Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal AS Reverta ieškinį A. L. dėl skolos priteisimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš atsakovo A. L. AS „Reverta“ naudai solidariai priteisti 135 552,83 EUR (šimtą trisdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) skolos ir 5 % metinių palūkanų.Pripažinti negaliojančia A. L. ir L. L. sudarytą 2012-08-02 žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 2677. Grąžinti A. L. ir K. L. bendrojon jungtinėn nuosavybėn L. L. perleistą turtą – 0,4570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), panaikinant minėto turto registraciją L. L. vardu.

Įgyvendinant Latvijos AS Parex banka restruktūrizavimo planą, 2010 m. liepos mėn. 31 d. Lietuvos AB Parex bankas ir Latvijos AS Parex banka pasirašė dalies kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią buvo perleistos pradinio kreditoriaus Lietuvos AB Parex banko reikalavimo teisės pagal aukščiau nurodytą kreditavimo sutartį, sudarytą su A. L. firma „Alivila“ ir visomis užtikrinimo priemonėmis (tame tarpe ir laidavimo sutartį) naujajam kreditoriui AS „Parex banka“ Latvijoje. AS „Parex banka“ nuo 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“, kiti kreditoriaus rekvizitai nepasikeitė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimas yra užtikrintas asmeniniu A. L. laidavimu, ieškovas reiškia ieškinį laiduotojui dėl skolos pagal kreditavimo sutartį priteisimo, kaip solidariam skolininkui. Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d. numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. 2009-10-15 sudarytos laidavimo sutarties 3.1 p. yra numatyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šios nuostatos leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.14 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str. 2 d. nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal 2009-10-15 sudarytos laidavimo sutarties 3.2 p., laiduotojas atsako ieškovui tiek pat, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą.

Kreditorius kreipėsi į atsakovą A. L. (2010-07-20 raštas Nr. MB4.1-3679), informuodamas apie tai, jog kredito gavėjas laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį, bei vadovaujantis laidavimo sutarties nuostatomis pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles. Išieškojimas iš atsakovo iš karto nebuvo pradėtas, kadangi vyko derybos dėl savanoriško skolos dengimo dalimis. Skola dengiama nebuvo. Nei kredito gavėjui nei atsakovui A. L. neįvykdžius prisiimtų prievolių, kreditorius yra priverstas kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovas prašo teismo priteisti ne tik skolą (135 552,83 EUR), bet ir kompensavimo funkciją atliekančias 5 % metines palūkanas.

Be to, ieškovui 2013-04-18 susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tapo žinoma, kad laiduotojas A. L. kartu su sutuoktine K. L. be kreditoriaus žinios sudarė 2012-08-02 dovanojimo sutartį Nr. 2677 su L. L., po kurios sudarymo tapo nemokus ir pažeidė sąžiningo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pagal minėtą dovanojimo sutartį A. L. neatlygintinai perleido L. L. 0,4570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis (masinį vertinimą), padovanoto turto rinkos vertė – 53 600 Lt. Šios sutarties atsakovai sudaryti neprivalėjo, ji pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus interesus nukreipti išieškojimą į dovanotą turtą, o sutarties šalys buvo nesąžiningos. Dėl šių priežasčių ieškovas pareiškė actio Pauliana ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. nustatyta tvarka dėl aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Vadovaudamasis CPK 135 str., sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu atsakovai nepateiks reikiamų procesinių dokumentų arba bus kiti CPK numatyti sprendimo priėmimo už akių pagrindai.

Atsakovams siųstas ieškinio nuorašas su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas CPK 134 str. 4 d. nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimai teismui nepateikti. Atsižvelgiant į tai, esant ieškovo prašymui, teismas vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d. atsakovo atžvilgiu priima sprendimą už akių (CPK 285, 286 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Pagal 2008-01-25 kreditavimo sutartį Nr. KS/809 su visais vėlesniais pakeitimais AB Parex bankas suteikė A. L. firmai „Alivila“ 116 000 EUR dydžio kreditą. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas A. L. firmai „Alivila“ priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu, turtinių teisių, kylančių iš 2009-04-06 sutarties Nr. 2009/1, sudarytos tarp A. L. firmos „Alivila“ ir UAB „C.O.M“ įkeitimu bei A. L. laidavimu (2009-10-15 Laidavimo sutartis Nr. LS/809.1). Skolininkui A. L. firmai „Alivila“ nevykdant savo įsipareigojimų, kreditorius 2010-07-16 nutraukė su skolininku sudarytą kreditavimo sutartį. Išieškojimas iš įkeisto turto iš karto nebuvo pradėtas, kadangi tarp ieškovo ir skolininko vyko derybos dėl skolos dengimo dalimis. Skola dengiama nebuvo, o 2011-12-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-7148-160/2011 A. L. firmai „Alivila“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta 2012-07-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-1167-160/2012. Šiai dienai išieškojimas iš įkeisto turto nepradėtas. Skola ieškovui pagal kreditavimo sutartį 2013-04-25 dienai yra 135 552,83 EUR, iš jos: Negrąžintas kreditas: 100 951,83 EUR; Palūkanos: 15 407,28 EUR; Delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų: 18 850,18 EUR; Draudimo mokestis: 343,54 EUR.

