Civilinė byla Nr. e2A-162-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-05009-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.9.2. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Medicinos bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9475-452/2018 pagal ieškovės UAB Medicinos bankas ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. K., Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB Medicinos bankas teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo A. V. priteisti 456,96 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad ginčo sumą atsakovas iš banko įgijo be teisinio pagrindo. Atliekant eurų keitimo į svarus operaciją 2018-04-16 atsakovui buvo išmokėta didesnė nei turėjo būti išmokėta suma. Klientų aptarnavimo vadybininkė R. K. manė, kad atsakovas davė 2100 Eur, todėl jam išmokėjo 1800 GBP ir 3,04 Eur. 3. Darbo dienos pabaigoje, perskaičiavus R. K. kasą buvo nustatytas 460 Eur trūkumas. 4. Iš banko apsaugos vaizdo kamerų įrašų nustatyta, kad atsakovas banko darbuotojai padavė 1640 Eur ir gavo 1800 GBP, nors pagal operacijai taikytą kursą jis turėjo sumokėti 2096,96 Eur. 5. Su atsakovu buvo bandoma ginčą spręsti taikiai, tačiau jis nesutiko grąžinti jam be pagrindo išmokėtą sumą. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 12 d. sprendimu UAB Medicinos bankas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 150 Eur A. V. bylinėjimosi išlaidų ir 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. 7. Teismas pasisakė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumas buvo įrodinėjamas banko apsaugos kamerų vaizdo įrašais, teigiant, kad sumažinus vaizdo įrašo greitį, matyti, kaip atsakovas banko darbuotojai perdavė trisdešimt banknotų po 50 Eur ir septynias kupiūras po 20 Eur. Teismas vertino, kad iš peržiūrėto vaizdo įrašo negalima neginčijamai teigti, kad atsakovo keitimui perduotų pinigų nominalai po 50 ir 20, kurių bendra suma 1640 Eur, nes pinigų kupiūros yra neryškios ir jose esančių skaičių nustatyti neįmanoma. Tai, kad skiriasi pinigų kupiūrų atspalviai, negali būti laikoma objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas keitimui pateikė mažesnės vertės pinigų sumą, nei reikalinga perkant 1800 GBP. Šio įrašo ekspertizės nebuvo prašoma atlikti. 8. Teismas konstatuodamas, kad byla viešo intereso neturi ir šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, konstatavo, kad bankas, versdamasis indėlių bei kitų lėšų priėmimu ir išmokėjimu, prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę dėl nuostolių, kylančių iš jo veiklos nepakankamo patikimumo ir saugumo. 9. Teismas pažymėjo, kad banko darbuotoja pripažino faktą, kad 1800 GBP išmokėjo, pasitikėdama ir neperskaičiavusi atsakovo paduotų eurų, neatkreipusi dėmesio į valiutos tikrinimo - skaičiavimo aparate nurodytą gautą pinigų sumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, pateisinančių tokį trečiojo asmens nerūpestingą pasitikėjimą. Iš byloje pateiktos 2018-04-16 kasos žurnalo ataskaitos ir R. K. paaiškinimo nustatyta, kad banko darbuotoja nurodytą dieną atliko ne vieną valiutos keitimo operaciją, todėl trūkumas galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių nei nurodytos. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, nuostolių atsiradimo rizika tenka pačiai ieškovei. Valiutos pardavimo kvitas nėra nuginčytas, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas 456,96 Eur pinigines lėšas įgijo be teisėto pagrindo ir ieškinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9475-452/2018 ir civilinį ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjimo visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepanaikino esminių prieštaravimų. 