- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- AN2-4-768/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00074-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (toliau – ir Teismas) 2024 lapkričio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, netenkino Apelianto skundų ir paliko galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
2. Apeliantas D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 225 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gegužės 9 d. buvo nustatyta, jog Apeliantas neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūno 2024 m. balandžio 4 d. duotame Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų reikalavimų – iki 2024 m. gegužės 3 d. iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti tualetą, persirengimo kabiną, pavėsinę ir 3 dengtus gultus ir tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 54 straipsnio 2 dalį, kuris įpareigoja fizinius asmenis paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Taip pat, Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) Apeliantas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 225 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gegužės 9 d. buvo nustatyta, jog Apeliantas neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūno 2024 m. balandžio 4 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų reikalavimų – iki 2024 m. gegužės 3 d. iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti medinius laiptus, pavėsinę, šalia pavėsinės esančią nuogrindą, pirtį, dengtą gultą ir malkinę ir tuo savo veiksmais pažeidė Įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, kuris įpareigoja fizinius asmenis paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą Teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantas nurodo, kad Institucijos pareigūnas sukūrė sklype esantiems daiktams pavadinimus remiantis savo paties prielaidomis ir interpretacijomis, nepridėjo aprašymų, nuorodų į teisės aktuose apibrėžtas sąvokas, nuotraukų ar schemų, objektų koordinačių, todėl neįmanoma suprasti, kuriuos tiksliai objektus nurodyta pašalinti. Pagal Privalomuosiuose nurodymuose pateiktą informaciją, Institucijos pareigūnai 2024 m. balandžio 2 d. atliko sklypų patikrinimą, tačiau nepateikė patikrinimo akto, nuotraukų, vaizdo medžiagos, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai lankėsi sklypuose ir atliko patikrinimą. Apie patikrinimą Apeliantas nebuvo informuotas, jame nedalyvavo, nėra liudytojų, kurie paliudytų, kad patikrinimas apskritai vyko. Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (toliau - DBSIS) nėra jokių įrašų apie patikrinimo registraciją. Privalomuosiuose nurodymuose nėra nurodytos aplinkybės, motyvai, tikrinta veikla, todėl neįmanoma suprasti, kokiais požymiais ar kriterijais remiantis nustatyta, kad Privalomuosiuose nurodymuose įvardinti objektai, kuriuos reikia nukelti, yra įrenginiai, kodėl jie miške yra draudžiami, kodėl reikalingas miškotvarkos projektas, jei sklypuose nevykdoma jokia miškų ūkio veikla. Pažymima, kad Institucijos atstovė teismo metu nesugebėjo atsakyti, pagal kokius požymius objektai pavadinti įrenginiais, kaip siejasi miškotvarkos projektai su LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo trečio skirsnio 95 straipsnio 1 punktu.
3.2. Institucijos pareigūnas 2024 m. gegužės 9 d. dar kartą atliko Privalomųjų nurodymų patikrinimą vietoje ir vėl įsitikino, kad jokių neleistinų įrenginių ir jokių statinių nėra. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2022 m. birželio 15 d. įsakymu N r. AD1-I58 „Dėl privalomojo nurodymo formos ir pildymo reikalavimų patvirtinimo“ apie patikrinimo rezultatus, Apeliantas privalėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atlikto patikrinimo rezultatų fiksavimo momento, t. y. vėliausiai iki 2024 m. gegužės 13 d. Privalomuosius nurodymus turėjo teisę apskųsti teismui iki 2024 m. gegužės 25 d., tačiau pareigūnas per dvi darbo dienas nei po 2024 m. balandžio 29 d., nei po 2024 m. gegužės 9 d. patikrinimų, nei iki 2024 m. gegužės 25 d. neinformavo jo, kad Privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, todėl skųsti nebuvo ką. Departamentas tikslingai ir sąmoningai veikė taip, kad jis negalėtų apskųsti privalomųjų nurodymų. Departamento atstovė teismo metu pareiškė, kad jis turėjo siųsti raštą į Departamentą su prašymu pateikti patikrinimo rezultatus, į kurį Departamentas būtų atsakęs per 20 darbo dienų.
