Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-104-308/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2-104-308/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
UAB“Trašuva LT“
Atsakovas
V. B., N. B.
Trečiasis asmuo
UAB“Trašuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-104-308/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00632-201729Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9.; 3.4.1.11.4.3.2. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovės -UAB“Trašuva LT“ atstovui adv.padėjėjui Vitaliui Venckui,atsakovams V. B. ir N. B.,atsakovų atstovei adv.Angelei Ikasalienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB“Trašuva LT „ ieškinį atsakovams-V. B. ir N. B. bei trečiajam asmeniui-UAB“Trašuva“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė –UAB“Trašuva LT „ 2017-06-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. B. ir N. B. prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovų 32592,22 Eur skolos,5 proc.dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktu ieškiniu nurodė,kad Ies?kovas - UAB „Trašuva LT“ įgijo reikalavimo teises iš UAB “Trašuva”.UAB “Trašuva” ir Atsakovai Ūkininkas V. B. ir Ūkininkė N. B. 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. pasiras?e? gru?dų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis), kuriose Pardave?jas įsipareigojo nurodytais terminais parduoti Lietuvos Respublikoje taikomus kokybe?s reikalavimus atitinkantį gru?dų(z?irnių) kiekį, o Pirke?jas įsipareigojo nupirkti gru?dus (z?irnius) bei uz? juos sumoke?ti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pardave?jas įsipareigojo pagal gru?dų pirkimo - pardavimo sutartis Nr 2016.01.20 parduoti z?irnių 100 tonų kiekį uz? 200 EUR/t kainą (be PVM) ir pagal gru?dų pirkimo - pardavimo sutartis Nr2016.01.28 parduoti z?irnių 100 tonų kiekį uz? 200 EUR/t kainą (be PVM), įpareigojant Pirke?ją pasiimti mine?tą produkciją is? Pardave?jo sande?lių .

Sutarties Nr2016.01.20, 5.1 punktas numato, jog Pardave?jui, nepristac?ius nurodyto kiekio ir/ar kokybe?s gru?dų ar paz?eidus numatytus pristatymo terminus, privaloma per 10 kalendorinių dienų sumoke?ti 15 proc. dydz?io baudą Pirke?jui, skaic?iuojamą nuo nenupirkto gru?dų kiekio verte?s pagal pateikiamus skaičiavimus lentelėse :

Žemės ūkio produkcijos pav.Žemės ūkio produkcijos kiekis tonomis (įsk. svoriu)1 tonos kaina be PVM, EURBendra kaina be PVM, EURŽirniai.20020040 000.00Iš viso kaina be PVM:40 000.00PVM:8 400.00Bendra Sutarties kaina su PVM:48 400.00

Bendra Sutarties kaina su PVM, EURBaudos dydis, %Baudos suma, EUR48 400,0015%7 260.00

Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nurodytas baudos dydis buvo suderintas Šalių tarpusavio derybomis, įvertinus minimalius Pirke?jo nuostolius. Šalys pripaz?įsta, kad sutarta bauda yra protingo dydz?io ir buvo is? anksto įvertintas jos galimas taikymas nurodytais atvejais.

Pardave?jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (parduoti atitinkantį gru?dų kiekį – 200 tonų z?irnių), suke?le? z?alą (nuostolius) Pirke?jui de?l z?irnių nepristatymo į Klaipe?dos uostą pagal Pirke?jo ture?tas sutartis. Pardave?jo veiksmai tiesiogiai įtakojo z?alos (nuostolių) atsiradimą, tokiu bu?du suformuodamas sutartine?s civiline?s atsakomybe?s atsiradimą.

Punktas 6.11 numato prievolę abiems šalims nedelsiant ir nuolat viena kitą informuoti apie visas aplinkybes, trukdančias arba neleidžiančias vykdyti įsipareigojimų bei derinti priemones joms pašalinti. Minėtas grūdų(žirnių) kiekis sutartinių teisinių santykių pagrindu turėjo pasiekti UAB„Trašuva", o bet kokie trukdžiai įvykdyti minėtą prievolę turėjo būti pašalinti remiantis sąžiningumo,teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.). Šiems veiksmams neįvykus yra kvalifikuojamas sutartinių prievolių viseto pažeidimas.

Pirke?jas ūkininkė N. B. įsipareigojo pagal trąs?ų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2016.02.23 nupirkti trąs?ų amonio salietros N34 4% 48t kiekį uz? 265EUR/t kainą (be PVM) ir uz? jas atsiskaityti, Pardave?jas įpareigojo Pirke?jui trašas pristatyti jo nurodytu adresų kas ir buvo atlikta, o Pirke?jas prie?me? mine?tą produkciją is? Pardave?jo .

UAB „Trašuva“ el. pas?tu atsakovams -ūkininkui V. B. ir ūkininkei N. B. pateike? PVM sąskaitas – faktu?ras, remiantis gru?dų pirkimo-pardavimo sutartimi 2016.01.20 ir trąs?ų pirkimo-pardavimo sutartimi 2016.02.23:

1. 2017-01-27 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 20170127, kurios suma apmoke?jimui 7260,00 eurų;

2. 2016-10-10 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 2016101001, kurios suma apmoke?jimui 5880,60 eurų;

3. 2016-10-06 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 20161006, kurios suma apmoke?jimui 3097,60 eurų;

4. 2016-10-10 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 2016101001, kurios suma apmoke?jimui 15391,20 eurų;

Pagal auks?c?iau nurodytas sutartis nevykdant susitarimo sąlygų de?l gru?dų pristatymo ir neatsiskaic?ius uz? pateiktas trąs?as, atsakovai de?l trąs?ų kokybe?s niekada nereis?ke? pretenzijų nei z?odz?iu, nei ras?tis?kai, tac?iau nesiteikia apmoke?ti uz? pateiktas prekes bei numatytas baudas uz? nesilaikytas sutarties sąlygas.

Atsakovų nemotyvuotas neatsiskaitymas uz? prekes bei atliktas paslaugas paz?eidz?ia sąz?iningumo ir sąz?iningos dalykine?s praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvus (CK 6.158 str.).