12. Pažymi, kad joks įstatymas, nei pats bankas nebuvo numatęs, kad būtent bankui tenka skaičiavimo apsirikimų rizika. Įgyvendindama savo pareigas šalis neturi teisės kito civilinių santykių dalyvio klaidinti, siekti pasinaudoti kitos šalies apsirikimu, nutylėti reikšmingas aplinkybes, atlikti kitus nesąžiningus veiksmus. Banko darbuotojos paaiškinimas, kad ji matė, kaip atsakovas ant stalo skaičiuoja eurų banknotus ir pasitikėjo jo nurodoma suma, nereiškia, banko nerūpestingumo bei, kad ši aplinkybė užkirstų galimybę reikalauti iš atsakovo per skaičiavimo apsirikimą negautų piniginių lėšų. 13. Aptariamu atveju, paaiškėjus atsakovo nepagrįsto praturtėjimo faktui, bankas elgėsi sąžiningai bei prieš kreipdamasis į teismą bandė ginčo situaciją išspręsti taikiai. 14. Apeliantės vertinimu, sprendimo išvados, jog už nuostolių atsiradimą išimtinai atsakingas nukentėjęs asmuo, yra iš esmės neteisingos. Pagrindo teigti, kad banko veikla būtų nepatikima ar nesaugi bei juo labiau daryti išvadą, kad atsakovas turėtų teisę pasilikti be pagrindo dėl žmogiškosios klaidos gautus pinigus ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti, nėra. 15. Apeliantė pabrėžia, kad iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas ant stalo pirmiausia padėjo du banknotus po 50 Eur - iš viso 100 Eur (8 val. 47 min. 12 sek. - 8 val. 47 min. 21), po to skaičiavo banknotus, kurių nominalas yra 20 Eur, t.y. 7 kupiūras po 20 Eur - iš viso 140 Eur (8 val. 47 min. 21 sek - 8 val. 47 min. 25 sek.) ir galiausiai perskaičiavo banknotus, kurių nominalas yra 50 Eur, t.y. 28 kupiūras po 50 Eur - iš viso 1 400 Eur (8 val. 47 min. 25 sek. - 8 val. 47 min. 43 sek.). Tokiu būdu, apeliantės vertimu patvirtinama, kad atsakovas iš viso padavė banko darbuotojai 1 640 Eur. 16. Nurodo, kad aiškinantis aplinkybes kokio nominalo kupiūros buvo perduodamas banko darbuotojai, atsakovas buvo nenuoseklus, teigdamas, kad perdavė tik po 50 Eur kupiūras, vėliau poziciją pakeitė, pripažindamas, kad perdavė ir 20 Eur nominalo kupiūras. Apeliantės vertinimu, apeliaciniame skunde pateikiami sustabdyti keturi vaizdo įrašo kadrai taip pat patvirtina, kad buvo pateikti dviejų rūšių eurų banknotai, kuriuos atsakovas akivaizdžiai suskirto į dvi krūveles. Banko darbuotoja vėlgi gautus pinigus išrūšiuoja į dvi atskiras krūveles bei pagal banknotų nominalus sudeda į dvi atskiras kasos stalčiaus dalis. 17. Nesutinka su teismo išvada, kad iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti kokie banknotai buvo perduoti bankui. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl banknotų kiekio, dėl šios aplinkybės pastebėjimų neturėjo ir pirmosios instancijos teismas. Net ir darant prielaidą, kad visi banknotai galėjo būti po 50 Eur, tai vis tiek akivaizdu, kad atsakovas neperdavė bankui, kaip teigia, 2 100 Eur. Jei visi banknotai būtų buvę po 50 Eur, tai tada atsakovas bankui turėjo iš viso perduoti 37 tokio nominalo kupiūras, kurių bendra suma sudarytų tik 1 850 Eur, t.y. iki atsakovo deklaruojamų 2 100 Eur dar trūksta 250 Eur. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus. 18. Mano, kad teismas selektyviai rėmėsi teiginiu, jog vaizdo įrašas yra nepakankamos kokybės ir dėl to negalima nustatyti, kokio nominalo banknotus padavė atsakovas. Nurodo, kad iš banko darbuotojos R. K. 2018-04-16 apyvartos ir likučių kasoje ataskaitos matyti, kad minėtą dieną susidarė piniginių lėšų trūkumas, kuris nėra paneigtas. 19. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tol, kol 2018-04-16 valiutos pardavimo kvitas nėra nuginčytas, nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovas davė teisingą pinigų sumą, apeliantės vertinimu, yra klaidinga. Vien ta aplinkybė, jog egzistuoja dokumentas patvirtinantis valiutos keitimo faktą, nereiškia, kad bankas turi ginčyti visą sandorį, o vėliau dar prašyti taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas. 20. Nurodo, kad šalių sudarytas valiutos keitimo sandoris yra realinis, jis faktiškai buvo sudarytas tik dėl 1 408,76 GBP pirkimo - pardavimo, todėl likusi atsakovo gauta 391,24 GBP suma laikytina kaip gauta be teisinio pagrindo, todėl priteistina. Byloje įrodinėjama, kad atliekant valiutos keitimo operaciją buvo padarytas skaičiavimo apsirikimas: šio apsirikimo rezultatas matyti kvite, kasos žurnale. Bankas paneiginėjo minėtuose dokumentuose esančią informaciją. 21. Apeliantės vertinumu, pateiktas apsaugos vaizdo kamerų įrašų, atsakovo ir banko darbuotojos paaiškinimų sisteminis įvertinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad žymiai labiau tikėtina, jog atsakovas perdavė bankui būtent 20 ir 50 Eur nominalo banknotus bei kad perduota suma buvo ne 2 100 Eur, o 1 640 Eur. Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo banko sąskaita bei padarytas teisės pažeidimas turėtų būti pašalintas. 22. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad bankas yra finansų institucija, kuriai keliami aukštesni atsargumo, atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Banko darbuotojos pozicija, kad ji pasitikėdama atsakovu, neperskaičiavo iš jo gautų pinigų, neatkreipė į valiutos tikrinimo aparato rodmenis, neatitinka tokių kriterijų. Pinigų trūkumo kasoje faktas buvo nustatytas darbo pabaigoje, nedalyvaujant atsakovui, ir atsakovas buvo ne vienintelis asmuo, atlikęs operaciją grynaisiais pinigais, todėl tikėtina, kad taip pat pažeidžiant aptartus kriterijus buvo aptarnauti ir kiti klientai. Todėl mano, kad už trečiojo asmens klaidas, atliekant grynųjų pinigų operacijas, finansinė atsakomybė negali būti perkeliama atsakovui, kaip banko klientui. 24. Atsakovas 50 Eur kupiūromis 2100 Eur sumą buvo pasiruošęs namuose. Jo veiksmų seka rodo, kad atsakovas buvo sąžiningas, nedėjo jokių pastangų suklaidinti banką, dar buvo fiksuojamas ieškovo apsaugos kameromis, o po dviejų savaičių atvykęs į banką apkaltintas pinigų trūkumu. 25. Pabrėžia, kad iš ieškovės pateiktų vaizdo įrašų objektyviai neįmanoma nustatyti nei kupiūrų skaičiaus nei nominalo. Jokių ekspertinių ar specialistų išvadų dėl vaizdo įrašo tyrimo atlikta nebuvo. 26. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti UAB Medicinos bankas apeliacinį skundą. 27. Pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, atkreipia dėmesį, kad ji nurodė, jog atsakovas perdavė kupiūras po 50 ir 20 Eur, o atsakovas šio teiginio neneigė. Atsakovas neperdavė jo nurodomos eurų sumos bankui, dėl ko susidarė trūkumas. Teismas, konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 28. Apeliacinis skundas atmestinas. 29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas UAB Medicinos bankas ieškinio reikalavimus, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai). 31. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu, kuriame detaliai įvertintas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų. 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Medicinos bankas klientų vadybininkė R. K. 2018-04-16 darbo dienos pabaigoje iš kasos likučių ataskaitos, vėliau perskaičiavus kasą nustatė, kad kasoje yra 460 Eur trūkumas. Iš valiutos pardavimo kvito Nr. 601980 matyti, kad 2018-04-16 8 val. 49 min. R. K. iškeitė 2095,46 Eur į 1800 GBP bei gavo už šią operaciją 1,50 Eur komisinį mokestį. Kasos žurnalo (ataskaitos data 2018-04-16) duomenys patvirtina, kad nurodytu kvite metu buvo atliekama analogiškos sumos eurų keitimo į Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) svarus operacija. Šalys neginčija, kad šis kvitas buvo išrašytas atliekant atsakovo valiutos keitimo operaciją.