3.3. Apeliantas 2024 m. birželio 27 d. gavo šaukimą atvykti į Departamento Miškų kontrolės skyrių administracinių nusižengimų protokolų surašymui dėl padarytų administracinių nusižengimų (Privalomųjų nurodymų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) neįvykdymo). Su šaukimu taip pat buvo atsiųsti apžiūros aktai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad jis nepašalino bitininkystei skirtų kilnojamųjų daiktų, kurių net nebuvo nurodyta pašalinti privalomaisiais nurodymais. Pažymėtina, kad Departamento atstovė teismo metu nesugebėjo atsakyti, pagal kokius požymius objektai priskirti kilnojamiesiems daiktams, kokia yra daiktų paskirtis, kurie buvo nurodyti pašalinti.
3.4. Apeliantui 2024 m. liepos 4 d. nuvykus rašyti protokolų pareigūnui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad nepadarė jokių pažeidimų, kad jam tie daiktai nepriklauso, tačiau pareigūnas paaiškinimų ir įrodymų net neperskaitė, tik suskaičiavo puslapius, kurių skaičių įrašė į protokolus.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Apeliantas taip pat ginčija Institucijos priimtų nutarimų teisėtumą dėl faktų neatitikimo, pareigūnų padarytų teisės aktų pažeidimų bei neįvertintų pateiktų įrodymų. Apeliantas nurodo, kad nutarime nurodyta pažeidimo data ir laikas akivaizdžiai neatitinka tikrovės (paaiškina kodėl), kritikuoja nurodytas sąvokas, teigia, kad nenurodyta, kaip pažeista Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalis. 2023 m. rugsėjo 13 d. apžiūros aktas (duomenys neskelbtini) niekaip nesusijęs su byla, nes Privalomajame nurodyme nurodyta, kad apžiūra atlikta 2024 m. balandžio 2 d. 2023 m. rugsėjo 13 d. apžiūros akte nėra nurodyti jokie pažeidimai, šio patikrinimo pagrindu nebuvo surašytas joks privalomasis nurodymas. Pateikti teiginiai, kad „2024 m. gegužės 9 d. patikrinus privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, nustatyta, kad kilnojamieji daiktai nepašalinti iš miško žemės <...> Privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, Apelianto nuomone, neatitinka tikrovės, nes Privalomajame nurodyme nurodyta pašalinti įrenginius, o ne kilnojamuosius daiktus. Žodžiai „kilnojamieji daiktai“ Privalomajame nurodyme net nevartojami. Byloje nėra informacijos, kad asmuo nesilaikė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, žala aplinkos apsaugai ir gamtai nepadaryta.
Šalies argumentai
3.6. Apelianto teigimu Teismas neįvertino, kad Institucija sąmoningai nurodyme nenurodė fakto, kad Privalomuosius nurodymus turėjo teisę apskųsti teismui iki 2024 m. gegužės 25 d., tačiau pareigūnas, pažeisdamas Departamento direktoriaus Įsakymo Nr. ADI-158 „Dėl Privalomojo nurodymo formos ir pildymo reikalavimų patvirtinimo 41 punktą, per dvi darbo dienas nei po 2024 m. balandžio 29 d., nei po 2024 m. gegužės 9 d. patikrinimų, nei iki 2024 m. gegužės 25 d. neinformavo jo, kad Privalomasis nurodymais nėra įvykdytas, todėl skųsti nebuvo ką. Vienintelis kartas, kuomet Departamentas pranešė apie patikrinimo rezultatus buvo 2024 m. birželio 27 d..
3.7. Taip pat Apeliantas nurodo, kad Privalomasis nurodymas nėra motyvuotas, teigia, kad jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateikiamas teisinis pagrindas, motyvai, teisės normos, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Viešojo administravimo srityje (2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2760-492(2015)). Apelianto nuomone, Viešojo administravimo subjektas turėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti pažeidėjo padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims. Institucijos atstovė, surašiusi Nutarimą, nesugebėjo atsakyti, ar privalomajame nurodyme nurodyti objektai yra statiniai, ar įrenginiai, ar inžineriniai tinklai.
