Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S., kurio teisių perėmėjai yra jo sutuoktinė J. S. ir nepilnamečiai vaikai N. S. bei R. S., ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tele-3“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tele-3” dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į ieškovo V. S. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tele-3” prašo skundą atmesti, sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas neigiamas pasekmes. Ieškovas nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai užkirto jam kelią tęsti aktyvų visuomeninį gyvenimą, ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas gyveno aktyvų socialinį gyvenimą iki atsakovo paskleistos informacijos ir visišką tokio gyvenimo galimybės nebuvimą po apelianto nurodytų atsakovo veiksmų. Byloje nėra objektyvių duomenų ir nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ieškovas būtų kreipęsis į gydytojus dėl ieškovo paskleistos informacijos sukeltų išgyvenimų ar dėl to būtų skundęsis sveikatos sutrikimais. Ieškovo liudytojų parodymai privalo būti vertinami kritiškai, nes apklausti asmenys buvo ieškovo rinkimų štabo nariais.

Apeliacinės instancijos teismui mirusio ieškovo teisių perėmėja J. S. 2011 m. spalio 12 d. pateikė nuomonę (b.l. 144-145), kad palaiko mirusiojo V. S. apeliacinį skundą, o su atsakovo UAB „Tele-3“ apeliaciniu skundu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo UAB „Tele-3“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. S. ir atsakovo UAB „Tele-3“ apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo V. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o atsakovo UAB „Tele-3“ apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui pakeisti.

Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Nurodytu teisiniu reguliavimu saugomas visuomenės interesas būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, tai reiškia, susijusias su tokių asmenų atliekama vieša veikla.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. S. prašė teismo pripažinti, kad atsakovo UAB „Tele-3” paskleistos žinios 2009 m. kovo 4 d. vakarinių televizijos žinių metu „TV3 žiniomis paslaptinguoju kandidatu žiniasklaidoje vadinamas kaunietis V. S. prieš trylika metų teistas už automobilio vagystę ir turto prievartavimą” neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą vakaro žinių laidos metu per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti atitinkamo turinio paneigimą ir priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, jog ieškovo ieškinyje nurodytos ir atsakovo paskelbtos žinios neatitinka tikrovės ir įpareigojo atsakovą paskelbti sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą paneigimą. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis ir įpareigojimais nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kitos žiniasklaidos priemonės ieškinyje nurodytą informaciją apie ieškovą buvo paskleidę anksčiau nei atsakovas, taip pat teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktą didesnės įrodomosios galios rašytinį įrodymą – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą bei byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad žinia buvo paskleista ir kad ta paskleista žinia buvo apie ieškovą V. S., nėra. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ta paskleista žinia atitinka tikrovę, jeigu ne, kaip nurodė ieškovas, ar ta žinia žemina ieškovo garbę ir orumą. Teisėjų kolegijos vertinimu pastarosios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos.

Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t.y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-507/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-507/2006). Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-828/2001). Paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam duomenų (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-106/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr.3K-3-529/2001; 2002-09-09 nutartis byloje Nr.3K-3-973/2002; 2003-06-11 nutartis byloje Nr.3K-3-687/2003).

Taigi paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumą – fakto vertinimo klausimas. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys tvirtina, jog Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 273 straipsnio 2 dalyje (turto prievartavimas), ir nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bei 2000 Lt bauda, atliekant šią bausmę sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, pagal BK 271 straipsnio 4 dalį (vagystė) V. S. išteisintas, neesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties (b.l. 11-14). Be to Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. sausio 27 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 273 straipsnio 2 dalyje (turto prievartavimas), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams 6 dienoms su turto konfiskavimu bei 2000 Lt bauda, atliekant bausmę sustiprintojo režimo kolonijoje (b.l. 15-18). Tokiu būdu byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios ieškovas V. S. ir neginčijo, kad jis buvo teisiamas už vagystę bei turto prievartavimą, tačiau nuteistas tik už turto prievartavimą, o už vagystę išteisintas. Atsakovas UAB „Tele-3” 2009 m. kovo 4 d. vakarinių televizijos žinių metu paskleidė žinią - „TV3 žiniomis paslaptinguoju kandidatu žiniasklaidoje vadinamas kaunietis V. S. prieš trylika metų teistas už automobilio vagystę ir turto prievartavimą”. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši atsakovo paskleista žinia apie ieškovą iš esmės atitinka tikrovę, kadangi ieškovas V. S. iš tikrųjų buvo teisiamas už turto prievartavimą ir vagystę. Kaip matyti iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. balandžio 14 d. išvados dėl žodžio teistas (veiksmažodžio teisti būtojo laiko neveikiamasis dalyvis) (b.l. 38), šis žodis apibūdina asmenį, kurio byla buvo nagrinėta teisme, o leksinė reikšmė „teisiant pripažinti kaltu ir paskirti bausmę“ priskiriama veiksmažodžiui nuteisti (o ne teisti). Tokiu būdu ši komisijos išvada, kuri, kaip teisingai nurodo atsakovas UAB „Tele-3“ apeliaciniame skunde, yra didesnės įrodomosios galios rašytinis įrodymas, patvirtina, jog atsakovo apie ieškovą paskleista žinia, kad ieškovas V. S. teistas už automobilio vagystę ir turto prievartavimą, iš esmės atitinka tikrovę.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog žodis teistas visuomenėje suprantamas kaip baigtas veiksmas, t.y. kaip nuteistas, todėl atsakovo paskleista žinia apie ieškovą galėjo būti suprasta, kad ieškovas buvo nuteistas už vagystę ir už turto prievartavimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tuo, kad visuomenėje žodis teistas gali būti suprantamas ir kaip žodis nuteistas. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. balandžio 14 d. išvados dėl žodžio teistas reikšmės ir fakto, kad atsakovo paskleista žinia apie ieškovą atitiko tikrovę, kadangi ieškovas, kaip nustatyta byloje, iš tikrųjų buvo teisiamas. Kolegijos vertinimu, pagrindinė TV3 žinių reportažo žinia visuomenei buvo apie kriminalinę ieškovo praeitį, t.y. kad ieškovo atžvilgiu praeityje buvo pradėtas teismo procesas, kad jis buvo teisiamas, kas iš esmės yra tiesa, o tai, kad buvo teisiamas už vagystę ir turto prievartavimą, buvo informacija, papildanti pagrindinę žinią. Net ir suprantant šią žinią taip, kad atsakovas praeityje buvo nuteistas ne tik už turto prievartavimą, bet ir už vagystę, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu išvadai, jog tokia žinia pažemino ieškovo garbę ir orumą, kadangi ieškovas iš tikrųjų buvo nuteistas. Tokiu atveju atsakovo paskleista žinia, kad ieškovas buvo teistas už du nusikaltimus, vertintina kaip nevisiškai tiksli, bet ne neatitinkanti tikrovės ar melaginga. Pažymėtina, kad ieškovas tuo metu siekė tapti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, taigi buvo viešas asmuo ir ieškovo privataus gyvenimo aplinkybės visuomenei buvo reikšmingos. Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t.y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr.3K-3-687/2003). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas, paskleisdamas ne visiškai tikslią informaciją apie ieškovą, tai padarė sąmoningai, siekdamas įžeisti ieškovą ar pažeminti jo garbę ir orumą.