Dėl delspinigių

Pagal Sutarties Nr2016.01.20, 5.5.p. ir Sutarties Nr.2016.02.23, 1.10. p., Atsakovas, neapmoke?jęs Ies?kovo is?ras?ytos ir pateiktos PVM sąskaitos – faktu?ros per 10 dienų, privalo moke?ti Ies?kovui 0,02% dydz?io delspinigius nuo laiku nesumoke?tos sumos uz? kiekvieną dieną.

1. 2017-01-27 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 20170127, kurios suma apmoke?jimui 7260,00 eurų;

Apmoke?jimo terminas – iki 2017-02-06. Delspinigiai 1d. – 1,452 eurai, viso delspinigiai sudaro 196,02 euro.

2. 2016-10-10 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 2016101001, kurios suma apmoke?jimui 5880,60 eurų;

Apmoke?jimo terminas – iki 2016-10-20. Delspinigiai 1d. – 1,18 eurai, viso delspinigiai (taikant 6 me?n. senatį ir skaic?iuojant 180 dienų) sudaro 212,40 eurus.

3. 2016-10-10 PVM sąskaita – faktu?ra Nr. 2016101001, kurios suma apmoke?jimui 15391,20 eurų;

Apmoke?jimo terminas – iki 2016-10-20. Delspinigiai 1d. – 3,08 eurai, viso delspinigiai (taikant 6 me?n. senatį ir skaic?iuojant 180 dienų) sudaro 554,40 euro.

Tokiu bu?du bendra skola yra 32592,22 euro.

CK 6.210 str. nurodoma, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo moke?ti 5 proc. dydz?io metines palu?kanas uz? sumą, kurią sumoke?ti praleistas terminas,jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palu?kanų dydz?io. CK 6.37 str. 2d. numatyta, kad skolininkas privalo moke?ti įstatymo nustatyto dydz?io palu?kanas uz? priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko įvykdymo (procesines palu?kanas).

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-06-28 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas pilnai.

Atsakovai 2017-07-19 pateikė byloje prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kur atsakovė N. B. su preliminariu sprendimu sutiko iš dalies prašydama priteisti iš jos 10891,20 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o ieškinį likusioje dalyje atmesti. Atsakovas V. B. ieškinio nepripažino ir prašė ieškinį prieš jį atmesti.

Prieštaravimu atsakovai nurodė, kad Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Trašuva” ir atsakovai ūkininkas V. B. ir ūkininkė N. B. 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. pasirašė grūdų pirkimo - pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad šias sutartis su UAB „Trašuva” - pirkėju pasirašė tik ūkininkas V. B. - pardavėjas. Minėtų sutarčių ūkininkė N. B. su UAB „Trašuva” nebuvo sudariusi. Šios aplinkybės teismas, priimdamas preliminarų sprendimą nepatikrino, nors minėtos sutartys teismui pateiktos. Taigi, ūkininkė N. B. nėra atsakinga už šių sutarčių vykdymą.

2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. su UAB „Trašuva” pasirašytomis grūdų pirkimo -pardavimo sutartimis pardavėjas ūkininkas V. B. įsipareigojo:

sutartimi Nr. 2016.01.20 parduoti žirnių 100 tonų už 200 EUR/t kainą (be PVM),

sutartimi Nr. 2016.01.28 parduoti žirnių 100 tonų už 200 EUR/t kainą (be PVM), įpareigojant pirkėją pasiimti minėtą produkciją iš pardavėjo sandėlių.

Atsakovas V. B. pripažįsta, kad neįvykdė įsipareigojimų pagal šias sutartis, todėl privalėjo sumokėti 15 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto grūdų kiekio vertės, kaip numatyta sutarčių 5.1 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjo t.y. ūkininko V. B. įsipareigojimų vykdymo terminai nurodytomis sutartimis nebuvo aptarti, todėl 5.1 punkte numatyta sąlyga dėl baudos mokėjimo per 10 kalendorinių dienų yra neapibrėžta, nes nekonkretizuotas termino pradžios kriterijus.

Baudos dydis 7260,00 Eur neginčijamas, šią sumą atsakovas ūkininkas V. B. sumokėjęs iki ieškinio pateikimo dviem mokėjimais:

2017-02-02 mokėjimo nurodymu Nr. 289744 UAB „Trašuva” sumokėta 1800 Eur sutarties netesybų;

2017-02-06 mokėjimo nurodymu Nr. 290409 UAB „Trašuva” sumokėta 5460 Eur netesybų;

Iš viso sumokėta 7260 Eur. Patvirtinant šį faktą pateikiami nurodyti mokėjimo dokumentai, be to, šios sumos UAB „Trašuva” apskaitoje įskaitytos, tai patvirtinama jų skolų suderinimo aktu.

Sumokėti baudą atsakovas ūkininkas V. B. termino nepraleido, todėl delspinigiai dėl šios sumos negali būti skaičiuojami. Pardavėjas UAB „Trašuva“ sąskaitą faktūrą serija SN Nr. 20170127 dėl 7260,00 Eur - bauda už sutarties nevykdymą pirkėjui V. B. išrašė 2017­-01-27, šios sąskaitos apmokėjimo terminas, kaip nurodyta ieškinyje (3 psl.) - iki 2017-02-06. Taigi sąskaitos apmokėjimo terminas nepažeistas. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad jei ūkininkas V. B. ir būtų pradelsęs apmokėjimo terminą, tai vis tiek skaičiuoti delspinigių nebūtų pagrindo, nes ieškinyje minimu sutarties 5.5 punktu pardavėjui ūkininkui V. B. nenumatyta prievolė mokėti delspinigius, nenumatytas ir delspinigių dydis.

Motyvuojamoji dalis

Nurodytų argumentų pagrindu ieškinys dalyje dėl 7260 Eur baudos ir nuo šios sumos skaičiuojamų delspinigių 196,02 Eur atmestinas abiejų atsakovų atžvilgiu.