3.8. Apeliantas akcentuoja, kad vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, nei taisyklėse nei LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nenumatytas Apžiūros akto pildymas fiziniams asmenims. Pažymi, kad šiuo atveju, 2024 m. balandžio 29 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės pareigūnai atliko privalomojo nurodymo įvykdymo apžiūrą (apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl neva apžiūros aktas surašytas pagrįstai ir teisėtai. Tačiau Teismas nereikalavo Institucijos pateikti apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris surašytas trečiam asmeniui, nesusijęs su byla, todėl neįvertino jo pagrįstumo ir protokolą bei nutarimą priėmė ne tam asmeniui.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir Apelianto apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
4.1. Institucija nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. Departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai pagal 2023 m. rugpjūčio 20 d. Portalo Delfi gautą pranešimą dėl galimai miško žemėje esančių statinių, atliko apžiūrą. 2024 m. liepos 4 d. D. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. duoto Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai surašė apžiūros aktą (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 30 d. atliekant apžiūrą pagal portalo Delfi paklausimą dėl statinių, kurie yra galimai miško žemėje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), miško žemėje yra įrengti kilnojamieji daiktai: mediniai laiptai, pavėsinė, nuogrinda šalia pavėsinės, pirtis, dengtas gultas ir malkinė. 2024 m. balandžio 4 d. D. B. buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2024 m. gegužės 3 d. pašalinti iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), medinius laiptus, pavėsinę, nuogrindą šalia pavėsinės, pirtį, dengtą gultą ir malkinę. 2024 m. gegužės 9 d. buvo atlikta apžiūra, apžiūros metu buvo nustatyta, kad kilnojami daiktai nepašalinti iš miško žemės, tik malkinė patraukta į greta esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 4 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, tuo D. B. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 54 str. 2 d., ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 317 str. 1 d. ANK 317 str. 1 dalyje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2024 m. liepos 4 d. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu siūlant iki 2024 m. liepos 19 d. sumokėti pusę ANK 317 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos - 75 Eur. Iki nurodytos datos, D. B. administracinio nurodymo neįvykdė, baudos nesumokėjo. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo už privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, pagal ANK 317 str. 1 d. skyrė 225 Eur baudą. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas padavė skundą dėl Departamento 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nutarimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo bylose ROIK (duomenys neskelbtini); ROIK (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 8 d. Utenos apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-257-1166/2024, kuria D. B. skundai atmesti.
4.2. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. D. B. neigimas padarius administracinį teisės pažeidimą – nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais bei vertintinas, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo, savaime nereiškia, kad priimant nutarimą buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų. Departamento nuomone, priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į visą byloje pateiktą medžiagą, tinkamai ištyrus įrodymus. Departamento nutarimu paskirtos baudos dydis proporcingas padarytam pažeidimui. Nutarimu paskirta nuobauda užtikrina tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje. Todėl Departamento nuomone, priimti nutarimai tinkamai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. argumentai dėl nutarimų neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini. Todėl, Departamento nuomone, Vilniaus administracinių bylų skyriaus vyriausios specialistės 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimti nutarimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamai motyvuoti, pagrįsti ir teisėti, administracinė nuobauda –225 Eur bauda, paskirta vadovaujantis ANK 34 str. 2 d., atsižvelgus ANK 317 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. D. B. neigimas padarius administracinį teisės pažeidimą – nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais bei vertintinas, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nereiškia, kad priimant nutartį, buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų. Be to, įrodinėjimas tiek baudžiamajame procese, tiek ir administracinių nusižengimų teisenoje turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Apeliantas nepagrįstai siekia sukelti abejones dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad apylinkės teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nemotyvavo savo sprendimo. Departamento nuomone, Utenos apylinkės teismo priimta nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-257-1166/2024 yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgiant į visą byloje pateiktą medžiagą, tinkamai ištyrus įrodymus, įvertinius visas bylos aplinkybes. Todėl Departamento nuomone, Utenos apylinkės teismo priimta nutartis yra tinkamai motyvuota, pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. argumentai dėl nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini.
Šalies argumentai
4.3. Apeliantas pateiktame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Departamentas nesutinka su tokiu Apelianto prašymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus šiai bylai reikšmingus faktus, buvo ištirti ir įvertinti šiai bylai reikšmingi įrodymai, viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme. Pažymima, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 45 punktas). Kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuluoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Konvencijos 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Apeliacinis procesas, kuriame sprendžiamas tik teisės, bet ne fakto klausimas, gali atitikti Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, nors apeliantui ir nebuvo suteikta galimybė asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 36). Tais atvejais, kai byloje keliami fakto ir teisės klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, žodinis posėdis nėra būtinas (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ANK 653 straipsnis). ANK 567, 569 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014).
