- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-79-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05062-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9997-1071/2024 pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl antstolės V. V. veiksmų prašė pripažinti antstolę V. V. pažeidus pareiškėjo teisę į vykdomųjų bylų susipažinimą bei išreikalauti iš antstolės vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad iš antstolės V. V. elektroniniu pašto buvo gauti aštuoni patvarkymai dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, tačiau turint pagrindo įtarti, kad vykdymo procesai pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomi neskaidriai, pareiškėjas 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į antstolę su prašymu sudaryti sąlygas susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Pareiškėjui kreipusis į antstolę telefonu, buvo patvirtinta, kad pareiškėjas gali atvykti susipažinti su vykdomosiomis bylomis 2024 m. liepos 15 d. Atvykus į antstolės kontorą, pareiškėjas buvo informuotas, kad vykdomosios bylos buvo vedamos elektroniniu būdu, todėl vykdomųjų bylų kontoroje nėra, o antstolė disponuoja tik elektroniniais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog antstolės kontoroje susipažinti su vykdomosiomis bylomis galimybių nėra, o antstolių kontorai persiųsti duomenis į pareiškėjo elektroninį paštą neleidžia įstatymas. Pareiškėjas pažymėjo, kad prie antstolio elektroninės bazės prisijungti neturi techninių galimybių. 2024 m. liepos 17 d. pareiškėjas elektroniniu paštu antstolei išsiuntė skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau patvarkymo iš antstolės negavo.
Atsiliepimas
3. Antstolė V. V. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą palikti nenagrinėtu. Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. liepos 4 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė prašymą sudaryti sąlygas susipažinti su vykdomosiomis bylomis, tačiau pažymėjo, kad pateiktas prašymas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas prašymą pateikė ne per Antstolių informacinę sistemą, o atsiuntė elektroniniu paštu, nepasirašytą kvalifikuotu parašu. Pareiškėjas prašymo raštu antstolei nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad įstatymo nustatytos formos prašymai buvo teikti. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, bei, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra elektroninės. 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjas atvyko į kontorą, kurioje jam buvo sudarytos reikiamos techninės galimybės susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Prisijungimui prie savo vykdomųjų bylų pakanka savo tapatybę patvirtinti elektroninės bankininkystės pagalba, tačiau skolininkas šiomis priemonėmis atsisakė pasinaudoti. Antstolė atsiliepime nurodė, kad nesant galimybių susipažinti su elektroninėmis bylomis, pareiškėjas turėjo teisę prašyti gauti elektroninių bylų popierinę kopiją arba elektroninės bylos skaitmeninę kopiją nuotoliniu būdu, sumokėjus Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatyta įkainį už kopijų parengimą, tačiau pareiškėjas nei viena jam iš suteiktų teisių nepasinaudojo. Antstolė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo 2024 m. liepos 17 d. pateiktas skundas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėjas atsiuntė fotonuotrauką jpg formatu, nepasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, o skundo originalo registruota pašto siunta neatsiuntė, dėl ko antstolė laikė, kad skundas yra nepateiktas ir yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 510 straipsnio ir 512 straipsnio nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
Šalies argumentai
5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 16 d. antstolei elektroniniu paštu pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolę pažeidus pareiškėjo teisę į vykdomųjų bylų susipažinimą. Antstolė, gavusi pareiškėjo skundą, pateiktą elektroniniu paštu, 2024 m. liepos 18 d. taip pat elektroniniu paštu patvirtino pareiškėjui, jog jo elektroninį laišką gavo, jame pažymėdama, kad antstolei 2024 m. liepos 16 d. pateiktas skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, byloje jokių duomenų apie tai, kad antstolė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą būtų išsprendusi motyvuotu patvarkymu kaip tai numato CPK 613 straipsnis, nėra. Teismas nurodė, kad antstolė, įvertinusi, jog skundas yra nenagrinėtinas ir nepriimtinas (pateiktas su trūkumais), turėjo pareiškėjo 2024 m. liepos 16 d. skundo priėmimo klausimą išspręsti priimant patvarkymą (dėl skundo trūkumų pašalinimo ar atsisakymo priimti skundą ar pan.) per penkias darbo dienas nuo jo gavimo (CPK 510 straipsnio 3 dalis), jame nurodant motyvus ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perduoti teismui.
7. Teismas sprendė, kad antstolei nepriėmus patvarkymo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą penkių darbo dienų terminą, antstolė pažeidė vykdymo proceso normas, kas teismui sudarė pagrindą pripažinti antstolės neveikimą.
8. Pripažinus antstolės neveikimą neteisėtu, teismas pareiškėjo 2024 m. liepos 31 d. skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjo iš esmės.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 31 d. skundu prašė pripažinti antstolę pažeidus pareiškėjo teisę į vykdomųjų bylų susipažinimą, kadangi antstolė atsisakė pareiškėjui sudaryti sąlygas susipažinti su vykdomosiomis bylomis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesą bei antstolių veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina galimybę vykdomąsias bylas antstoliams tvarkyti vien elektronine forma.
Atsiliepimas
11. Teismas sutiko su antstolės atsiliepime nurodytais argumentai, kad proceso dalyviai, norėdami susipažinti su jiems skirtais procesiniais dokumentais, ar kita vykdomosios bylos medžiaga, taip pat norėdami sužinoti, kokius veiksmus ir kada atliko antstolis, gali šią informaciją gauti prisijungę prie Antstolių informacinės sistemos ir pasirinkę konkrečią juos dominančią vykdomąją bylą. Prisijungimui prie savo vykdomųjų bylų pakanka savo tapatybę patvirtinti elektroninės bankininkystės pagalba (elektroninis parašas ar mobilusis parašas nėra būtinas).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su vykdomosiomis elektroninėmis bylomis, taip pat gauti elektroninių bylų kopijas, sumokėjus Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatyta įkainį už kopijų parengimą, tačiau pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos dėl jų susipažinimo ir tokiu būdu pats atsisakė su jomis susipažinti.
13. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolės V. V. veiksmų neteisėtumo, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei į posėdį kviesti liudininkę S. S.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Antstolės pateiktos susipažinimo prielaidos atmestinos, nes antstolės pozicija nesąžininga. Antstolė nesudarė galimybės susipažinti su elektronine byla kontoroje, nors tokia galimybė buvo, antstolių kontoroje nesiūlė padaryti kopijų už atlygį, nes kontoros darbuotojas informavo, kad vykdomųjų bylų iš viso nėra. Be to, kad užsakyti kopijas reikia žinoti dokumentus.
14.2. Teismas nutarties nepagrindė nei faktais, nei įrodymais, nei teisės aktais. Neginčytinas faktas, kad pareiškėjui buvo nurodyta atvykti į antstolės kontorą susipažinti su vykdomosiomis bylomis, ką pareiškėjas ir padarė.
14.3. Teismo subjektyvi prielaida, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ar gauti elektroninių bylų kopijas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo iškvietimo
17. Apeliantas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei į posėdį kviesti liudytoją S. S..
18. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui. Todėl šalis, teikdama prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas savaime nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo. Apeliantas nors ir suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo neargumentavo, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantas prašo posėdžio metu apklausti liudytoją, tačiau toks prašymas nebuvo reikštas pirmosios instancijos teisme, be to atskirojo skundo argumentams įvertinti byloje pakanka rašytinės medžiagos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, o prašymas apklausti liudytoją atmetamas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė 2024 m. liepos 1 d. užbaigė vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsiuntė pareiškėjui patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo. 2024 m. liepos 4 d. pareiškėjas kreipėsi elektroniniu paštu į antstolę su prašymu sudaryti sąlygas susipažinti su minėtomis vykdomosiomis bylomis. 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjas atvyko į antstolės kontorą susipažinti su vykdomosiomis bylomis, tačiau pareiškėjui su vykdomosiomis bylomis susipažinti nepavyko. 2024 m. liepos 16 d. pareiškėjas antstolei elektroniniu paštu pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolę pažeidus pareiškėjo teisę į vykdomųjų bylų susipažinimą. 2024 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu antstolė patvirtino pareiškėjui, kad elektroninį laišką gavo, tačiau pažymėjo, kad pateiktas skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Antstolei skundo neišnagrinėjus per penkias darbo dienas pareiškėjas 2024 m. liepos 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pripažino antstolės neveikimą, t. y. patvarkymo nepriėmimą per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą penkių darbo dienų terminą, neteisėtu bei pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjo iš esmės.
20. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjas buvo atvykęs į antstolės kontorą susipažinti su vykdomosiomis bylomis, ginčas kyla dėl to, kad pareiškėjo teigimu antstolė nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti elektroninėmis vykdomosiomis bylomis.
21. CPK 643 straipsnio 2 punktas numato, kad skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą.
22. Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine vykdomąja byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad jis turi įstatyminę teisę susipažinti su visa vykdomųjų bylų medžiaga, tačiau pažymi, kad pareiškėjo teisę susipažinti su vykdomosiomis bylomis reglamentuoja įstatymai.
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad antstolė nesudarė pareiškėjui galimybės susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis, nors tokią galimybę turėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 15 d. atvyko į antstolės kontorą, kurioje pareiškėjas buvo informuotas, kad vykdomosios bylos buvo vedamos elektroniniu būdu, todėl popierinių bylų kontoroje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Taigi, šiuo atveju, antstolei tvarkant vykdomąsias bylas elektronine forma, pareiškėjui antstolės kontoroje buvo sudarytos techninės sąlygos prisijungti prie Vykdomosios bylos portalo adresu www.antstoliai.lt. Prisijungti prie Vykdomosios bylos portalo galimai sertifikatu, mobiliuoju elektroniniu parašu arba per elektroninę bankininkystę, tačiau kaip pats pareiškėjas pripažįsta, antstolės siūloma priemone nesutiko pasinaudoti. Apeliantas nurodo, kad neturi galimybės naudotis elektronine bankininkyste, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad asmens nesinaudojimas elektronine bankininkyste priklauso išimtinai nuo paties asmens valios – nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga. Taigi, apelianto argumentas, kad antstolė nesudarė galimybės susipažinti su elektronine byla kontoroje, nors tokia galimybė buvo, atmetamas kaip nepagrįstas.
25. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad antstolė nesiūlė padaryti kopijų už atlygį, nes kontoros atstovas informavo, kad vykdomųjų bylų iš viso nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, apeliantas pats nurodė, kad buvo informuotas, jog vykdomosios bylos buvo vedamos elektroniniu būdu bei antstolės kontora disponuoja elektroniniais duomenimis, todėl apelianto teiginys, kad kontoros atstovas apeliantą informavo, jog vykdomųjų bylų iš viso nėra, vertinimas kritiškai. Visų antra, nėra jokių byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą gauti popierines vykdomųjų bylos kopijas ir būtų sumokėjęs už vykdomųjų bylų kopijų parengimą Sprendimų vykdymo instrukcijose numatytus įkainius. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai vertinami kaip nepagrįsti.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.