33. Ginčas byloje kilo dėl 460 Eur trūkumo banko kasoje, kuris ieškovės vertinimu susidarė dėl to, kad atliekant būtent atsakovo A. V. banko darbuotojai pateiktų eurų keitimo procedūrą į svarus, buvo padaryta klaida, išmokant jam per didelę sumą. Ieškovė tokį reikalavimą iš esmės grindė banko Panevėžio filiale esančių apsaugos vaizdo kameros įrašais. Ieškovės vertinimu iš vaizdo įrašų galima identifikuoti, kad atsakovas banko darbuotojai perdavė ne 2100 Eur, o 1640 Eur (7 kupiūras po 20 Eur ir 30 kupiūrų po 50 Eur), o ši išmokėjo 1800 GPB, t.y. 460 Eur didesnę sumą, nei realiai pagal atsakovo pateiktą keisti eurų sumą privalėjo išmokėti. Atsakovas kategoriškai neigia tokio apsirikimo galimybę.
34. CK 6.237- 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (LAT 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose turi būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kad neigia, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, o pareiga įrodyti, kad ginčo piniginės lėšos įgytos esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui.
36. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš ieškovės pateikto vaizdo įrašo nustatyti kokią tiksliai sumą perdavė banko darbuotojai atsakovas nėra galimybių, yra nepagrįsta. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nei pirmosios instancijos teismui pateikti vaizdo įrašai, nei su apeliaciniu skundu pateikti šių įrašų sustabdyti kadrai, neleidžia spręsti nei kokia tiksliai eurų suma atsakovo buvo pateikta ieškovės darbuotojai, nei kokią tiksliai svarų suma jam buvo išmokėta. Vaizdo įrašo kokybė, peržiūros galimybės, neleidžia identifikuoti kokių ir kiek tiksliai kupiūrų buvo pateikta valiutos keitimo operacijos metu. Ieškovė neteikė prašymo skirti šio vaizdo įrašo ekspertizės ir nepasinaudojo teise kviesti į teismo posėdį specialistus su atitinkama įranga, kad būtų galimybė įrašą priartinti ar jį sulėtinti.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad eurai yra oficiali Lietuvos Respublikos valiuta ir, kad kiekvienam kasdienės patirties turinčiam Lietuvos gyventojui yra žinoma kaip atrodo skirtingos eurų kupiūros, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad vaizdo įrašo kokybė neleidžia objektyviai nustatyti atsakovo skaičiuotų ir perduotų ieškovės darbuotojai kupiūrų nominalo ir skaičiaus, o juo labiau tikslios perduotinos sumos.
38. Apeliaciniame skunde ir trečiojo asmens atsiliepime į jį akcentuojama aplinkybė dėl atsakovo banko darbuotojai teikiamų ne vieno nominalo, o kelių skirtingų nominalų kupiūrų (50 Eur ir 20 Eur) iš esmės negali būti vertinama kaip patvirtinanti neteisėtą atsakovo praturtėjimą ieškovės sąskaita. Tai, kad atsakovas teikdamas paaiškinimus po daugiau nei penkių mėnesių nuo ginčo valiutos keitimo operacijos, iš pradžių teigė, kad keitė tik 50 Eur kupiūras, o vėliau pripažino, kad galimai buvo ir po 20 Eur, taip pat nepaneigia, kad jis sumokėjo banko darbuotojai sumą, kuri nurodyta tokią operaciją patvirtinančiame kvite.
