Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

3. Pareiškėjas siekė garažą įregistruoti, tačiau valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras atmetė pareiškėjo prašymą dėl garažo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, nes nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas daugiau kaip 10 metų sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdo garažą, todėl egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos įsigyti garažą pagal įgyjamąją senatį.

4. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų darbo krūvio, byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkinamas.

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

11. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

13. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8G1/p, statybos metai 1994 m., statybos pabaigos metai 1994 m., adresas: (duomenys neskelbtini).

14. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad Ukmergės miesto mero 1990 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. 79p buvo įkurtas garažų statybos kooperatyvas ir autogaražų kooperatyvas „Žibintas“ (duomenys neskelbtini), patvirtintas jo narių sąrašas pagal priedėlį, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas G. G. įtrauktas į eilę, Eil. Nr. 1. Pareiškėjo pateiktas 1987 m. gruodžio 7 d. pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas prašė įstoti į garažų statybos kooperatyvą.

15. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 28 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „AASE“, kurioje užsakė garažo kadastrinių matavimų bylą. Į bylą pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro numeris: 44/449011, adresas: (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas garažas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 8Gl/p. Pareiškėjas 2023 m. balandžio mėnesį kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl garažo įregistravimo Registrų centre ir nuosavybės į garažą įregistravimo. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nes pareiškėjas nėra nekilnojamojo daikto – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat nevaldo jo patikėjimo teise.

16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1994 m., kadastro duomenų nustatymo data 1994 m. kovo 30 d.; nuosavybės, juridinių faktų, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisės, kitų daiktinių teisių – įrašų nėra.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

19. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į garažą pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Iš pareiškimo, byloje esančių įrodymų bei pateiktų atsiliepimų į pareiškimą nustatyta, kad garažas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į garažą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas patalpas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip 10 metų, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas, jį tvarkė bei naudojosi, remontavo. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl garažo nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, jog ginčo objektas buvo pastatytas neteisėtai. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1994 m., kadastro duomenų nustatymo data 1994 m. kovo 30 d. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, kad garažas yra galutinai suformuotas, kad 1994 m. kovo 30 d., nustatyti jo kadastriniai duomenys ir jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesant byloje priešingų duomenų, formaliai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas buvo pastatytas ir suformuotas teisėtai. Be to, kaip minėta, niekas neginčijo pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo (apie bylos nagrinėjimą bei posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje) (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8G1/p., statybos metai 1994 m., statybos pabaigos metai 1994 m., adresas: (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 443 straipsniu 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8G1/p, statybos metai 1994 m., statybos pabaigos metai 1994 m., adresas: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8G1/p.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įteisinti nuosavybės teises.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.