Ieškovas -UAB „Trašuva LT“ nepateikė į bylą įrodymų, kad įgijo reikalavimo teisę iš UAB „Trašuva” pagal šios įmonės 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. pasirašytas grūdų pirkimo - pardavimo sutartis su pardavėju ūkininku V. B., todėl neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio dėl santykių, kylančių iš minėtų sutarčių (CPK 5 str.).

Dėl 2016-02-23 trąšų pirkimo pardavimo sutarties

Ieškinyje nurodoma, kad pirkėja ūkininkė N. B. įsipareigojo pagal trąšų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2016.02.23 nupirkti trąšų - amonio salietros N34 4% 48 t kiekį už 265 EUR/t kainą (be PVM) ir už jas atsiskaityti, pardavėjas įsipareigojo pirkėjui trąšas pristatyti jo nurodytu adresu, kas ir buvo atlikta, o Pirkėjas priėmė minėtą produkciją iš Pardavėjo.

Visų pirma, ūkininkė N. B. nesudariusi ir nepasirašiusi ieškinyje nurodytos sutarties, tuo pačiu neįsipareigojusi jokia sutartimi pirkti iš UAB „Trašuva“ trąšų.

Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra serija TPAR Nr. 20161006 išrašyta 2016-10-06 pardavėjo UAB „Trašuva“ ūkininkei N. B. apmokėti 5880,60 Eur už trąšas NPK+16 pateikta nepagrįstai, nes nei vienas iš atsakovų tokių trąšų iš UAB „Trašuva“ už 5880,60 Eur sumą nepirko ir tokių prekių negavo. Dėl šios priežasties nepagrįstai nuo šios sumos paskaičiuoti delspinigiai 212,40 Eur. Beje, tiek ieškinyje, tiek teismo sprendime sąskaita faktūra dėl šios sumos nurodoma, kad išrašyta 2016-10-10, o pateiktoje sąskaitoje data - 2016-10-06, nesutampa ir sąskaitos numeris.

Ieškinys dėl 5880,60 Eur už trąšas ir dėl 212,40 Eur delspinigių atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl PVM sąskaitos faktūros serija TPAR Nr. 20161006 išrašyta 2016-10-06 pardavėjo UAB „Trašuva“ ūkininkei N. B. apmokėti 5880,60 Eur už trąšas NPK+16, suma 3097,60 Eur už žirnių sėklas

Pardavėjo UAB „Trašuva“ 2016-10-06 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija PAR Nr. 20161006 3097,60 Eur už žirnių sėklas pirkėjo ūkininkės N. B. yra pilnai apmokėta trimis mokėjimais:

2016-11-04 sumokėta 1000 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 268214),

11-08 sumokėta 1000 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 268878),02-02 sumokėta 1200 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 289742), mokėjimų nurodymai pridedami.

Iš viso pagal nurodytą sąskaitą už žirnių sėklą pardavėjui sumokėta 3200 Eur. Atsakovė N. B. už žirnių sėklą su pardavėju UAB „Trašuva“ yra pilnai atsiskaičiuosi iki ieškinio pateikimo dienos, todėl ieškinys dėl 3097,60 Eur už žirnių sėklas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl PVM sąskaitos faktūros serija TPAR Nr. 2016101001, suma 15391,20 Eur už trąšas (amonio salietrą)

Atsakovė ūkininkė N. B. pripažįsta pirkusi iš pardavėjo UAB „Trašuva“ pagal 2016-10-10 PVM sąskaitą faktūrą serija TPAR Nr. 2016101001 trąšas (amonio salietrą) už 15391, 20 Eur. Už šią prekę atsiskaityta tik dalinai: 2017-02-06 mokėjimo nurodymu Nr. 290413 sumokėta 4500 Eur, likusi skola 10891, 20 Eur. Ieškinys tenkintinas tik šia apimtimi, jei priimant galutinį sprendimą, nebus atsiskaityta.

Ieškinyje nuo visos pirkimo sumos 15391,20 Eur skaičiuojami delspinigiai 554,40 Eur. Pažymėtina, kad reikalauti delspinigių nėra teisinio pagrindo, sąskaitoje nurodytos sutarties šalys jokiu dokumentu nėra susitarusios dėl delspinigių mokėjimo. Ieškinys dalyje dėl 554,40 Eur delspinigių atmestinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir neteisingai apskaičiuotas. Jeigu delspinigiai ir priklausytų, tai ieškinio pateikimo metu -2017-06-23 šešių mėnesių laikotarpis (taikant senatį), už kurį būtų skaičiuojami delspinigiai yra nuo 2016-12-23 iki 2017-06-23. Šiuo laikotarpiu skola jau nesudarė visos pirkimo sumos, 2017-02-06 skola buvo sumažinta iki 10891, 20 Eur, tačiau ieškovas nepaaiškina, kodėl delspinigius skaičiuoja nuo visos pirkimo sumos ir konkrečiai už kokį laikotarpį kalendoriškai. Aplamai, ieškovas visose trijose pozicijose dėl delspinigių nenurodo konkretaus laikotarpio, kuriuo skaičiuoja delspinigius, tai yra ieškinio trūkumas. Vienok, šiuo atveju tai netrukdo bylą išnagrinėti iš esmės, nes reikalavimas delspinigių dalyje anksčiau nurodytų motyvų pagrindu atmestinas.

Dėl solidarios atsakomybės

Ieškovas, pateikęs ieškinį priteisti iš atsakovų ūkininkų V. B. ir N. B. 32592,22 Eur bei procesines palūkanas, nenurodo kokia atsakovų atsakomybė - solidari ar subsidiari. Tenkindamas ieškinį, teismas savo iniciatyva prašomas sumas priteisė iš atsakovų solidariai, šio sprendimo niekaip nemotyvuodamas. Toks teismo sprendimas neteisingas. Atsakovai veikia kaip atskiri ūkininkai, jų valdos skirtingos, jos registruotos kaip atskiri savarankiški ūkininkų ūkiai. Tai nėra šeimos verslas ir nėra jungtinė veikla. Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš sutuoktinių dalyvauja tik savo ūkio veikloje. Teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles. Iškilus ginčui, vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš individualios įmonės veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Ši taisyklė pagal analogiją taikytina ir ūkininko ūkio atveju. Minėtoje kasacinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 pažymėta, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.).