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei skundžiamą teismo nutartį, be to, ne tik pakartotinai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tačiau įvertinęs ir civilinės bylos Nr. e2-200-664/2024 įsiteisėjusį sprendimą (Liteko duomenys), konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai nagrinėjo bylos įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamose bylose D. B. veikos atitinka ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnis numato, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Be to, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
9. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio teisės nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
10. ANK 317 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.
11. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus atsakingas pareigūnas atliko patikrinimą vietoje ir 2023 m. spalio 6 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktu nustatyta, kad „<...> Žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti objektai ir statiniai: pietų rytų pusėje, miško žemėje Objektas Nr. 1 – mediniai laiptai nuo šlaito 1 m x 17,9 m; Pietų vakarų pusėje, galimai miško žemėje Statinys Nr. 1 – medinio karkaso atvira dvišlaitė stoginė ant stulpų medinėmis grindimis su lauko žininiu 5,89 m x 4,0 m x 4,29 m (h). Stogo danga – šiferio lakštai; Šiaurės vakarų pusėje, galimai miško žemėje Objektas Nr. 5 – medinio karkaso stoginė 1,86 m x 3,08 m x 2,98 m (h), kurios kuolai atremti betoninių stulpinių pamatų. Rytų pusės kuolas pritvirtintas prie pamato metaliniu profiliuočiu; Pietų vakarų pusėje, galimai miško žemėje Objektas Nr. 2 – medinio karkaso pirtis 2,43 m x 5,94 m x 2,47 m (h), atremta ant laisvai paguldytų ant grunto supjaustytų elektros orinės linijos stulpų. Stogo konfigūracija – smailėjančio ovalo formos, stogo danga – bituminės čerpelės. Apatinėje stogo pirties dalyje prie grunto pastebėtos kėlimo diržų žymės. Vakarų pusėje laisvai ant šaligatvio plytelių stovi pastatyti Objektas Nr. 3 ir Nr. 4 - medinio karkaso dvišlaitės stoginės 2,67 m x 2,55 m x 2,30 m. Stogai tęsiasi iki žemės, dvi plokštumos yra atviros, pridengtos skaidriu užsegamu uždangalu. Stogo danga – bituminių čerpelių danga. Objektas Nr. 2 ir Nr. 3 patikrinimo metu buvo gretimame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiaurės pusėje, galimai miško žemėje, laisvai ant žemės stovi Objektas Nr. 6 – medinio karkaso malkinė 0,92 m x 2,61 m x 2,20 (h); Objektas Nr. 7 – medinio karkaso persirengimo kabina 1,53 x 1,53 x 1,72 m (h); Objektas Nr. 8 – medinio karkaso lauko tualetas 1,2 m x 1,3 m x 3,0 m (h); Šiaurės pusėje, sklypo šlaite, galimai miško žemėje, tarp Objekto Nr. 5 ir Objekto Nr. 6, stovi Objektas Nr. 9 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,12 m x 2,56 m x 2,60 m (h). Dvi plokštumos yra atviros, pridengtos skaidriu užsegamu uždangalu. Stogo danga – bituminių čerpelių danga. Žemės sklype žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) pastatyti objektai ir statiniai: Šiaurės vakarų pusėje, miške, šlaite, pastatytas medinio karkaso Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatytas Statinys Nr. 3 – mediniai laiptai 1,0 m x 6 m; Ant Statinio Nr. 2 plokštumos stovi Objektas Nr. 12 – vienšlaitis medinio karkaso Namelis 2,50 x 3,69 m x 2,70 (h) su langais ir durimis. Patalpos matmenys 2,30 m x 3,54 m. Šiaurės pusėje, gretimame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai miško žemėje stovi Statinys Nr. 4 - medinio karkaso dvišlaitė stoginė 3,07 m x 1,59 x 2,82 m (h) ant stulpų. Reljefo perkryčio vietoje stulpai pritvirtinti plieniniais tvirtinimo elementais prie silikatinių blokelių Arko. Pietų vakarų pusėje ant grunto ir šaligatvio plytelių galimai miško žemėje, šlaite, laisvai ant žemės stovi Objektas Nr. 10 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,30 m x 2,56 m x 3,30 (h) ir Objektas Nr. 11 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,0 m x 2,55 m x 2,98 (h). Tarp Objekto Nr. 10 ir Objekto Nr. 11 stovi Objektas Nr. 13 – mediniai laiptai 1,0 m x 1,5 m, ant šlaito. Laiptų apsaugai nuo slydimo pritvirtintos plieninės detalės, kurios įsmeigtos į juodžemį. Šiaurės vakarų pusėje prie sklypo ribos stovi Objektas Nr. 14 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,1 m x 2,55 x 3,0 m (h) (civilinės bylos Nr. e2-200-664/2024 duomenys).
