Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovei D. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškinį atsakovui M. A. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo ir atsakovo atstovai rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Atsakovo atstovas pateikė papildomus dokumentus apie atsakovo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2013 m. balandžio 25 d. apie 13.30 val. Vilniaus r., Avižienių sen., Riešės k., Riešės g. 10, UAB „Cesta“ gamybinėse patalpose, M. A., tyčia dešine ranka apėmė E. G. kaklą ir smaugė, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, o paleistas krito ant grindų ir atsitrenkęs galva į jas, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. M. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-137/2014, pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0800134 ir Nr. 0838767 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. E. G. dėl 2013 m. balandžio 25 d. įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų padarinių yra nedarbingas, kadangi neteko 50 proc. darbingumo, o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. taip pat neteko 60 proc. darbingumo. NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2993 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. E. G. dėl patirtų sužalojimų yra netekęs 65 proc. darbingumo, o remiantis darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2474 E. G. 65 proc. darbingumo yra netekęs nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 11-17-16362, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-7879, 2016 spalio 24 d. sprendimu Nr. PE_SP10-9245, 2018 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-13450 bei 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-68757 laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. apdraustajam paskirta ir iš Fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-294/2021 tenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. A. 4574,53 Eur žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus E. G. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3091-1134/2022 tenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. A. 5032,68 Eur žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus E. G. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atlyginimą. Tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2022-04-30 E. G. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 2282,49 Eur netekto darbingumo pensijos, todėl ieškovas teikia ieškinį dėl 2282,49 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo išmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2013 m. balandžio 25 d. nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė E. G. sveikatą, dėl ko šis neteko darbingumo. Už šią veiką atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-137/2014, buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Ieškovas laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2022-04-30 E. G. iš Fondo biudžeto lėšų išmokėjo 2282,49 Eur netekto darbingumo pensijos. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs žalos prigimtį ar jos dydį ar visiškai atsiskaitęs su ieškovu, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Atsakovas prašo atmesti ieškinį ar tenkinti jį iš dalies, atsižvelgiant į sunkią atsakovo sveikatos ir turtinę padėtį. Šis atsakovo prašymas kvalifikuotinas kaip prašymas mažinti priteistinos žalos dydį.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Bendroji nuostolių atlyginimo nuostata numato teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat įtvirtinta teisė teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių, todėl spręstina dėl sąlygų taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalies normą, egzistavimo.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žalą padarė tyčine veika, darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti priteistiną žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2282,49 Eur draudimo išmokas iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, iš atsakovo M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2282,49 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 49 ct) žalos atlyginimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.