Dėl vieno iš sutuoktinių prievolės, kylančios iš sudarytos sutarties vykdant ūkininko veiklą, pripažinimo bendra solidariąja abiejų sutuoktinių prievole pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-185-186/2016. Nagrinėjamu atveju, kaip ir paminėtoje byloje, atsakovai, veikdami kiekvienas atskirai kaip ūkininkai, sudarinėjo sandorius ūkininko ūkio veiklai vykdyti (įsigydavo sėklų, trąšų ir kt.). Akivaizdu, kad šie sandoriai nėra susiję su šeimos namų ūkio išlaikymu ar vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimu, todėl iš ieškinyje nurodytų sandorių kylančios prievolės negali būti pripažintos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. Ta aplinkybė, kad iš ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos galėjo būti panaudojamos šeimos interesais, savaime nesudaro pagrindo atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio ūkininko ūkio prievoles.

Dėl atsakovų atliktų mokėjimų

Prieštaravimuose nurodyti atsakovų mokėjimai UAB „Trašuva“ naudai atlikti į šios įmonės sąskaitą, es. Nordea banke, kurios duomenys nurodomi šios įmonės išrašytose sąskaitose, bei skelbiami įmonės intemetiniame puslapyje (www.trasuva.lt)

Ieškovas nepateikęs įrodymų, kad būtų perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Trašuva“ dėl ūkininko atsakovo V. B. kokių nors skolų. Atsakovas ūkininkas V. B., kaip minėta, 7260,00 Eur baudą sumokėjęs UAB „Trašuva“ iki ieškinio pateikimo dviem mokėjimais: 2017-02-02 mokėjimo nurodymu Nr. 289744 UAB „Trašuva” sumokėta 1800 Eur sutarties netesybų, 2017-02-06 mokėjimo nurodymu Nr. 290409 UAB „Trašuva” sumokėta 5460 Eur netesybų, iš viso sumokėta 7260 Eur. Taigi, ieškovas nepagrįstai pareiškęs ieškinį šioje dalyje dėl dviejų priežasčių - pirma, bauda buvo sumokėta sutarties šaliai iki ieškinio pareiškimo, antra, ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes nėra sutarties šalis.

Atsakovės N. B. prieštaravimuose nurodyti mokėjimai už žirnių sėklą atlikti UAB „Trašuva” naudai:

2016-11-04 sumokėta 1000 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 268214),

11-08 sumokėta 1000 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 268878),02-02 sumokėta 1200 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 289742).

2017-02-06 mokėjimo nurodymu Nr. 290413 sumokėta 4500 Eur už trąšas (amonio salietrą).

Reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Trašuva“ ir UAB „Trašuva LT“ dėl N. B. prievolių sudaryta 2017-02-01, pranešimas dėl reikalavimo perleidimo N. B. surašytas 2017-02-01, tačiau kada šis pranešimas N. B. įteiktas ir kad buvo įteiktas duomenų nėra, todėl N. B. pagrįstai 2017-02-02 ir 2017-02-06 atliko mokėjimus UAB „Trašuva“ naudai. Jeigu būtų traktuojama, kad nuo 2017-02-02 UAB „Trašuva“ nepagrįstai gavo mokėjimus iš N. B., tai tas sumas — 1200 Eur ir 4500 Eur UAB „Trašuva“ privalo perduoti UAB „Trašuva LT“, kuriai 2017-02-01 perleido reikalavimo teises į N. B. skolas arba grąžinti į mokėtojo sąskaitą, kitaip jos atžvilgiu galimas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Byloje pateiktame skolų suderinimo akte, kuris pasirašytas tik UAB „Trašuva“ vadovo G. S., nurodyti visi prieštaravimuose paminėti atsakovų atlikti mokėjimai, į kuriuos nenurodžius priežasčių, neatsižvelgta teikiant ieškinį.

Dėl žyminio mokesčio

Ieškinio suma yra 32592,22 Eur, žyminis mokestis šioje byloje, kuri nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir teikiant dokumentus tik elektroninių ryšių priemonėmis sudaro 367 Eur. Teismas preliminariame sprendime konstatavo, kad ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 353 Eur ir šią sumą ieškovui priteisė iš atsakovų, likusią sumą - 14 Eur priteisė iš atsakovų valstybei. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas UAB „Trašuva LT“ arba už jį kitas asmuo būtų sumokėjęs didesnę dalį žyminio mokesčio, tai 329 Eur. Dėl žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas iš viso pateikęs trejetą dokumentų. 2017-04-10 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 86 dėl 329 Eur žyminio mokesčio atliktas UAB ASUMA, ši įmonė neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, jos atliktas mokėjimas negali būti traktuojamas kaip ieškovo sumokėtas šioje byloje, ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti, kad ši suma jam būtų priteista iš atsakovų. Keičiant preliminarų sprendimą, pripažinus, kad atsakovės N. B. skola yra 10891,20Eur, žyminis mokestis nuo šios sumos sudarytų 123 Eur.

Ieškovas atsiliepimo į atsakovų prieštaravimą preliminariam sprendimui nepateikė.

Paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje atsakovė N. B. 2017-08-23 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 10891,20 Eur skolą ir 3 Eur palūkanų(5 proc.metinių palūkanų nuo 2017-06-27 ),iš viso 10894,20 Eur.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl likusios skolos priteisimo iš atsakovų. Nurodė, kad ieškovas yra gavęs atsakovės N. B. 2017-08-23 mokėjimu sumokėtą skolos dalį ir dėl to priimant galutinį sprendimą šiai sumai mažintina priteistina skolos suma. Ieškovas pateikė pagal sutartį atsakovams sutartyje nurodytus trąšų kiekius, sutartį sudaręs atsakovas V. B. nepateikė įrodymų, kad sutartis būtų buvusi neįvykdyta ar nepilnai įvykdyta, bei nepateikė įrodymų, kad jis būtų reikalavęs iš ieškovo sutartyje numatytos baudos dėl netinkamo sutarties įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad jie už gautas trąšas yra pilnai atsiskaitę. Ieškovo nurodomų 13,5 tonų trąšų NPK+16 jie savo ūkiuose nenaudojo ir šios trąšos jiems nebuvo perduotos.