Įgyvendinant Latvijos AS Parex banka restruktūrizavimo planą, 2010 m. liepos mėn. 31 d. Lietuvos AB Parex bankas ir Latvijos AS Parex banka pasirašė dalies kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią buvo perleistos pradinio kreditoriaus Lietuvos AB Parex banko reikalavimo teisės pagal aukščiau nurodytą kreditavimo sutartį, sudarytą su A. L. firma „Alivila“ ir visomis užtikrinimo priemonėmis (tame tarpe ir laidavimo sutartį) naujajam kreditoriui AS „Parex banka“ Latvijoje. AS „Parex banka“ nuo 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“, kiti kreditoriaus rekvizitai nepasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimas yra užtikrintas asmeniniu A. L. laidavimu, atsakovas yra solidarus skolininkas. Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d. numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. 2009-10-15 sudarytos laidavimo sutarties 3.1 p. yra numatyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šios nuostatos leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.14 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str. 2 d. nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal 2009-10-15 sudarytos laidavimo sutarties 3.2 p., laiduotojas atsako ieškovui tiek pat, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą. Taigi laikytina, kad tiek skolininko, tiek laiduotojo atsakomybės už visų skolininko prievolių (pagrindinės ir papildomų) neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienodi. Kreditorius kreipėsi į atsakovą A. L. (2010-07-20 raštas Nr. MB4.1-3679), informuodamas apie tai, jog kredito gavėjas laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį, bei vadovaujantis laidavimo sutarties nuostatomis pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles. Išieškojimas iš atsakovo iš karto nebuvo pradėtas, kadangi vyko derybos dėl savanoriško skolos dengimo dalimis. Skola dengiama nebuvo.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, pažeidusiam sutartį gali būti taikomos netesybos, jis privalo atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio t.y. t. y. 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškinys dėl piniginių reikalavimų tenkintinas visa apimtimi.

Tačiau ieškovo reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas.

Ieškovas CK 6.66 str, pagrindu ginčija dovanojimo sutartį, kuria A. L. neatlygintinai perleido L. L. 0,4570 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis (masinį vertinimą), padovanoto turto rinkos vertė – 53 600 Lt. Nurodo, kad šios sutarties atsakovai sudaryti neprivalėjo, ji pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, o sutarties šalys buvo nesąžiningos.

Pagal CK 6.66 str. 1 ir 2 dalį, sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, jeigu byloje yra nustatyta visuma šių aplinkybių: skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; dėl tokio sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės; skolininkas ir trečiasis asmuo sudarydami sandorį buvo nesąžiningi. Tačiau šioje byloje nėra įrodyta, kad ginčijamu sandoriu sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2008-01-25 kreditavimo sutartį Nr. KS/809 su visais vėlesniais pakeitimais AB Parex bankas suteikė A. L. firmai „Alivila“ 116 000 EUR dydžio kreditą. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas A. L. firmai „Alivila“ priklausančio nekilnojamojo turto (karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)) hipoteka, valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu, turtinių teisių, kylančių iš 2009-04-06 sutarties Nr. 2009/1, sudarytos tarp A. L. firmos „Alivila“ ir UAB „C.O.M“ įkeitimu bei A. L. laidavimu (2009-10-15 Laidavimo sutartis Nr. LS/809.1). Skolininkui A. L. firmai „Alivila“ nevykdant savo įsipareigojimų, kreditorius 2010-07-16 nutraukė su skolininku sudarytą kreditavimo sutartį. Skola ieškovui pagal kreditavimo sutartį 2013-04-25 dienai yra 135 552,83 EUR.

Kaip matyti iš ieškinio, skolos grąžinimas yra užtikrintas A. L. firmos „Alivila“ turto įkeitimu. Kredito gavėjas ir hipotekos davėjas yra individuali atsakovo A. L. įmonė. IĮ įstatymo 8 str. 2 d. sakoma, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šiuo atveju tai yra atsakovas A. L.. Vadinasi tiek įmonės vardu registruotas turtas, tiek ir pati įmonė priklauso atsakovui A. L. ir yra jo turtas. Iš byloje Nr. B2-3023-392/2013 išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių priimtos įsiteisėjusios 2013-02-11 nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą A. L. firmai “Alivila” taipogi matyti, kad įmonės prievolės ieškovui yra užtikrintos 960.189,18 litų vertės turto įkeitimu. Šis turtas priklauso atsakovui. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad prievolės įvykdymas yra daugiau nei pakankamai užtikrintas atsakovo turtu ir tenkinti ieškinio dėl sandorio nuginčijimo nėra jokio pagrindo.

Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovas nutarties neskundė, įrodymų paneigiančių teismo padarytą išvadą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 - 286 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) AS „Reverta“ registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 135 552,83 EUR (šimtą trisdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) skolos ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-01 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. L. AS „Reverta“ 8 680 litų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas per 30 dienų gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.