Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) S. P., atstovaujamo advokato padėjėjo Mariaus Cechanavičiaus, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje Sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima Sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo Sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks Sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti Sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas įrodinėja abi aplinkybes, pasak jo, sudarančias pagrindą naikinti sprendimą už akių. Visų pirma, atsakovas nurodo, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, t. y. ieškovė nėra pateikusi prašymo priimti byloje sprendimą už akių, todėl teismas negalėjo pasinaudoti jam suteikiama diskrecijos teise ir byloje priimti sprendimą už akių, be to ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą pateikti dubliką, neišreiškė valios, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių atsakovui nepateikus tripliko. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo argumentais. Iš byloje esančios medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo atstovui teismo procesiniai dokumentai dėl paruošiamojo dokumento (tripliko) pateikimo buvo įteikti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 punktas). Atsakovo atstovas savo pareigos pateikti teismui tripliką neįvykdė. CPK 227 straipsnio 3 dalis nustato, kad jei šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (šiuo atveju tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad ieškovė nėra pateikusi prašymo priimti sprendimą už akių kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nurodydama, jog sutinka, kad esant Lietuvos CPK nustatytiems pagrindams, byloje būtų priimtas sprendimas už akių, aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo savo nuomonę dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių. CPK numato teismui teisę priimti sprendimą už akių ne tik tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis), bet ir kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko) (CPK 227 straipsnio 3 dalis). Todėl esant ieškovės sutikimui esant CPK numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą už akių. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė aplinkybių, liudijančių paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežastis, jų svarbumą, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis, 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, paties atsakovo neveikimas ir pasyvumas, nepateikiant tripliko, sąlygojo tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovas kaip argumentus dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo nurodo tai, kad teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kuria remdamasis padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas vadovavo bendrovei iki pat bankroto bylos iškėlimo ir neįvykdė pareigos inicijuoti bankroto bylą. Atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą su teismo priimtu sprendimu – atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos atsakovo argumentus, padarė išvadą, kad atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyta atsakovo pozicija jau buvo išdėstyta atsiliepime į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, priimdama sprendimą už akių, įvertino abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius duomenis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pasak atsakovo, išsamiai netyrė atsakovo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir priėmė nemotyvuotą sprendimą už akių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarė priimti sprendimą už akių, formaliai patikrinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus ir darė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažymėjo, kad bendrovė dar atsakovo vadovavimo laikotarpiu tapo nemokia (bendrovės nemokumo faktas konstatuotas nutartimi iškelti bendrovei bankroto bylą, o nemokumo momentas laikytinas atsiradusiu atsakovo vadovavimo laikotarpiu, kadangi po atsakovo atleidimo bendrovė toliau veiklos nebevykdė). Nors pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė priimdamas sprendimą už akių, tačiau nurodytas aplinkybes, kad įmonė tapo nemokia atsakovo vadovavimo laikotarpiu ir būtent atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą ir ją tinkamai įvykdė.Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus atskirojo skundo, apelianto (atsakovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.