Trečiojo asmens- UAB “Trašuva „atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, bei nepateikė savo atsiliepimo į ieškinį bei atsikirtimų atsakovų prieštaravimui preliminariam sprendimui.

Preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškinys atmestinas.

Byloje kartu su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai:

2016-01-20 ir 2016-01-28 sudarytos grūdų pirkimo –pardavimo sutartys tarp V. B. ir UAB “Trašuva“ ,kuriose buvo numatyta atsakovo V. B. pareiga parduoti ieškovui 200 tonų žirnių ir 8 tonų žirnių sėklų už numatytą kainą ,bei Sutarčių 5.1 p. nurodyta, jog pardavėjui(šiuo atveju V. B.) nepateikus pardavimui numatytų žirnių kiekių, yra numatyta 15 proc. bauda nuo nepatiektų grūdų vertės, kuri turi būti sumokama per 10 kalendorinių dienų.

V. B. vardu ir UAB “Trašuva“ 2016-02-23 ir 2016-02-26 sudarytos trąšų pirkimo-pardavimo sutartys ,kur nurodyta, jog atsakovas nupirks 24 tonas amonio salietros(2016-02-23 sutartį), 24 tonas amonio salietros ir 24 tonas kompleksinių trašų- azofoska 16-16-16 (2016-02-26 sutartį),atsiskaitymas už trąšas buvo numatytas iki 2016-10-01. Sutarčių 1.7 ir 1.8 p. buvo numatyta, kad pardavėjas nepristatęs nurodyto kiekio trąšų ar pažeidęs pristatymo terminus arba pirkėjas nenupirkęs sutartyje nurodyto trąšų kiekio moka kitai šaliai 15 proc. baudą nuo neparduoto(nenupirkto) trąšų kiekio vertės. Po sutarčių sudarymo buvo išrašyti dokumentai apmokėjimui:

2016-10-06 sąskaita faktūra ūkininkei N. B. už trąšas (NPK16) 13,5 tonos 5880,60 Eur sumai,

2016-10-10 PVM sąskaita faktūra ūkininkei N. B. už žirnių sėklas 8 tonas 3097,60 Eur ,

2016-10-06 sąskaita faktūra ūkininkei N. B. už trąšas (amonio salietrą) 48 tonos 15391,20 Eur sumai,

2017-01-27 sąskaita-faktūra V. B. dėl 15 proc. baudos 7260 Eur sumai sumokėjimo už sutarties neįvykdymą,

2017-02-28 UAB „Trašuva“ surašytas skolų suderinimo aktas, adresuotas ūkininkams V. B. ir N. B., kuriame fiksuota, jog 2016-11-01 buvo išrašytos 3 sąskaitos faktūros ir 2017-01-27 išrašyta sąskaita faktūra, viso 31 629,40 eur sumai ,bei nurodyta atlikti apmokėjimai 2016-11-01, 2016-11-06, 2017-02-02, 2017-02-06 viso 14 960 Eur sumai, o skolos likutį nurodant 16 669 Eur,

2016-12-08 UAB „Trašuva“ pretenzija ūkininkui V. B. dėl 2016-01-20 ir 2016-01-28 sutarties dėl žirnių 200 tonų 48400 Eur sumai pardavimo sąlygų nevykdymo, bei nurodyta reikalavimas dėl 15 proc. dydžio baudos,t.y.7260 Eur sumokėjimo UAB“Trašuva“,

2017-02-01 UAB “Trašuva „ ir „ Trašuva LT“ reikalavimo perleidimo sutartis, kur Sutarties 1 str. numatyta, jog UAB “Trašuva“ perleidžia UAB “Trašuva LT“ reikalavimo teises į N. B. ,kylančią iš 2016-10-10 išrašytos sąskaitos faktūros TPAR Nr. 2016101001 trąšas 15391, 20 Eur sumai(už amonio salietrą), 2016-10-06 išrašytos sąskaitos faktūros TPAR Nr. 20161006 trąšas 5880,60 Eur (už trąšas NPK+16) ir TPAR Nr. 20161006 3097,60 Eur sumai(už žirnių sėklas). Sutarties 5 p. numatyta, kad jeigu po šios Sutarties pasirašymo Skolininkas Kreditoriui perveda skolą, Kreditorius visas pinigines lėšas perveda į Naujojo kreditoriaus sąskaitą.

2017-02-01 UAB „Trašuva LT“ pranešimas (su pridedama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi) N. B., kad 2017-02-01 Reikalavimo teisių perėmimo sutarties pagrindu UAB “Trašuva LT“ yra įgijusi reikalavimo teises į neįvykdytas prievoles UAB “Trašuva“ pagal 2016-10-10 išrašytą sąskaitą faktūrą TPAR Nr. 2016101001 15391, 20 Eur sumai, 2016-10-06 išrašytą sąskaitą faktūrą TPAR Nr. 20161006 5880,60 Eur sumai ir 2016-10-06 išrašytą sąskaitą faktūrą PAR Nr. 20161006 3097,60 Eur sumai,bei nurodymas, kad nuo pranešimo gavimo dienos piniginės prievolės turi būti mokamos į nurodytą UAB“Trašuva LT“ banko sąskaitą. Tačiau ieškovas prie šio pranešimo nėra pateikęs jokių įrodymų, ar šis pranešimas atsakovei N. B. buvo išsiųstas, ar buvo įteiktas ir kokią dieną(pašto siuntos dokumento ar kt.).