Teisėjų kolegija pritaria apeliantui UAB „Tele-3“, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovui taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog atsakovas TV žinių laidoje neišvardijo visuomenės informavimo priemonių, kuriose iki atsakovo televizijos reportažo buvo paskleista informacija apie ieškovo kriminalinę praeitį. Tačiau bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus apie tai, kad internete naujienų tinklapiuose 2009 m. vasario 27 d. ir 2009 m. kovo 2 d. www.alfa.lt, 2009 m. vasario 27 d. www.balsas.lt, 2009 m. vasario 27 d. www.atn.lt (b.l. 34-37, 79-82) buvo publikuoti straipsniai apie pretendentų, siekiančių tapti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, registraciją Vyriausioje rinkimų komisijoje, kuriuose dar iki atsakovo 2009 m. kovo 4 d. vakarinių žinių laidos buvo paskleista informaciją apie tai, kad ieškovas yra teistas. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje nėra reglamentuota, jog atsakomybės netaikymui yra būtina sąlyga, kad visuomenės informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas informacijos šaltinius būtų nurodęs reportažo, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, metu. Taigi net ir tuo atveju, jei atsakovo paskleista žinia apie ieškovą būtų melaginga, neatitiktų tikrovės, būtų pagrindas spręsti apie atsakovo atleidimą nuo atsakomybės aptartu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo UAB „Tele-3“ vakaro žinių metu paskleista žinia apie ieškovą V. S. iš esmės atitiko tikrovę, nors ir nebuvo visiškai tiksli. Ieškovas buvo viešas asmuo, nes tuo metu pretendavo tapti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo, viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, ne visiškai tikslios informacijos paskleidimas apie ieškovą nelaikytinas žeminančių garbę ir orumą žinių paskleidimu. Tokiu būdu ieškovo garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį negalėjo būti ginama, dėl ko priešinga pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina nepagrįsta ir neteisinga. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, naikintina ir ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas jo ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepilnai ištyrė liudytojų ir paties ieškovo parodymus, neteisingai juos įvertino. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog neturtinė žala ją patyrusiam asmeniui gali būti atlyginama tik tuo atveju, jei apie asmenį buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys (CK 2.24 str.), byloje nustačius ir konstatavus, kad tokie duomenys apie ieškovą nebuvo paskleisti, nėra pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui (jo materialiųjų teisių perėmėjams). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovo paskleistos žinios apie ieškovą atitiko tikrovę ir nebuvo žeminančiomis, nesvarstytinas ir klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o dėl jame nurodytų argumentų kolegija plačiau nepasisako.

Sprendimą pakeitus, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys yra atmestas, atsakovui iš ieškovo (jo teisių perėmėjų) priteistinos išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Tele-3“ prašo priteisti iš ieškovo bendrą 4385,04 Lt sumą už advokato padėjėjo ir advokato pagalbą abejose instancijose. Tačiau, atsižvelgusi į nedidelę bylos apimtį, tuo pačiu ir į nedideles advokatės bei advokato padėjėjo darbo sąnaudas, į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar sudėtingi teisės taikymo bei aiškinimo klausimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovui priteisti daugiau nei 500 Lt už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą nagrinėjamoje byloje (CPK 98 str. 2 d.). Spręsdama dėl priteistino išlaidų dydžio, kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad mirusio ieškovo materialines teises perėmė jo sutuoktinė J. S. bei du nepilnamečiai vaikai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kurioje patenkinti ieškinio reikalavimai ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tele-3“ (įmonės kodas 121393020) iš ieškovo V. S. materialinių teisių perėmėjos J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.