Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą ir suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi vaiko (duomenys neskelbtini) tėvų globos ir sustabdyti tėvų globą dėl vaiko (duomenys neskelbtini).

2. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį bei atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta valstybės įgaliota teisminė institucija. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). CPK 810 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019).

7. 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Briuselis II ter) 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2201/2003 (toliau – ir Briuselis II a) panaikinamas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Reglamentas Briuselis II ter taikomas tik 2022 m. rugpjūčio 1 d. arba po šios datos pradėtiems teismo procesams, oficialiai parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams, taip pat užregistruotiems susitarimams (Reglamento Briuselis II ter 100 straipsnio 1 dalis). Reglamentas Briuselis II a toliau taikomas į šio reglamento taikymo sritį patenkantiems iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pradėtuose teismo procesuose priimtiems sprendimams, oficialiai parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams, taip pat susitarimams, tapusiems vykdytinais valstybėje narėje, kurioje jie buvo sudaryti (Reglamento Briuselis II ter 100 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas. Dėl to suinteresuotų asmenų prašymas nagrinėjamas pagal Reglamentą Briuselis II a, kurio 26 straipsnis taip pat nustato draudimą peržiūrėti teismo sprendimą iš esmės.

8. Reglamento Briuselis II a 23 straipsnyje yra nustatyti teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, nepripažinimo pagrindai. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi nenustatė (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo atsisakymo pripažinti pagrindų. Suinteresuoti asmenys, prašydami peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį, ją panaikinti bei atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas prieštarauja CK ir Konstitucijos nuostatoms, pažeidžia geriausius vaiko interesus ir prigimtines teises. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina, ar neegzistuoja Reglamento Briuselis II a 23 straipsnio a punkte atsisakymo pripažinti pagrindas, nustatantis, kad teismo sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nepripažįstamas, jeigu toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau – kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).

10. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų šalių argumentų, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai reikšmingas Konstitucijos 38 straipsnis, kuriame pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, jog šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas, turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi, visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

11. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (2012 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, 2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41615/07). Tokio pobūdžio bylose svarbu pasiekti teisingą vaiko ir jo tėvų interesų balansą, tačiau ypatinga svarba turi būti teikiama vaiko interesams, kurie priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali būti viršesni už tėvų interesus. Svarbiausia, kad nebūtų taikomos priemonės, žalojančios vaiko sveikatą ir raidą (1996 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, 2000 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Ignaccolo-Zenide prieš Rumuniją, peticijos Nr. 31679/96, 2000 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Nuutinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 32842/96). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas ir kt.) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

12. Geriausių vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje, kuriuose nustatyta, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka (Konvencijos 12 straipsnio 2 dalis). CK 3.164 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

13. Taigi, Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės sudaro viešosios tvarkos turinį aptariamoje srityje, kurio atžvilgiu šioje byloje atliekamas (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo įvertinimas.

14. Kaip matyti, pati (duomenys neskelbtini) negalėjo būti apklausta byloje, nes (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo metu jai buvo tik (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vaiko gimimą liudijančiame (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko tėvais yra suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad gimimo įrašas yra civilinės būklės akto įrodymas, kuris gali būti nuginčytas tik teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad byloje esantis (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas būtų nuginčytas, nors (duomenys neskelbtini) teismas šiuo įrodymu nusprendė nesivadovauti. Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) vykusio proceso metu buvo atliktas vaiko tėvystės nustatymo tyrimas, kuris patvirtino, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) genetinis tėvas. Taip pat matyti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vaiko paėmimo, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymas buvo atmestas, nes teismas nenustatė, jog egzistuotų realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat nenustatyti CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinti pagrindai (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nenurodė duomenų, kurie galėtų patvirtinti vaiko paėmimo iš tėvų kaip išskirtinės priemonės taikymo būtinybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tiek pateikusi prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, tiek teikdama atsiliepimą į suinteresuotų asmenų prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo vadovaujasi vien (duomenys neskelbtini) teismo vertinimu dėl surogatinės motinystės ir tėvystės pagrindų, deklaratyviai teigia, jog nėra Reglamento Briuselis II a 23 straipsnyje nustatytų pagrindų, tačiau dėl vaiko gerovės iš esmės nepasisako – tarnyba nepateikia jokio realios situacijos vertinimo, vaiko paėmimo iš jo tėvų pasekmių ir įtakos tolimesnei jo raidai, psichinei bei emocinei būsenai.

15. Pažymėtina, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, atsižvelgdama į tai, kad nuo gimimo iki pat šios nutarties priėmimo dienos vaikas gyvena su savo tėvais, nurodytais jo gimimo įraše, išskyrus laikotarpį, kai buvo globos įstaigoje (duomenys neskelbtini), nenustačius suinteresuotų asmenų netinkamo elgesio, kuris būtų nesuderinamas su vaikui augti reikalinga aplinka, realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prieina išvadą, kad (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje prieštarautų paties vaiko interesams – iš (duomenys neskelbtini) atimtų jos tėvus, t. y. jo artimiausius ir svarbiausius asmenis, kurie vaiku nuolat rūpinasi ir su kuriais vaikas jaučiasi saugus, ir yra siejamas emocinio ryšio.

16. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties, šiuo atveju iš esmės nebuvo išanalizuotas (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo (ne)prieštaravimas viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui, nors nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo svarbiausia nustatyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje individualioje situacijoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi vaiko (duomenys neskelbtini) tėvų globos ir sustabdyta tėvų globa dėl vaiko (duomenys neskelbtini), yra nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais bei neatitinka Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos vaiko teisių apsaugos srityje esmės, todėl egzistuoja pagrindas taikyti išimtinio pobūdžio viešosios tvarkos išlygą bei atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, suinteresuotų asmenų prašymas tenkinamas, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis panaikinama, o (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakoma pripažinti ir neleidžiama jo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsniu, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio a punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo tenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).