12. Taip pat šioje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad patikrinus privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų registro (https://projektai.amvmt.lt/) nuo 2022 m. lapkričio 8 d. teikiamus duomenis, nustatyta: žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) – įrašų nėra. Žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) – Projekto būklės data: 2023-02-13, projekto galiojimo periodas: 2018-2028, projekto būklė – atmestas. Projekto būklės data: 2023-02-28, projekto galiojimo periodas: 2023-2033, projekto būklė – atmestas, Pastabos – Neigiama VSTT išvada. (civilinės bylos Nr. e2-200-664/2024 II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45, 70-77).
13. Patikrinimo akte taip pat buvo užfiksuoti šioms byloms svarbūs duomenys, jog statytojas/aukščiau minėtųjų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėtojas D. B. paaiškino, kad sklypus paveldėjo iš tėvo E. B. (miręs 2022-07-02). Šiuose sklypuose, jo žiniomis, įrengti kilnojami objektai. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) objektai įrengti 2004 m. – 2017 m. Pavėsinė (Statinys Nr. 1) statyta apie 2005 m. Kilnojama pirtelė (Objektas Nr. 2) atgabenta 2017 m. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) visi objektai atgabenti apie 2018 m., tik namelis (Objektas Nr. 12) į medį užkeltas 2023 m. Visi objektai buvo atgabenti tėvo E. B., išskyrus namelis medyje (Objektas Nr. 12) (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45). Analogiški paaiškinimai užfiksuoti 2023-08-9 - 12 D. B. ir G. B. surašytame ir pasirašytame paaiškinime (civilinės bylos Nr. e2-200-664/2024 II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.52).
14. 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio skyriaus miškų kontrolės skyriaus apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog nuvykus į privačią miško valdą esančią (duomenys neskelbtini). (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad aikštelė medyje su turėklais buvo įrengta apspaudžiant ilga sriegių ir medinės konstrukcijos pagalba, gyvybingus medžius, miško medžiams, prie kurių pritvirtinta konstrukcija, žalos nepadaryta (civilinės bylos Nr. e2-200-664/2024 II t., el.b.l. 173-179).
15. Iš 2023 rugsėjo 13 d. apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie AM Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai A. M. ir G. K., pagal portalo „Delfi“ paklausimą atliko apžiūrą sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad miško žemėje įrengti mediniai laiptai, pavėsinė, nuogrinda šalia pavėsinės, pirtis, dengtas gultas ir malkinė (t. 1, b.l. 24 – 25). Kaip matyti patikrinimo metu surinkta informacija sutampa su 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus pareigūno atliktu patikrinimu vietoje ir 2023 m. spalio 6 d. surašytu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio patikrinimo aktu taip pat nustatyta, kad „<...> Žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti objektai ir statiniai, išvardinti šios nutarties 11 punkte.
16. Apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2024 m. balandžio 4 d. D. B. pateiktas Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 26 – 27) iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti medinius laiptus, pavėsinę, šalia pavėsinės esančią nuogrindą, pirtį, dengtą gultą ir malkinę. Privalomojo nurodymo ketvirtoje dalyje, kaip teigia Apeliantas, iš tiesų nurodyta, kad patikrinimas buvo atliktas 2024 m. balandžio 2 d. Tačiau šią pareigūnų Privalomajame nurodyme klaidingai nurodytą aplinkybę, teismas laiko rašymo apsirikimo klaida, nes iš tiesų patikrinimas buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Be to, Aplinkos apsaugos departamento prie AM sprendime dėl Privalomo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 31 – 33), Apeliantui paaiškino, kad 2024 m. balandžio 2 d. pareigūnams vykstant į kitą miško valdos patikrinimą, pareigūnai įsitikino, kad aplinkybės, nustatytos 2023 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros metu, nepasikeitusios, todėl 2024 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Faktą, kad pareigūnai 2024 m. balandžio 2 d. lankėsi Apelianto sklype patvirtina paties Apelianto pateiktos nuotraukos (t. 1, b.l. 30). Atkreiptinas dėmesys, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras (ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kiekvienu atveju turi būti surašomas protokolas (ANK 594 straipsnis). Todėl Apelianto teiginiai, kad pareigūnai 2024 m. balandžio 2 d. neatliko jokių veiksmų yra iš dalies pagrįsti, tačiau nekeičiantys esmės, nes 2023 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros akte užfiksuotos aplinkybės buvo nepasikeitusios. Šioje situacijoje taip pat galima išvada, kad pareigūnams įsitikinus, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. nustatytos aplinkybės yra pasikeitę, Privalomas nurodymas D. B. nebūtų surašytas ir jam pateiktas.
17. Dėl Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. 2024 m. balandžio 9 d. pateikė skundą Aplinkos apsaugos departamento direktoriui (t. 1, b.l. 29 – 30) bei gavo sprendimą (t. 1, b.l. 31 – 33) Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Tuo pačiu jam buvo išaiškinta teisė šį sprendimą skųsti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, kuria Apeliantas nepasinaudojo.
18. Iš 2024 m. gegužės 9 d. apžiūros akto matyti, kad D. B. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 34), todėl 2024 m. liepos 4 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį bei 2024 m. rugpjūčio 6 d. paskirta 225 Eur bauda.
19. Taip pat to paties apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2024 m. balandžio 4 d. D. B. pateiktas Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 24 – 25) iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti tualetą, persirengimo kabiną, pavėsinę ir 3 dengtus gultus. Dėl šio Privalomojo nurodymo D. B. 2024 m. balandžio 11 d. taip pat pateikė skundą (t. 2, b.l. 27 – 28), kuris atmestas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimu išaiškinant teisę skųsti sprendimą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (t. 2, b.l. 29 – 31).
20. Iš 2024 m. gegužės 9 d. apžiūros akto matyti, kad D. B. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 32 - 33), todėl 2024 m. liepos 4 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį bei 2024 m. rugpjūčio 6 d. paskirta 225 Eur bauda.
21. Apeliantas nurodo, kad jis nesupranta, kaip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnis, tačiau dėl šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo, Apeliantui jau buvo išsamiai išaiškinta pagal jo paties pateiktą prašymą (t. 1, b.l. 38 – 39).
22. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799) 15.5 nurodoma, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 punkte nustatyti reikalavimai neleidžia įrengti rekreacinio pobūdžio statinių ar įrenginių privačiuose II A grupės miškuose.
23. Šiuo nagrinėjamu atveju D. B. priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)patenka į vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus „ (duomenys neskelbtini) apylinkės“, kuri buvo įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), šio įsakymo 325 priede yra pateikta „Natura 2000“ teritorijos schema. Tai yra patenka į "Natura 2000" vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus ir sklype yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos natūrali miško buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai (civilinė byla II t., el.b.l. 50-56). Pateiktuose Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštuose: 2020 m. liepos 7 d. Nr. (4)-V3-781(7.11) (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr. 3) 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. (4)-V3-984(7.11) (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr.4) ir schemose, parengtose pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir saugomų teritorijų valstybės kadastro biomon.lt duomenis (civilinės bylos II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr.5) pažymėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Natūra 2000“ ribos bei pažymėtina, kad miškas žemės sklype priskirtas IIA ir IVA miškų grupėms. Minėtame žemė sklype esančio IIA grupės miško riba sutampa su (duomenys neskelbtini) apylinkių teritorija, kuria aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 buvo papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai. Remiantis 2023 m. rugpjūčio 30 d. suformuotu Valstybinės saugomų valstybės kadastro išrašu 0,3238 ha žemės sklypo unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (pagal pateiktą schemą sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini)ežero) patenka į (duomenys neskelbtini) apylinkės buveinės apsaugai svarbią teritoriją (civilinės bylos II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.61, II t., dokumento Nr. DOK 39809, priedas Nr. 4).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nėra parengti patvirtinti ir galiojantys miškotvarkos projektai, o nesant patvirtintų miškotvarkos projektų, negalima identifikuoti ar pastatyti statiniai yra skirti miško rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti, taigi negalima teigti, kad jie atitinka miško infrastruktūros sąvoką.
25. Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, jog 2024 m. balandžio 4 d. Privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra teisėti, priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
26. 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus atsakingo pareigūno atliktame patikrinime vietoje ir 2023 m. spalio 6 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) jog statytojas/aukščiau minėtųjų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėtojas D. B. paaiškino, kad sklypus paveldėjo iš A. A. tėvo E. B. (miręs (duomenys neskelbtini)). Šiuose sklypuose, jo žiniomis, įrengti kilnojami objektai. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) objektai įrengti 2004 m. – 2017 m. Pavėsinė (Statinys Nr. 1) statyta apie 2005 m. Kilnojama pirtelė (Objektas Nr. 2) atgabenta 2017 m. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) visi objektai atgabenti apie 2018 m., tik namelis (Objektas Nr. 12) į medį užkeltas 2023 m. Visi objektai buvo atgabenti A. A. tėvo E. B., išskyrus namelis medyje (Objektas Nr. 12) (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45). Analogiški paaiškinimai užfiksuoti 2023-09-12 D. B. ir G. B. surašytame ir pasirašytame paaiškinime (civilinės bylos II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.52).
27. Matyti, kad tiek pirminiame 2023 m. spalio 24 d. ieškininiame pareiškime (civilinės bylos I t., el.b.l. 1-2), tiek patikslintame 2023 m. lapkričio 5 d. ieškininiame pareiškime (II t., el.b.l. 6-8), D. B. ne tik tvirtino, jog žemės sklype (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) privalomajame nurodyme nurodyti statiniai (ieškovo įvardinta kaip konstrukcija) skirti miško rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti (atsižvelgus į tai, jog žemės sklypo bendrasavininkė G. B. nuo 2016 metų, vykdo rekreacinę veiklą (registruota Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnybos Licencijuotas turizmo neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų tiekėjas Nr. (duomenys neskelbtini), bei veiklą vykdo pagal individualios veiklos liudijimą (duomenys neskelbtini) „Poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų tiekimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos , kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma), tačiau ir formulavo prašymą konstrukciją pripažinti miško infrastruktūros kilnojamuoju daiktu, skirtu rekreacinėms funkcijoms tenkinti (civilinės bylos II t., el.b.l. 8).
28. D. B. teismui pateiktame 2023 m. spalio 20 d. Neklasifikuojamų apgyvendinimo tiekėjų sąraše nurodyta, jog žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkė G. B. registruota Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnybos Licencijuotas turizmo neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų tiekėju (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), tipas – turistinės stovyklos paslaugos, apgyvendinimo vietos pavadinimas - „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė (I t., el.b.l. 23), pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio 17 d. (I t., el.b.l. 219).
29. Atsakant į Apelianto argumentus dėl jam pateiktų Privalomųjų nurodymų aiškumo atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje aiškindamas iki 2020-11-01 galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio nuostatų (kuriose buvo įtvirtinti analogiški reikalavimai administracinio sprendimo turiniui kaip ir yra reglamentuojama šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnyje) ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentavo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
30. Taigi 2023 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie AM Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus D. B. surašyti Privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pašalinti tualetą, persirengimo kabiną, pavėsinę, 3 dengtus gultus, medinius laiptus, pavėsinę, šalia pavėsinės esančią nuogrindą, pirtį, dengtą gultą ir malkinę yra teisėti iš esmės, tai yra savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimti kompetentingo subjekto, juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, yra aiškūs ir suprantami, įteikti tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties naikinti.
31. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų aplinkos apsaugos pareigūno duotuose privalomuose nurodymuose nustatytų reikalavimų gali šalinti tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šių reikalavimų. Vadinasi, vien tai, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos pareigūno duotuose privalomuose nurodymuose nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmens veikoje yra ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Taikant ANK 317 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku šiuos reikalavimus įvykdyti. Būtent šioje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad D. B. negalėjo įvykdyti Privalomųjų nurodymų.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nepadarė esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti D. B. skundą, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje, paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.