39. Atsakovo argumentai, kad banko darbuotojos R. K. paaiškinimai patvirtina kasos trūkumo 460 Eur sumai susidarymo priežastis, t.y., kad būtent atsakovui sumokėtą per didelę sumą, atmestini kaip nepagrįsti. R. K. nurodė, kad trūkumą pastebėjo tik darbo dienos pabaigoje, kasos žurnalo duomenys patvirtina, kad R. K. per visą darbo dieną atliko eilę operacijų, susijusių su didelėmis pinigų sumomis. Trečiojo asmens R. K. paaiškinimai patvirtina tik aplaidų pareigų vykdymą. Ji pripažino, kad pateiktus atsakovo eurus įdėjo į skaičiavimo aparatą, tačiau nepažiūrėjo kokią sumą rodė aparatas, pinigų taip pat pati neperskaičiavo. Teiginiai, kad ji matė kaip pinigus skaičiavo atsakovas, todėl ir neperskaičiavo jo duodamų pinigų, paneigti tais pačiais ieškovės pateiktais vaizdo įrašais iš kurių akivaizdžiai matyti, kad atsakovui skaičiuojant pinigus, banko darbuotoja pati skaičiavo iš jos kasos stalčiaus paimtus svarus, vėliau buvo pasišalinusi iš darbo vietos ir grįžo tik po kurio laiko. Sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija dėl trečiojo asmens veiksmų atliekant savo pareigas vertinimo ir pažymėtina, kad R. K. paaiškinimai apie pasitikėjimą klientu ir išmokėjimą sumos pagal kliento nurodymą, neatitinka finansinės įstaigos materialiniai atsakingo darbuotojo elementarių rūpestingumo ir atidumo standartų. Juolab, nėra suprantama, kokiu tikslu, kaip ji pati nurodė, pasitikėdama klientu, R. K. pinigus visgi dėjo į skaičiavimo aparatą ir tik po to išdavė valiutos pardavimo kvitą Nr. 601980, tuo patvirtindama, kad atsakovas jai sumokėjo 2095,46 Eur. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepaneigė šio kvito duomenų teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2018-04-16 valiutos keitimo operacijos metu įgijo 460 Eur įgijo be teisinio pagrindo.
40. Skirtingai nei vertina apeliantė, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos bendro pobūdžio išvados dėl bankams keliamų reikalavimų, susijusių su veiklos stabilumu, patikimumu, efektyvumu ir saugumu bei atitinkamai rizikos prisiėmimo, nesilaikant šių reikalavimų, iš esmės yra reikšmingos ir nagrinėjamam ginčui. Finansinės institucijos darbuotojams vykdantiems savo tiesiogines pareigas keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Būtent finansines operacijas banko pavedimu vykdantis darbuotojas privalo užtikrinti tokių paslaugų patikimumą ir teisingumą. Šiuo atveju, neįrodžius nutarties 34 punkte aptartų nepagrįsto praturtėjimo santykiams atsirasti būtinų sąlygų, atsakovui, kaip vienam iš tądien trečiojo asmens aptarnautų klientų, negali būti perkeliama pareiga atsakyti už akivaizdžiai pažeidžiant rūpestingumo ir atidumo standartus teikiamų finansinių paslaugų neigiamas pasekmes.
41. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo įrodymų vertinimo priimant sprendimą pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2013-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
42. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį argumentų, teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).
43. Atmetus ieškovės UAB Medicinos bankas apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 100 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, šias A. V. išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas atsakovo naudai pilnai priteisia iš ieškovės UAB Medicinos bankas (CPK 93 ir 98 straipsniai).
44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018-10-12 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,