės atėmimu suėjusia bausmę. Asmeniui būdingas pakartotinių sunkių smurtinių nusikaltimų modelis, paskutinis nusikaltimas – dvejų žmonių nužudymas (praėjus 14 dienų po lygtinio paleidimo laikotarpio pabaigos jis vėl padarė itin sunkų nusikaltimą atimant gyvybę dviem žmonėm). Komisija pažymi, jog nuteistasis šiuo metu yra vyresnio amžiaus ir dėl sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)) dirbti negali. Turi finansinių įsiskolinimų, juos dengia iš pensijos. Lygtinio paleidimo atveju gyventų pas dukrą. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Už pavyzdingą elgesį ir gerų darbą šešis kartus paskatintas. Komisija nurodė, jog esminiai nusikalstamo elgesio veiksniai valdomi nepakankamai ir nenuosekliai – nusikaltimams įtaką darė apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau net ir struktūruotoje aplinkoje ne kartą buvo daromi pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, stebėtos ir mąstymo problemos, susijusios su nusikalstamo elgesio racionalizavimu ir pateisinimu. Nors nuteistasis nedirba dėl fizinės negalios, tačiau pagal išvadoje pateiktą informaciją, taip pat pasyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, ypač nukreiptose į esminius rizikos veiksnius. Laisvės atėmimo įstaigoje stebima tik menka asmens motyvacija koreguoti su alkoholio vartojimu susijusius įpročius, todėl šis veiksnys išlieka reikšmingas pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Nors ir garbaus amžiaus, tačiau nevaldant kriminogeninių veiksnių išlieka rizika, kad vartodamas alkoholį nestruktūruotoje aplinkoje gali ir vėl smurtauti artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam A. A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. A. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. LK-N-252 ir prašo priimti palankų sprendimą jam, tenkinti jo skundą. Skunde nurodoma, kad jis yra viską įvykdę ir atlikęs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek kiek reikia bausmės, jog galėtų išeiti lygtinai. Taip pat nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvoje grupėje, nurodo, kad sveikata labai bloga, numirti nori laisvėje. Skunde nurodo, kad yra ligotas, (duomenys neskelbtini), turi daug vidinių ligų, tad sekančio lygtinio paleidimo gali ir nebesulaukti. Teigia, kad gali vos judėti su vėžimėliu. Prašo pagailėti, įvertinti jo medicininę būklę, leisti su intensyvia priežiūra atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad Komisija neįvertino, jog jis atitinka visus reikalavimus, jog atliko daug bausmės, yra 6 kartus skatintas, kad yra neįgalus. Nurodė, kad fiziškai nebegali vartoti ir nevartoja alkoholio. Teigė, jog galvoti, kad išėjęs į laisvę nusikals, yra nelogiška, tam yra nepajėgus dėl senatvės ir ligų. Nurodė, kad labai gailisi, jau yra nepavojingas visuomenei, prašo suteikti šansą ir leisti likusią bausmės dalį atliki laisvėje lygtinai.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. L. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti nuteistojo A. A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. LK-N-252 panaikinimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymu nustatytą bausmės dalį (dvi trečiąsias paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra pensijinio amžiaus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta tik vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenei ir pažįstamiems asmenims, nuteistajam esant laisvėje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis kitiems kalimams. Nuteistasis bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad esminiai nusikalstamo elgesio veiksniai valdomi nepakankamai ir nenuosekliai - nusikaltimams įtaką darė apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau net ir struktūruotoje aplinkoje ne kartą buvo daromi pažeidimai, susiję su alkoholio vartojimu, stebėtos ir mąstymo problemos, susijusios su nusikalstamo elgesio racionalizavimu ir pateisinimu. Nors nuteistasis nedirba dėl fizinės negalios, tačiau taip pat pasyviai dalyvauja ir resocializacijos priemonėse, ypač nukreiptose į esminius rizikos veiksnius. Kadangi stebima tik menka asmens motyvacija koreguoti su alkoholio vartojimu susijusius įpročius, todėl šis veiksnys išlieka reikšmingas pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Nevaldant kriminogeninių veiksnių, išlieka rizika, kad vartodamas alkoholį nestruktūruotoje aplinkoje gali ir vėl smurtauti artimoje aplinkoje. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad alkoholio vartoti jau nebepajėgia, tačiau jokių, tai patvirtinti galinčių duomenų nėra. Nors skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju jis gyventų ir jam padėtų dukra, tačiau dukra egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl yra pagrindo abejoti, ar nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir jo amžius gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Atsiliepime pabrėžtina, kad A. A. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmes sukėlusio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą - dviejų moterų (sugyventinės ir kaimynės) nužudymą itin žiauriai, būnant apsvaigus nuo alkoholio ir praėjus tik 14 dienų po lygtinio paleidimo laikotarpio pabaigos. Anksčiau jis buvo nuteistas taip pat dėl smurtinio nusikaltimo padarymo. Visa tai neabejotinai atskleidžia neteisingą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Be to, pirmosios bausmės atlikimo metu jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visetą, dalytina išvada, jog, nors nuteistasis A. A. Š. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, tačiau nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti, todėl lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikytinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. A. Š. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo A. A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, su mažėjimo tendencijomis, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras , nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konflikto sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimo pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2022 m. sausio 10 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tai atskleidžia per menką nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Pabrėžtina, kad vertinant nuteistojo A. A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką nėra įvardinti asmens apsauginiai veiksniai, kurie mažintų pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis skunde nurodė, jog paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos grįžtų gyventi pas dukterį. Tačiau sutiktina su prokurorės atsiliepime nurodytu argumentu, jog nuteistojo dukra egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, tad yra pagrindo abejoti, ar nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir jo amžius gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Nuteistasis net ir turėdamas šeimą nusikalto, pažymėtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš itin artimą asmenį – sugyventinę. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nusikalstamo elgesio raiška buvo nukreipta į artimą šeimos narį ir tiesiogiai susijusi su palaikytais ryšiais tarp artimųjų. Nors ir teigiamai vertinamas nuteistojo ryšių palaikymas su dukra, tačiau negalima daryti išvados jog nuteistasis, egzistuojant šiems veiksniams, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai, bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

Iš socialinio tyrimo išvados bei Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje nuo 2013 m. kovo 16 d. skatintas šešis kartus. Tačiau taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietoje nuoseklumu nepasižymėjo, daug kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką baustas drausmine tvarka, paskutinis pažeidimas padarytas 2022 m. spalio 18 d., tai yra nuteistajam jau gerai susipažinus su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau vis viena jų nepaisant. Pabrėžtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje du kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, be to 2019 m. gegužės 2 d. vartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, tad šios aplinkybės išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo negebėjo savo alkoholio vartojimo įpročių koreguoti struktūruotoje aplinkoje, alkoholio vartojimo problemos gali būti aktyvintos ir išlieka reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste, šiuo metu stebima asmens motyvacija koreguoti su alkoholio vartojimu susijusius įpročius. Nors skunde nuteistasis nurodė, kad jo amžius ir liga nebeleidžia vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau teismas įvertinęs tai, kad alkoholinius gėrimus, nors tai ir draudžiama, nuteistasis vartojo ir įkalinimo įstaigoje, vertina išskirtinai kritiškai ir negali spręsti, jog ši probleminė sritis jau yra suvaldyta. Aptarti duomenys, neleidžia spręsti apie ilgalaikiai nuoseklų teigiamą nuteistojo elgesį, o to rezultate nėra pagrindo spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taip pat, bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistajam būdingas kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui bei kitų asmenų fizinės ir psichinės gerovės vertinimui, teisės pažeidėjo nusikaltimų istorija byloja apie tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų. Ir nors nuteistasis lankė užsiėmimus: 2024 m. lapkričio 8 d., 2024 m. lapkričio 15 d., užsiėmimuose buvo aktyvus, aptarti kasdieninio gyvenimo iškilę iššūkiai ir rūpimi klausimai, nuteistasis dalyvavo 5 pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat dalyvauja psichologų organizuojamuose užsiėmimuose ir vykdo individualiame resocializacijos plane, numanytas priemones, tačiau toks teigiamas nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę tęsia lengvoje grupėje yra išleidžiamas į gyvenamąją vietą – atostogų pas dukrą. Todėl šiai dienai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. A. Š. neatliktos bausmės dalis (5 metai 10 mėnesiai 9 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, įvertinus, tai, kad nėra stebimos jokios nuteistojo pastangos keičiant savo nusikalstamas nuostatas, kurios būtų vertinamos kaip pagrindas lygtiniam paleidimui, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo A. A. Š. elgesyje nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai teismas sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, sistemingai kreipiant nuteistojo elgesį teigiama linkme, siekiant, kad nuteistasis būtų tiek paveiktas, jog būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. A. Š. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. LK-N-252 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. Š. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. LK-N-252 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.