2016-10-10 šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu 2016 m spalio 10-15 d.laikotarpiu dėl mokėjimo išdėstymo, kur spalio 10 d.16:06 val. UAB “Trašuva „atstovas S. S. rašė B., kad siunčia sąskaitas už trąšas ir žirnių sėklas, bei ragina susidėlioti atsiskaitymų tvarkaraštį už pateiktas prekes, o spalio 10 d.21:49 val. B. siųstame el .laiške yra nurodymas, jog sąskaitos už salietrą būtų išrašomos žmonos N. B. vardu, bei siūlomas grafikas atsiskaitymams. Spalio 15d.15:56 val. S. S. UAB “Trašuva“vardu rašė B. dėl N. B. rekvizitų atsiuntimo sąskaitų išrašymui.

Po preliminaraus sprendimo priėmimo, kartu su prieštaravimu ,buvo pateikta bankinio mokėjimo kopija, jog V. B.( pradinis mokėtojas N. B.) UAB „Trašuva LT“ sumokėjo 10 894,20 Eur skolos už trąšas ir palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas pateikė :

2016-03-16 krovinio važtaraštį Nr.AG/2016031601,kuriuo gavėjui V. B. buvo atgabenta 24 tonos amonio salietros trąšų, yra 2016-03-16 priėmimo parašas,

2016-03-24 krovinio važtaraštį Nr.AG/2016032405,kuriuo gavėjui V. B. buvo atgabenta 24 tonos amonio salietros trąšų, yra 2016-03-24 priėmimo parašas,

2016-04-05 krovinio važtaraštį Nr.AG/2016040501,kuriuo gavėjui V. B. buvo atgabenta 24 tonos NPK-16-16-16 trąšų, yra 2016-04-05 data nurodytas priėmimo parašas.

Atsakovas V. B. pateikė 2013-06-06 jo išduoto įgaliojimo sūnui I. B. kopiją, kuriuo apibrėžti įgaliotojam duoti įgaliojimai, bei kuriame nėra nurodyta teisė I. B. sudaryti jo vardu sutartis dėl daiktų ar prievolių įgijimo .

Liudytojas S. S. nurodė, kad jis anksčiau buvo UAB“Trašuva “ direktorius. Jis 2015 m rudenį ir 2016 m pavasarį kalbėjęs telefonu su atsakovų sūnumi I. B. dėl trąšų pardavimo atsakovams. Bet detaliai visus klausimus dėl trąšų kiekių pirkimo, jų atvežimo laiko ,o taip pat dėl grūdų nupirkimo iš atsakovų ,sprendė jų bendrovės atstovas Vilniuje A. K.. Už patiektas kitas trąšas yra apmokėta, o yra likę neapmokėta tik už 13,5 tonos trąšų azofoskos (NPK+16).

2017-11-29 teismo posėdyje liudytojas I. B. nurodė, kad jis dirba tėvų ūkiuose,kur su technika apdirbantis žemę. Krovinių važtaraščius 2016-03-16,2016-03-24 yra pasirašęs jis, o 2016-04-05 važtaraščio jis nepasirašęs ir kas ten galėjo pasirašyti nežino. Tiek tėvo, tiek motinos ūkiams nebuvo reikalinga trąšos NPK+16(azofoska). UAB “Trašuva“ buvo tik prašę jo pagalbos sandėliuoti jų trąšas ,kur jie atveždavo trąšas sandėliuoti, o po to parduodavo kitiems žmonėms ,bei jis pakraudavęs iš savo sandėlio trąšas „Trašuva“ nurodytiems asmenims. Trąšas NPK 16 atvežė UAB“Trašuva“ buvęs vadybininkas A. K., bei jis pardavinėjo kitiems asmenims. Iš tų atvežtų trąšų NPK 16 jo sandėlyje yra likę 13,5 tonos, bei jas tik saugojęs savo sandėlyje .Todėl ieškovas gali pasiimti šias trąšas atgal. 2016-01-20 ir 2016-01-28 grūdų pirkimo pardavimo sutartyse, bei 2016-02-23 ir 2016-02-26 trąšų pirkimo pardavimo sutartyse yra pasirašęs jis.

Iš ieškovo pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad UAB“Trašuva“ ir UAB“Trašuva LT“ buvo susitarę dėl reikalavimo teisių perleidimo į UAB“ Trašuva“ neapmokėtas skolas - pagal 2016-10-10 išrašytą sąskaitą faktūrą TPAR Nr. 2016101001 15391,20 Eur sumai(už amonio salietrą), 2016-10-06 išrašytą sąskaitą faktūrą TPAR Nr. 20161006 5880,60 Eur (už azofoskos trąšas NPK16) ir sąskaitą faktūrą PAR Nr. 20161006 3097,60 Eur sumai(už žirnių sėklas).Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad prievoliniai sutartiniai santykiai dėl apmokėjimo už patiektas trąšas ir žirnių sėklas buvo tik tarp V. B. ir UAB“Trašuva“, tačiau nebuvo jokių prievolinių santykių tarp UAB „Trašuva“ ir N. B., nors ieškovas ieškiniu nurodo, kad atsakovai yra tiek N. B., tiek V. B.. Tačiau ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų(Sutarčių),kad N. B. būtų sudariusi kokias tai Sutartis tiek dėl grūdų pardavimo UAB“Trašuva“ ar trąšų pirkimo iš UAB“Trašuva“,t.y.būtų buvusi Sutarčių šalis. N. B. atlikti mokėjimai UAB „Trašuva“ už V. B. nepakeitė šalių sutarties dėl likusios skolos įvykdymo, kadangi LR CK 6.50 str.1d.numato,kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai .Iš UAB“Trašuva“ ir UAB“Trašuva LT“ reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad šios sutarties šalys, nederindamos šio klausimo sprendimo su viena iš 2016-02-26 sutarties šalimi -V. B., faktiškai susitarė, kad trečiasis asmuo N. B., kuri nebuvo susitarianti šios sutarties šalis, yra atsakinga už V. B. skolų grąžinimą, kada CK 6.223 str.1d.nustato,kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Šios sutarties pagrindu UAB „Trašuva Lt“ išsiuntė pranešimą apie reikalavimo perleidimą ne sutarties šaliai(skolininkui) V. B. ,o N. B. .LR CK 6.109 str. nurodo, kad reikalavimo perleidimas faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovas nepateikė aiškių ir neginčijamų įrodymų, kad šis pranešimas būtų buvęs tikrai išsiųstas ir įteiktas atsakovui V. B. ,ar ir atsakovei N. B. . Ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas su B., bei po to buvęs sąskaitų faktūrų išrašymas savaime nesuponavo N. B. civilinės atsakomybės dėl V. B. sutartimi prisiimtų piniginių prievolių, kadangi ji, kaip trečiasis asmuo, galėjo įvykdyti piniginę prievolę už V. B. (CK 6.50 str.1d.),nes šalių sutartimis nebuvo numatyta draudimo tretiesiems asmenims įvykdyti prievolę už atsakovą V. B.. Taigi šiuo atveju tampa svarbus klausimas ,ar UAB“Trašuva“ yra perleidusi turėtą savo reikalavimo teisę į V. B. piniginę prievolę apmokėti skolą būtent UAB“Trašuva LT“, bei ar atsakovas V. B. buvo tinkamai informuotas apie tokį teisių perleidimą. Ieškovas –UAB „Trašuva LT“ nepateikė tokių įrodymų, nors ieškinyje ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo nukreipia tiek prieš N. B. ,tiek prieš V. B.(nurodo abu atsakovais). Šiuo atveju bylos išsprendimui svarbią reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-141-684/2015 suformuota teisminė praktika dėl reikalavimo perleidimo, kur yra nurodoma, kad :

„Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arisanda“ v. UAB ,,2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

Spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir kt. v. UAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009).

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). „

Nagrinėjamojoje byloje abu atsakovai neigia ieškovo –UAB“Trašuva LT“ pranešimo dėl skolos perleidimo gavimą, bei pareiga įrodyti tokio pranešimo gavimą tenka ieškovui . Ieškovas savo ieškinį grindžia ir pateiktu elektroniniu susirašinėjimu su elektroninio pašto bzu@inbox.lt turėtoju, tačiau nepateikė įrodymų, ar 2017-02-01 pranešimas dėl reikalavimo perleidimo buvo išsiųstas paštu , nepateikė taip pat jokių įrodymų iš bendrovės pašto siuntų išsiuntimo apskaitos, bei nieko nenurodė, kodėl tokie dokumentai negalėjo būti išsiųsti ir elektroniniu būdu. Tokiu būdu ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad ieškovas tiek abu atsakovus, ar vien atsakovę N. B. ,būtų tinkamai informavęs apie reikalavimo perleidimą.

V. B. 2017-02-01 mokėjimo nurodymu Nr.289744 buvo sumokėta 1800 Eur,o 2017-02-06 mokėjimo nurodymu Nr.290409 buvo sumokėta 5460 Eur šalių sutartimi numatytos 7260 Eur baudos dalys UAB“Trašuva“. Kadangi atsakovas V. B. 7260 Eur baudą UAB“Trašuva“ pagal sąskaitą faktūrą Nr.SN Nr.2017-01-27 sumokėjo iki sąskaitoje nurodyto termino-2017-02-06,tai nėra pagrindo laikyti ,kad jis būtų pradelsęs įvykdyti prievolę ir būtų reikalinga priskaičiuoti delspinigius. Atsakovė N. B. nebuvo sutarties šalis ir iš jos iš viso nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomų delspinigių.

Iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis atsakovus V. B. ir N. B. traktuoja kaip jungtinės sutuoktinių nuosavybės subjektus ir laiko, kad jie abu vienodai turi būti atsakingi už kurio tai iš sutuoktinio prisiimtų prievolių įvykdymą. Tačiau atsakovai V. B. ir N. B. abu turi atskirus ūkininko ūkius, bei ieškovas nepateikė įrodymų, jog jie kaip esami sutuoktiniai būtų vykdę jungtinę veiklą. Todėl šiuo atveju nagrinėjant šį ginčą pagal santykių panašumą taikytina teismo praktikoje suformuota analogija su sutuoktinių individualios įmonės turto teisine padėtimi ir sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-400/2012 yra nurodęs, kad :

„Dėl individualios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko atsakomybės

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

Dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles

Minėta, kad subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas. Individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio įmonės prievoles, todėl, sprendžiant dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles, taikytinos ir prievolių teisės normos, reglamentuojančios prievolių atsiradimą ir rūšis (CK 3.1 straipsnis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Ši įstatyme įtvirtinta taisyklė reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes ieškovų reikalavimas atsakovei R. J. gali būti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus šalių santykius ir nustačius, ar yra pagrindas šios atsakovės prievolei atsirasti. Bylą nagrinėję teismai atsakovės R. J. atsakomybę pagal jos sutuoktinio individualios įmonės skolas kildino iš preziumuojamų ir atsakovų nepaneigtų fakto, kad individualios įmonės turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė gyveno iš įmonės pajamų. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes, minėta, aptartose šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. „

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tiek V. B., tiek N. B. ūkininkų ūkiai nurodomu laikotarpiu, kai V. B. pasirašytomis Sutartimis prisiėmė prievoles, būtų veikę pagal aukščiau nurodytus kriterijus. Dėl to teismas laiko, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad N. B. sau įgijo 13,5 tonos trąšų NPK+16 ir dėl šių trąšų įgijimo liko skolinga ieškovui 5880,60 Eur.Todėl šis reikalavimas dėl skolos ir reikalavimas dėl delspinigių iš N. B. priteisimo atmestinas.

