Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės bylos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

9. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

10. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnyje terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2009 m. gegužės 11 d., taigi daugiau kaip prieš penkerius metus, ką pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskirajame skunde apeliantas iš esmės nepateikia konkrečių argumentų, kokias civilinio proceso normas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, apsiribodamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie nutarčių klastojimą kitose bylose, Konstitucijos, Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, kurie nėra pareiškimo nagrinėjamo klausimo objektas ir neturi jokio ryšio su proceso atnaujinimo institutu. Pažymėtina, jog prašymo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas gali tik pasisakyti dėl formalių prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų reikalavimų, tačiau negali vertinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo. Todėl atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl Konstitucijos, nei dėl Visuomenės informavimo įstatymo, nei dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto reikalavimų, nes tai yra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo naikinamojo termino praleidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad pareiškėjas periodiškai reiškia prašymus dėl proceso atnaujinimo, nesustabdo ir neturi įtakos CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino eigai.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nepateikė jokių pagrįstų duomenų ne tik apie termino praleidimo priežastis, tačiau ir apie išskirtinės teisinės situacijos susiklostymą, kuri būtų pagrindas jį atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę.

15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias prašymų dėl proceso atnaujinimo pateikimą, dėl to pagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.