Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Z. pareiškimą (prašymą) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. Z., trečiajam asmeniui P. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškinį, t. y. priteisė iš atsakovės V. Z. ieškovo UAB „Legal Balance“ naudai 17 778,08 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 512,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybės naudai 18,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vienos iš šių aplinkybių buvimą: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-968-264/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-94-613/2018). Teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovė nurodo, kad dėl nedarbingumo neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, pranešti teismui apie neatvykimo priežastis, jai apie teismo posėdžio datą nebuvo žinoma, procesiniai dokumentai neįteikti. Atsakovei V. Z. ieškinio su priedais nuorašai ir teismo pranešimas apie atsakovės pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Legal Balance“ 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. išdavė teismo įsakymą ir iš skolininkės V. Z. išieškojo kreditoriaus UAB „Legal Balance“ naudai 18 912,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas kartu su teismo pranešimu 2018 m. rugsėjo 20 d. išsiųstas atsakovei, jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir skolininkei V. Z. asmeniškai įteiktas 2018 m. rugsėjo 24 d. Skolininkė V. Z. 2018 m. spalio 15 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, kuriuos teismas priėmė ir 2018 m. spalio 16 d. pranešimu informavo UAB „Legal Balance“ apie gautus prieštaravimus ir jo teisę pateikti ieškinį. UAB „Legal Balance“ 2018 m. spalio 29 d. pateikė teismui ieškinį, kurį teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė bei panaikino Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymą. Atsakovei V. Z. ieškinio su priedais, teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties nuorašai, teismo pranešimas apie atsakovės pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį išsiųsti atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai atsakovei neįteikti ir grąžinti teismui (3 t., e. b. l. 18). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovės gyvenamosios vietos adresu, apie gautą ieškinį atsakovė buvo informuota 2018 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku bei paprašyta jos procesinius dokumentus atsiimti teisme, kadangi jų apimtis yra didelė, atsakovė V. Z. 2018 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku informavo teismą, jog gydosi traumas. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nesant duomenų apie kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą ar jos buvimo vietą, elektroniniu laišku informavus atsakovę, atsakovei procesiniai dokumentai pakartotinai du kartus buvo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat atsakovės įmonės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai atsakovei neįteikti. Atsakovei V. Z. iki 2019 m. sausio mėnesio neatvykus į teismą, o teismui išnaudojus visas prieinamas priemones, procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti į jos deklaruotą gyvenamąją vietą ir laikyti įteiktais 2019 m. vasario 16 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktus procesinius dokumentus palikimo (2019 m. sausio 16 d.) adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas, įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, pagrįstai laikė procesinius dokumentus įteiktais, todėl atsakovės argumentai, susiję su procesinių dokumentų jai neįteikimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys priimtas 2018 m. spalio 31 d. po atsakovės pateiktų prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, teismui panaikinus atsakovės atžvilgiu 2018 m. spalio 31 d. priimtą teismo įsakymą. Šios aplinkybės byloja, kad atsakovė apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą žinojo, tačiau jo eiga bei vykstančiu procesu nesidomėjo. Byloje esantis teismo posėdžių sekretorės elektroninis pranešimas ir atsakovės atsakymas į jį taip pat patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie ieškovo UAB „Legal Balance“ pateiktą ieškinį, tolimesnį vykstantį teisminį procesą bei procesinių dokumentų išsiuntimą jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes buvo nedarbinga, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų atsakovė nedarbinga buvo nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Pirmasis pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu paliktas 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. iki atsakovės nedarbingumo. Be to, atsakovė būdama nedarbinga 2018 m. gruodžio 4 d. atsakė į minėtą teismo posėdžių sekretorės pranešimą apie jai įteiktinus procesinius dokumentus, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė būdama nedarbinga bei žinodama apie UAB „Legal Balance“ pateiktą ieškinį, 2019 m. sausio 18 d. dalyvavo teismo posėdyje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-632-314/2019, kuri buvo nagrinėjama Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose, tačiau ji, atvykusi į teismą, procesinių dokumentų šioje byloje, neatsiėmė. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsakovė žinojo apie vykstantį teisminį procesą, tačiau byla nesidomėjo, vengė priimti procesinius dokumentus bei išreikšti savo poziciją dėl jai pareikšto ieškinio ir toks atsakovės elgesys pripažintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Kita aplinkybė, kurią atsakovė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra suformuota nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-349/2012).

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp P. B. ir atsakovės V. Z. 2018 m. balandžio 22 d. buvo sudarytos septynios pirkimo - pardavimo sutartys (toliau – Sutartys), pagal kurias P. B. perleido atsakovei V. Z. nuosavybės teisę į Sutartyse nurodytas prekes, o atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. birželio 30 d. P. B. sumokėti 17 500,00 Eur. Sutarčių II dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos analogiškos nuostatos: trečiasis asmuo P. B. įsipareigoja prekes perduoti atsakovei V. Z., o atsakovė prekes priimti sutarties pasirašymo metu abiejų sutarties šalių sutartoje vietoje; trečiasis asmuo P. B. laikomas tinkamai įvykdęs prievolę perduoti prekes, jeigu prekių kiekis, kokybė, asortimentas ir kt. atitinka sutarties ir teisės aktų reikalavimus; atsakovė laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę priimti prekes, jeigu priėmė visas jai pateiktas prekes, kurių kiekis, kokybė, asortimentas ir kt. atitinka sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Atsakovė teigia, kad jai prekės nebuvo perduotos, tačiau tai paneigia byloje pateikti duomenys. Atsakovė pateiktame 2018 m. liepos 9 d. elektroniniame laiške trečiajam asmeniui P. B., nurodo, jog būtų gerai, kad savo prekes trečiasis asmuo paimtų, nes jomis ji nesinaudoja ir jų įsigyti neketina, o 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodo, kad prekė yra. Trečiasis asmuo P. B. atsiliepime patvirtino, jog prekės atsakovei yra perduotos bei laikomos atsakovės darbo vietoje. Byloje esantys įrodymai pavirtina, kad prekės atsakovei buvo perduotos, tuo tarpų atsakovė įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo P. B. 2018 m. liepos 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-07/22 perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Byloje įrodymų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę pagal Sutartis, nėra. Atsakovė tinkamai ir laiku sutartinės prievolės nevykdė, ieškovas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 17 500,00 Eur skolą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.309 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis), 278,08 Eur kompensacines palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies).

Atsakovės prašymuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomos aplinkybės nepaneigia priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismo sprendimas galėjo būti priimtas pažeidus formalias įrodymų vertinimo taisykles ir yra akivaizdžiai neteisingas. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymų tyrimą, t. y. įsitikino, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus buvo pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovės prašymuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išnagrinėjęs atsakovės prašymuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus bei ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad, nesant pagrindo panaikinti 2019 m. kovo 12 d. priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovės pareiškimas (prašymas) negali būti tenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 5,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės V. Z. pareiškimo (prašymo) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,22 Eur (penkių eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.