Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. kovo 31 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. Š. atlieka bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą, 6 punktą, galutine subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 16 d., pabaiga – 2031 m. kovo 16 d.

2. Komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarimu nuspręsta netaikyti nuteistajam A. A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nustatytų lygtinio paleidimo kriterijų ir nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nuteistasis A. A. Š., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo A. A. Š. elgesyje nestebima pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, sistemingai kreipiant nuteistojo elgesį teigiama linkme, siekiant, kad nuteistasis būtų tiek paveiktas, jog būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

4. Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis A. A. Š. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis jau atliko didelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, į neįgalumo grupę, sveikatą ir į esamą padėtį – yra senyvo amžiaus ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

5. Nuteistojo A. A. Š. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, nuteistojo asmens byla, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo A. A. Š. atžvilgiu nėra tikslinga taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pasisakė dėl nuteistojo skundo argumentų, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, kitas procesinio sprendimo priėmimui turinčias reikšmės aplinkybes ir išsamiai pasisakė, kodėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas nuteistajam A. A. Š. netaikytinas.

8. Nagrinėjamu atveju A. A. Š. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, BVK 82 straipsnio nuostatos įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutikdamas su Komisijos ir apylinkės teismo argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka šių sąlygų.

9. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. A. Š. bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vengia destruktyvių grupių, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šešis kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Be to, nuteistasis siekia atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, dengia priteistą ieškinį, nors laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi nuteistojo atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. A. Š., tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bando keisti savo elgesį teigiama linkme, stengiasi įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį A. A. Š. ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis septynis kartus pažeidė ir tiek pat kartų buvo baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus. Vertinant pažeidimų pobūdį, matyti, kad nuteistasis eilę kartų baustas už šiukščius pažeidimus: tris kartus už uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą ar laikymą, vieną kartą už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis ir du kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis A. A. Š. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo atsainų jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinis vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas padarytas 2022 m. spalio 18 d., nors iki tol nuteistasis buvo šešis kartus skatintas. Tai liudija, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas išimtinai teigiamai elgesio korekcijai. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi nuteistasis A. A. Š. bausmės atlikimo metu, būdamas struktūruotoje aplinkoje, pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, todėl būdamas laisvėje taip pat gali atsainiai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir probacijos procesą. Pažymėtina, kad nuteistasis, turėdamas tikslą, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų ir kt. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyta dešimt dinaminių ir penki statiniai kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamu atveju, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis A. A. Š. privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyta eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali būti pašalinti.

12. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad A. A. Š. vengė kurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką, o atvykęs į bausmės atlikimo vietą, nebuvo itin motyvuotas susidoroti su turima alkoholio vartojimo problema. Šios motyvacijos stoka lėmė dvi nuobaudas už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo metu. Svarbu pažymėti, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą šiuo metu A. A. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, piktnaudžiavimas alkoholiu ir apsvaigimo nuo jo būsena, buvo susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis šiuo metu linkęs spręsti alkoholio vartojimo problemas, tačiau negebėjo alkoholio vartojimo įpročių koreguoti laisvėje, o vėliau ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl šios problemos išlieka reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste.

13. Bylos duomenimis, nuteistajam A. A. Š. stinga savikritiškumo, kadangi jis linkęs save pateikti iš gerosios pusės. Tai neskatino nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja pasikartojantys impulsų kontrolės, perdėto agresyvumo ir savitvardos praradimo atvejai. Be to, apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis dažnai pasižymėdavo sumažėjusia impulsų ir savitvardos kontrole, padidėjusiu agresyvumo lygmeniu bei prognostinių įgūdžių stoka, dėl ko sunkėdavo savo poelgio pasekmių numatymas. Pažymėtina, kad nuteistasis A. A. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kvalifikuotą dviejų asmenų nužudymą, kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktai), kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Svarbu įvertinti ir tai, kad praeityje A. A. Š. teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taigi, nuteistojo įvykdyti nusikaltimai sunkėja, jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. A. Š. atėmė gyvybę dviems žmonėms, praėjus vos 14 dienų po lygtinio paleidimo laikotarpio pabaigos. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį ir patvirtina, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad A. A. Š. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nors ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos vertinimas negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis – daugiau, nei penkeri metai (bausmės pabaiga 2031 m. kovo 16 d.), taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo A. A. Š. elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, amžiumi, bausmės atlikimo sąlygomis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. A. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.