Ieškovas 2016-10-06 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TPAR Nr.20161006 dėl 13,5 tonos trąšų NPK +16 apmokėjimo 5880,60 Eur sumai pateikė N. B. .Atsakovė neigia jos prievolę atsiskaityti už šias trąšas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas yra pasirašęs sutartį su UAB“Trašuva“dėl reikalavimo teisės į atsakovės N. B. skolų UAB “Trašuva“ perėmimą, tame tarpe ir į 5880,60 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija TPAR Nr.20161010011.Tačiau tokiu numeriu pažymėtos PVM sąskaitos faktūros ieškovas nėra pateikęs ,o iš nurodomos priteisti 5880,60 Eur sumos galima manyti, kad reikalavimas galimai grindžiamas 2016-10-06 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija TPAR Nr.20161006 dėl apmokėjimo už 13,5 tonos trąšų NPK +16 5880,60 Eur sumai. Liudytojas I. B. (atsakovų V. B. ir N. B. sūnus) nurodė, kad trąšos NPK+16 buvo atvežamos UAB“Trašuva“ į jo tėvų ūkių sandėlius pardavimui kitiems asmenims, t.y. kad pasinaudojant trąšų pirkimo pardavimo sutartimis UAB“Trašuva“ vykdė veiklą(trąšų prekybą) ir atsakovai su tuo nebuvo susiję. Iš ieškovo pateikto 2016-04-05 krovinio važtaraščio (b.l.112)matyti, kad 2016-04-05 V. B. buvo atvežta 24 tonos trąšų NPK +16. Ieškovas teikdamas ieškinį pateikė reikalavimą priteisti skolą pagal 2016-10-06 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TPAR Nr.20161006 už 13,5 tonos trąšų NPK +16 5880,60 Eur sumai. Tačiau nei pateikdamas ieškinį, nei teikdamas įrodymus teisminio nagrinėjimo metu vykstant ginčui su atsakovais, ieškovas nepateikė įrodymų, kad už 10,5 tonos trąšų NPK +16 būtų apmokėjęs kuris nors iš atsakovų, bei šiuo atveju nėra paneigiama liudytojo I. B. parodymai dėl šių trąšų atsiradimo aplinkybių V. B. priklausančiame sandėlyje. Todėl iš liudytojo I. B. parodymų,bei įrodymų nepateikimo apie apmokėjimą už 10,5 tonos trašų NPK +16 duoda pakankamą pagrindą manyti, kad UAB“ Trašuva“ su I. B. galėjo būti susijusi trąšų pasaugos santykiais, bei šios trąšos iš V. B. priklausančio sandėlio galėjo būti parduodamas kitiems asmenims, bei UAB “Trašuva „ atsiskaitymus už šias trąšas gavo iš kitų asmenų.

Liudytojas I. B. pripažino, kad Sutartis su UAB“Trašuva“ pasirašęs jis, nors tam neturėjęs V. B. suteiktų įgaliojimų .Dėl kitų trąšų pagal sutartis nupirkimo V. B. sutiko ir po to buvo atlikti mokėjimai už šias trąšas.Tačiau trąšos NPK +16 V. B. nebuvo reikalingos ,jis nedavęs sutikimo jas įsigyti ,už jas nemokėjęs, nes jos buvo skirtos pardavimui kitiems asmenims. Iš pateikto 2013-06-06 įgaliojimo matyti, kad I. B. neturėjo V. B. įgaliojimų sudaryti sandorius jo vardu. Todėl šiuo atveju iškyla įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas, numatytas CK 1.92 str.,kur nurodoma,jog jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). Atsakovas V. B. nepatvirtino jo atstovo I. B. teisės pagal įgaliojimą sudaryti sutartį dėl 24 tonų trąšų NPK+16( 2016-02-26 sutartyje nurodoma-azofoskos) nupirkimo. Todėl iš surinktų įrodymų byloje galima padaryti išvadą, kad 2016-02-26 UAB „Trašuva“ su V. B., už jį pasirašant I. B., sudaryta sutartis dalyje dėl 24 tonų kompleksinių trąšų (azofoska 16)pirkimo pardavimo galimai turi tariamojo sandorio (CK 1.86 str.) ar apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.)požymius ,bei šio sandorio sudarymas atitiko tik UAB“Trašuva“ ir I. B. interesus dėl šių trąšų pardavimo kitiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo priteisti iš atsakovo V. B. ar N. B. ieškovo naudai 5880,60 Eur už nurodomas trąšas, o ieškovas ,kaip UAB“Trašuva“ teisių perėmėjas, šį ginčą turėtų spręsti su I. B. .

Kadangi ieškinys yra atmetamas, tai iš atsakovų nėra pagrindo priteisti ieškovo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų dėl žyminio mokesčio .

Ieškovo atstovas pateikė įrodymus, kad ieškovas už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą sumokėjo 1400 Eur, bei kad ieškovo atstovavimo išlaidas sudaro dokumentų analizė, ieškinio parengimas ,atstovavimas teismo posėdžiuose, kur ieškovo atstovui buvo reikalinga atvykti iš Vilniaus miesto į Varėnos miestą.

Atsižvelgus į tai, kad bylos iškėlimo dienai -2017-06-27 ieškovas turėjo pagrįstą reikalavimo teisę išieškoti iš atsakovės N. B. 10891,20 Eur skolos už nepilnai apmokėtas įsigytas trąšas ir 3 Eur palūkanų ir po bylos iškėlimo atsakovė šią skolą sumokėjo tik 2017-08-23,tai atsižvelgus į atmestų reikalavimų dydį, turėtos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš dalies iš atsakovės N. B.-500 Eur sumai.

Atsakovų atstovė pateikė 2017-07-12 pinigų priėmimo kvitus, kuriais atsakovai - V. B. ir N. B. sumokėjo po 100 Eur už dokumento surašymą ir advokato atstovavimą. Atsakovų atstovė ruošė prieštaravimą preliminariam teismo sprendimui, teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ,atstovavo atsakovus teismo posėdžiuose. Atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos yra minimalios, bei atsižvelgus į tą faktą, kad ieškovas procese iš karto neteikė visų turimų įrodymų ir dėl to buvo reikalinga rengti kitus teismo posėdžius, o taip pat atsižvelgus į atmestą ieškinį dalį , atsakovams jų turėtos advokato atstovavimo išlaidos priteistinos pilnai po 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-06-28 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-872-308/2017 panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. B. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui –uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva LT „(įm.kodas 304424985 ,es.J. S. g.4 Vilnius) 500(penkis šimtus)eurų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš UAB „Trašuva „ ieškovams N. B. ir V. B. po 100(vieną šimtą)eurų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas